icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953

[gimė 1911 01 17 Alksnėnų k., Vilkaviškio vls. ir aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1932 m. pašauktas į karinę tarnybą, nuo 1932 09 16 priimtas į Karo mokyklą. 1939 06 13 suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 10 01 paskirtas 2 tankų kuopos I būrio vadu. 1939 12 15 paskirtas šarvuočių kuopos IV būrio vadu, vėliau - Šarvuočių rinktinės ūkio būrio vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas į RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atskirąjį žvalgybos batalioną. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į  Norilską. 1942 09 05 nuteistas 7 metams. 1947 02 12 paleistas, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953/ [redakcinė komisija: pirmininkė - Birutė Kulnytė … [et al.].  Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. - T. 2. - 2002 (Vilnius: Petro ofsetas). - 407, [1] p.: iliustr., portr.

[gimė 1895 02 07 Mierčių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1950 11 14 Augsburge] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1913 m. baigė Lomžos g-jos Lenkijoje 4 klases, 1914 - mokytojų kursus. Prasidėjus I pasauliniam karui, 1915 m. su tėvais pasitraukė į Rusiją. 1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu, iš ten pasiųstas į Kijevo karo mokyklą. 1917 01 ją baigęs praporščiko laipsniu pasiųstas į frontą. 1918 rugsėjį sugrįžo į Lietuvą. 1919 02 02 stojo į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietinės okupacijos metu kalintas Marijampolės kalėjime. Vokiečių okupacijos metu gyveno savo ūkyje. Po karo buvo Augsburgo lietuvių pabėgėlių stovykloje. Tarnavo sargybų kuopoje prie JAV armijos. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinu (1937).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953/ [redakcinė komisija: pirmininkė - Birutė Kulnytė … [et al.].  Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. - T. 2. - 2002 (Vilnius: Petro ofsetas). - 407, [1] p.: iliustr., portr.

Nuotr. iš: http://www.penki.lt/lt/Dirigentas-ir-Valstybes-teatro-administratorius-PIJUS-ADOMAVICIUS---1931-m.media?id=50308

[gimė 1888 11 23 Suvalkų k., Vilkaviškio aps. - 1978 07 10 Kaune] - chorvedys, kompozitorius, kultūros veikėjas. Baigė Vilniaus muzikos mokyklą, mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoj, 1920 - 1924 vedė Kaune Dainos chorą. Dirbo Kauno  Valstybės  Teatre, ėjo operos direktoriaus ir teatro reikalų  vedėjo pareigas. Nuo 1926 m. teatro administratorius. Yra parašęs ir harmonizavęs liaudies dainų. 1937 m. Muzikų draugijos dainų konkurse laimėjo premiją už trijų liaudies dainų harmonizavimą.

Šaltiniai:
1.    Zubrickas B. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
2.    Pijus Adomavičius. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pijus_Adomavi%C4%8Dius
3.    Pijus Adomavičius. Prieiga internete http://lituapedija.net/le/Puslapis:LE01.djvu/36

L.Akelis, sugrįžęs atostogų iš fronto. 1920 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1898 09 18 Rūdos k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1986 06 14 Druskininkuose] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigęs liaudies mokyklą, mokėsi Marijampolės g-joje. 1919 01 09 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo paskirtas  į 2-ojo pėstininkų pulko ketvirtą kuopą. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 04 01 pakeltas į vyr. puskarininkius. 1920 09 22 ties Seinais pakliuvo į nelaisvę. Iš nelaisvės paleistas 1921 03 06. Apdovanotas Vyties  Kryžiaus 1 laipsnio (1919), Savanorio (1929), Lietuvos nepriklausomybės (1929) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1934) medaliais.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

[gimė 1901 02 25 Dabravolės k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1976] - pedagogas, karininkas.1926 m. baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1927 m. baigė vienų metų pedagoginius kursus Marijampolėje. 1929 11 23 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. Dirbo Alytaus vls. Seiliūnų pradžios mokyklos vedėju. 1945 01 18 suimtas, 1945 09 20 išvežtas į Pečioros lagerį (Komija). 1947 04 09 paleistas grįžo į Lietuvą.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953/ [redakcinė komisija: pirmininkė - Birutė Kulnytė … [et al.].  Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. - T. 2. - 2002 (Vilnius: Petro ofsetas). - 407, [1] p.: iliustr., portr.

S.Albaitis. 1970 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1899 12 10 Aleksandravo k., Pajevonio vls. Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 03 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus ir lenkus. 1920 03 18 pakeltas į jaun. puskarininkius. Buvo papuolęs į lenkų nelaisvę.  Apdovanotas Vyties Kryžiaus 1 laipsnio (1919), Savanorio (1929) medaliais.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai : (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.) / Vilius Kavaliauskas. - Vilnius : Lodvila, 2012. - 276 p. : iliustr.

[gimė 1896 06 04 Parausių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. - 1974] - kunigas. 1920 m. baigė Marijampolės g-ją ir stojo į Tėvų Marijonų Vienuoliją (MIC). 1925 m. baigė VDU teologijos fakultetą. 1925 07 05 įšventintas kunigu. 1938 m. Romoje gavo Kanonų licencijato laipsnį. 1929 - 1936 dvasios tėvas Kauno kunigų seminarijoje., Kauno Marijonų vienuolyno ekonomas. Išsp. „ Marijos mėnuo“ (1934), „ Kenčiantis Kristus“ (1936). Baigęs mokslus, kun. J. Aleksa ėjo Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvo ir profesoriaus pareigas. Praūžus karo audrai buvo vienas iš tų, kurie ėmėsi iniciatyvos atgaivinti kunigų seminarijos darbą. Atleistas iš profesoriaus pareigų, jis kurį laiką važinėjo iš Kauno aptarnauti Tabariškių parapijos bažnyčios. Paskirtas tos parapijos klebonu, 1951 m. persikėlė pastoviai gyventi į Tabariškius. Čia ir mirė. Palaidotas Tabariškių kapinėse. Kun. J. Aleksa buvo paprastas, nuoširdus, nemėgo prabangos, gyveno kukliai. Daug laiko praleido prie rašomosios mašinėlės. Parengė nemažai religinės literatūros. Parašė kelias pamokslų knygas („Išpažintis“, „Ateikite pas mane visi“ ir kt.). Išvertė iš prancūzų kalbos A. Hillaire „Religija ir krikščionybė“, G. Hunermano „Dievo partizanas“ ir kt.

Šaltiniai:
1.    Trys šimtai Sūduvos dvasininkų. – 2012, III t.
2.    Šapalas K. Paminėkime: mirė kunigas Jonas Aleksa MIC. Prieiga internete http://partizanai.org/index.php/rupintojelis-nr-4/337-paminekime-mire-kunigas-jonas-aleksa-mic

Nuotrauka iš Sūduvos dvasininkai. – Vilnius, 2009, I dalis, p. 17.

[gimė 1894 05 05 Parausių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. - 1958 11 30 Portlande (Oregono v-ja)] - kunigas, bažnytinių teisių daktaras. 1913 - 1918 studijavo Seinų ir Sankt Peterburgo kunigų seminarijose. 1920 - 1923 Romoje. 1924 -1944 Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius. 1930 - 1944 Vilkaviškio vyskupijos kurijos oficiolas. 1944 m. emigravo į JAV. Nuo 1950 m. Portlando arkivyskupijos kurijos auditorius. Rašė bažnytinės teisės ir moralinės teologijos klausimais. Išvertė encikliką „Casti connubii“  (Krikščioniškoji moterystė). Svarbūs veikalai -“ Marijos žodis Fatimoje“ (1951), „Dievas ir žmogus“ (1953).

Šaltiniai:
1.  Lietuvių enciklopedija. – Boston, Mass: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953, T. 1.
2.  Sūduvos dvasininkai. – Vilnius, 2009, I dalis.

Nuotrauka iš https://www.geni.com/people/Vytautas-Aleksa/6000000009590582949

[gimė 1930 12 20 Gaisrių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. (dabar - Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija), mirė 2016 11 16] - technikos mokslų daktaras, išradėjas, docentas. 1936 m. pradėjęs mokslą Gaisrių pradinėje mokykloje, 1940 - 1944 jį tęsė Pilviškių vid. mokykloje. 1945 m. įstojo į Marijampolės g-ją .Tačiau 1948 m., vos prasidėjus abitūros egzaminams, su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. 1955 - 1956 lankė Krasnojarsko mokymo kombinate vyriausiųjų buhalterių kursus, vėliau baigė vakarinę vid. mokyklą. 1957 - 1958 studijavo Krasnojarsko politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto vakariniame skyriuje. 1958 m. grįžo į Lietuvą . Mokslą tęsė Kauno politechnikos instituto vakariniame skyriuje. 1975 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1992 - 1995 vadovavo Procesų valdymo katedrai. Jis yra 8 išradimų, 32 mokymo leidinių ir 64 mokslinių straipsnių  autorius. Palaidotas Parausiuose, Vilkaviškio raj. savivaldybė.

[gimė 1881 04 01 Šūklių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. – 1939 07 10 Starkų k., Alksnėnų vls., Vilkaviškio aps.] – siuvėja, knygnešė. Liet. spaudą platino nuo 1898 m., sulaukusi 17 m. Susipažino su knygnešiu J. Kancleriu, kuris pas kaimyną Jurgį Baliūną palikdavo iš M. Lietuvos pargabentą liet. spaudą. Gresiant kratoms, padėdavo J. Baliūnui išslapstyti paliktus spaudos ryšulėlius laukuose (bulvėse, javuose). J. Baliūnui pasiūlius, pradėjo vežioti spaudinius į Balsupius V. Bielskui, į Naumiestį – A. Baltrušaičiui, kun. Petrui Maslauskui – į Alvitą. Palaikė ryšius, nuveždavo liet. spaudos knygnešiams J. Navickui, J. Kudirkai, A. Ališauskui, J. Aleksai ir kt. Platindavo Žaliosios, Alvito, Keturvalakių, Kalvarijos apylinkėse. 1899 m. buvo pirmoji krata jos tėvų ūkyje. Dalį nespėtų paslėpti spaudinių sudegino. Nuo 1933 04 01 paskirta 25 Lt valstybinė knygnešio pensija; Lankeliškių k. (Bartninkų vls.) gavo 0,25 (1/4) ha žemės.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda) 670, [1] p. : iliustr., portr.; 26 cm.
2.    Kybartų krašto knygnešiams. Prieiga internete http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/kybartu.html

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba