icon-sitemap

Vosylius Andrius

[gimė 1878 arti Pilviškių, Vilkaviškio r.] – bankininkas. Atėjus metui eiti į kariuomenę, A. Vosylius išvyko į Vokietiją ir pradėjo dirbti darbininku fabrike. Po kelerių metų mirus broliui, jis, kaip vienintelis sūnus, pagal įstatymą buvo atleistas nuo tarnavimo kariuomenėje ir galėjo grįžti į Lietuvą . Taip jis ir padarė, grįžo į tėvų ūkį. Tačiau jo netraukė ūkininkavimas, todėl patraukė į Kauną, įsidarbino fabrike. Po 1905 m. revoliucijos šiek tiek prasilavinęs, A. Vosylius išvyko į Varšuvą, kur tapo švedų separatorių fabriko „Alfa-Laval" agentu-komivojažieriumi. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą A. Vosylius persikėlė į Vilnių. Manoma, kad iš pradžių dirbo P. Vileišiui priklausiusio žemės ūkio mašinų fabriko „Vilija" agentu, prekybos skyriaus vedėju, o vėliau drauge su J. Smilgevičiumi nupirko fabriką ir tapo jo direktoriumi. Literatūroje minimos būtent tokios A. Vosyliaus pareigos. M . Yčas mini, kad 1913 m. A. Vosylius buvo „Vilijos" fabriko direktorius". 1912 m. jis įstojo į Lietuvių mokslo draugiją. Karo metais pradėjo dirbti ir visuomeninį darbą, tapo Lietuvių draugijos nukentėjusiesiems nuo karo šelpti maisto sekcijos vedėju, organizavo valgyklas pabėgė¬liams ir tremtiniams. 1915 m. vasarą A. Vosylius su tremtiniais išsikėlė į Smolenską, kur suorganizavo ir vadovavo geležies apdirbimo dirbtuvėms, mokinių bendrabučiui. Taip lietuvių jaunimui buvo sudarytos sąlygos įsigyti profesiją. Čia jis darbavosi iki 1918 m., kol bolševikai nenacionalizavo dirbtuvių. Gyvendamas Smolenske, A. Vosylius talkino organizuojant tenykštį lietuvių karių pulką. Šį darbą trukdė lėšų stoka, todėl Smolensko lietuvių kolonija sudarė finansų komisiją, kurios uždavinys buvo parūpinti lėšų pulko organizavimo darbams paremti. [ šią komisiją įėjo A. Vosylius ir kiti žymūs asmenys (dailininkas P. Rimša, inžinierius A. Graurokas, P. Narutavičius, J. Kubilius) 3 . Grįžęs į Lietuvą, A. Vosylius ėmėsi įmonių steigimo ir administravimo darbo.

1920-1925 m. jis su kitais įsteigė akcines bendroves „Ringuva", „Lietuvos Loidas", „Lietuvos Siemens", „Nemunas", medienos apdirbimo įmones „Venta", „Miškas", Kredito banką. Jis vadovavo Kredito bankui, „Lietuvos Loidui". 1925 m. A. Vosylius įtrauktas į Lietuvos prekybos ir pramonės delegaciją deryboms su SSRS. 1930 m. kartu su kitais įsteigė dar vieną medienos apdirbimo įmonę „Lietmedis". A. Vosyliaus ūkinė patirtis buvo vertinama. Jis buvo nuolat renkamas į Lietuvos banko tarybą. Nuo 1926 m. iki 1940 m. jis buvo nepamainomas tarybos pirmininkas. Taip pat jis ilgus metus vadovavo Prekybos ir pramonės rūmams, eidamas vicepirmininko pareigas, buvo įvairiųjų komisijų narys (pvz., Muitų, tarifų ir prekybos sutarčių). 1933 m. jis išrinktas į prie Rūmų veikusią (nuo 1926 m.) britų sekciją, kuri turėjo rūpintis prekybos santykių su Anglija plėtimu. 1937 m. reorganizavus Rūmus ir jų aukščiausiais pareigūnais pradėjus skirti ministrus, A. Vosylius neteko vicepirmininko posto, buvo paskirtas jų Pramonės korporacijos pirmininku. 1930 m. jis buvo atsakingas už trečiosios Baltijos ekonominių organizacijų konferencijos (vykusios Kaune) parengimą. Žurnalo „Tautos ūkis" anketos suteikia mums galimybę pažinti A. Vosyliaus pažiūras aktualiausiais Lietuvos ūkio politikos klausimais. Jo požiūris dėl ūkio krizės įveikimo būdų beveik identiškai sutapo su valdžios taikytais. Jis kvietė didinti gamybos na¬šumą, be reikalo nesiskolinti, mažinti neproduktyvias išlaidas, šalyje gaminti viską, ką pajėgūs. 1927 m. A. Vosylius su kitais įsteigė Lietuvių-estų draugiją, nuolatos buvo renkamas jos valdybos nariu. Trumpiau ar ilgiau jis buvo Austrijos konsulu Lietuvoje, priklausė Kariuomenės pirmūnų sąjungai. 1940 m. A. Vosylius prarado viską - turtus, pareigas, Tėvynę. Gavęs „Neries" fabriko darbininkų komiteto pažymą - komandiruotę parvežti iš Vokietijos naujų mašinų, į Lietuvą negrįžo. Pagal Z. Toliušį, jis mirė Berlyne karo metais.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, Lietuvos banko1918-1940 / Vladas Terleckas. - Vilnius: [Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos sk.], 2001. - 526, [1]p.
2.    Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, Lietuvos banko1918-1940. Prieiga internete http://etalpykla.lituanistikadb.lt
3.    Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, Lietuvos banko1918-1940. Prieiga internete https://www.lb.lt
4.    Turtingiausi tarpukario Lietuvos žmonės. 2018. Prieiga internete https://www.vz.lt

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba