icon-sitemap

[gimė 1900 03 18 Keturvalakių k., Vilkaviškio aps. - 1938 Smolenske] - poetas. Mokėsi Marijampolėje. 1920 m. įstojo į komjaunimą, už priešvalstybinę veiklą 1923 - 1924 kelis kartus pateko į kalėjimą. 1924 m. pasitraukė į Rusiją. Nuo 1929 m. gyveno Minske, dirbo radijo komitete lietuviškų laidų vedėju, redaktoriumi. 1938 m. pateko į stalininę mėsmalę - rugsėjo mėnesį buvo Smolenske sušaudytas. Eilėraščių paskelbė „Naujojoje gadynėje“, „Kibirkštyje“. 1934 m. išleistame almanache „Po raudonąja vėliava“ yra ir jo kūrinių.

Šaltiniai:
1.    ŽALDARIS Liudvikas. Prieiga internete http://www.oldradio.lt/lt/Liudvikas_%C5%BDaldaris

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1902 03 28 Žaliosios k. ir vls., Vilkaviškio aps. - 1970 08 04 Vilniuje] - mokytojas, Lietuvos kariuomenės karininkas. Kilus I pasaul. karui gyveno Saratove (Rusija). 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1920 03 baigė pašto, telefono, telegrafo kursus Kaune. 1924 06 15 baigė Vilkaviškio g-ją. Nuo 1924 m. LŠS narys. 1927 02 16 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu, 1927 10 15 baigė Aukštesn. policijos mokyklą. 1928 01 10 baigė metinius pedagogų kursus Marijampolėje, mokytojavo Žaliosios prad. mokykloje, 1930 - 1933 - Alvito prad. mokykloje. Grąžinus Vilniaus kraštą mokytojavo Riešės prad. mokykloje, Vilniaus m. 44 prad. mokykloje, nuo 1940 09 01 Vilniaus m. 22 prad. mokyklos vedėjas. Studijavo VPI.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.
2.    Ažubalis Algirdas. Matematikos taikymas Lietuvos kariuomenėje 1918-1940 m. – Vilnius, 2015.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/?sidx=20442

[gimė 1921 02 24 Gražiškių k., Vilkaviškio aps. - 2010 03 29] - pedagogas, aktorius. Mokėsi Marijampolės g-joje, 1940 m. baigė mokytojų seminariją. Baigęs mokytojavo Graužiniuose prie Vokietijos sienos, vėliau Gražiškiuose. Sovietų kalintas Marijampolės kalėjime. Prasidėjus karui, išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Hanau liet. pabėgėlių stovykloje, vienus metus studijavo Frankfurto prie Maino universiteto Filosofijos fakultete. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke, NY. Čia įsijungė į V. Žukausko ir A .Škėmos dramos sambūrio veiklą; vaidino spektakliuose: V. Keturakio „Amerika pirtyje“, A. Škėmos „Žvakidė“ ir kt. 1952 m. persikėlė į Detroitą, MI. Iki 1983 m. dirbo bendrovėje „General Motors“ mechaninių įrankių skyriuje. 1952 - 1977 dalyvavo Z. Arlauskaitės - Mikšienės dramos mėgėjų sambūryje: buvo sambūrio pirmininkas, atliko pagr. vaidmenis apie 120 spektaklių. Talkino J. Pusdešrio dramos kolektyvui. Veikė LSS (turi puskautininkio laipsnį), BALFe.

Nuotrauka iš http://www.savastis.lt/author/elvyra/

[gimė 1932 01 17 Bartninkų k., Vilkaviškio aps.] - lietuvių teatro ir kino aktorė.
1956 m. baigė Lietuvos konservatoriją, 1956 -  1960 dirbo Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre. Nuo 1961 m. dėstė Vilniaus Kultūros - švietimo technikume, dirbo diktore radijuje. 1965 m. pradėjo dirbti Jaunimo teatre. Vaidmenys teatre - Žana (Ž. Anujaus „Vyturys“, 1967), Helina (Dž. Osborno „Atsigręžk rūstybėje“ (1967), „Moteris“ (Ž. Kokto „Žmogaus balsas“, 1977), Petronėlė (Žemaitės „Trys mylimos“, 1980) ir kt. Kine „Vienos dienos kronika“ (rež. V. Žalakevičius,1963), „Beprotybė“ (rež. K. Kiisk, 1968), „Birželis, vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969), „Smokas ir Mažylis“ (rež. R. Vabalas, 1975), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (rež. M. Giedrys, 1978), „Barbora Radvilaitė“ (rež. V. Bačiulis, 1982), „Susidūrimas“ (rež. I. Fridbergas, 1984), „Nauji Robino Hudo nuotykiai“ (rež. Z. Vaintraubas, 1997), „Paskutiniai žaislai“ (rež. G. Bendoriūtė), „Žiurkės“ (rež. J. Luhdorff, 2004), „Nekviesta meilė“ ( rež. A. Šlepikas, 2007), „Gėlė“ (rež. D. Jarašiūnas, 2009) ir kt.

[gimė 1899 Vidgirių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps.] – Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 03 19 Vilkaviškio komendantūros pašauktas įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_draugija_nukent%C4%97jusiems_d%C4%97l_karo_%C5%A1elpti

[gimė 1894 m. Pilviškiuose].  Mokėsi Sankt Peterburge, kur  įgijo mokytojos cenzą ir nuo 1911 m. pradėjo mokytojauti.  Švietimo sistemoje dirbo 49-erius metus iki 1960-ųjų.  Pilviškių progimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1933 m.  dėstė rusų kalbą, nors iki karo buvo lituanistė. Be mokytojavimo buvo mokyklos inspektorė, o nuo 1949-ųjų – mokymo dalies vedėja.  1955 m. jai buvo suteiktas LTSR nusipelniusios mokytojos vardas. O. Žebrauskaitė dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo šios organizacijos centro komiteto, kuriam vadovavo Jonas Basanavičius, narė (nuo 1926 m. organizacija pavadinta Lietuvių labdarybės draugija), ją rinko iždininke. Amžino poilsio mokytoja O. Žebrauskaitė atgulė 1972-ųjų liepą Pilviškių kapinėse greta savo sesers pedagogės Magdalenos.

Šaltiniai:
1.    Tumosa, Vincas. Kad mokytoja neliktų už mūsų atminties ribų / Vincas Tumosa. - Iliustr. - Rubrika: Valstybė buvo, yra ir bus // Santaka. - ISSN 1648-1895. - 2017, rugpj. 26, p. 5-6.
2.     Klimka, L. Pirmoji lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazija įžengė į antrąjį šimtmetį. 2016. Prieiga internete http://mokslolietuva.lt/2016/02/pirmoji-lietuviu-vytauto-didziojo-gimnazija-izenge-i-antraji-simtmeti/
3.    Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Prieiga internete http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-draugija/14-Basanavicius.html
4.    Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Prieiga internete  https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_draugija_nukent%C4%97jusiems_d%C4%97l_karo_%C5%A1elpti

Nuotrauka iš https://www.tv3.lt/naujiena/naujienos/959163/kaunieciu-seimos-tragedija-is-pasalu-smogusi-liga-pakirto-triju-vaiku-teti

[gimė 1976 09 22 Kybartuose, Vilkaviškio r. – 2018 05 14, Kaune] – aktorius. Studijavo Vilniaus konservatorijoje, Kauno aktorinio meno mokykloje, VDU teologijos fakultete. Nuo 1998 m. dirbo Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, vėliau vaidino Kauno mažajame teatre ir Kauno kameriniame teatre, yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ mokyklos vienas iš meno vadovų, vadovauja ir dramos studijai. Gausybės renginių įvairiuose Lietuvos miestuose organizatorius ir vedėjas: tarp jų ir „Grok, Jurgeli“ vedėjas ir režisierius, 2013 m. Lietuvos jaunimo dienų Kaune režisierius. Daugiau kaip 25 metus dalyvauja įvairiosejaunimo stovyklose, veda seminarus pedagogams, ne kartą dirbęs jaunimo psichologinėse pagalbos linijose. Apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos diplomu už aktorinį duetą M. Valiuko pjesės „Septyniolika“ pastatyme Kauno Mažajame teatre.

[gimė 1890 02 01 Šukių k., Vilkaviškio aps. - 1971 04 09 Čikagoje, IL] - tautosakininkė, visuomenės veikėja. Nuo 1914 m. gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių gyvenime. Dr. J. Baliui ir kt. padainavo apie 300 dainų, pateikė daug kitos tautosakos. Daugiau kaip 50 jos dainų J. Balys paskelbė kn. „Lietuvių dainos Amerikoje“ (1958). Su J. Balio pagalba „Drauge“ (1952) išspausdino pasakojimą apie Užnemunės gyvenimą prieš I pasaul. karą. Atskira knygele išleistas jos pasakojimas „Suvalkiečių vestuvės“ (1953), „Aiduose“ išspausdintas pasakojimas „Lino istorija“ (1962, parengė J. Balys).

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai : biografijų žinynas / grupės vadovė: Vilija Kneitienė ; redaktoriai: Antanas Balašaitis…[et. al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998-. - 2 t. : iliustr. - (Pasaulio lietuviai). - ISBN 5-420-01415-7 (įr.), T.2 : N-Ž. - 2002. - 615,[1] p. : iliustr., p. 530.
2.    Rupeikienė E. Tarptautines moters dienos minėjimui Lietuvoje – 100 metų. Įžymios Vilkaviškio krašto moterys. 2014. Prieiga internete http://suduvis.lt/2014/03/08/tarptautines-moters-dienos-minejimui-lietuvoje-100-met-izymios-vilkaviskio-krasto-moterys/

Nuotrauka iš http://illinoistimes.com/article-10244-lithuanians-in-springfield.html

[gimė 1936 m. Vilkaviškyje] per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. šeima emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Studijavo vadybos mokslus Ilinojaus universitete. Juos baigęs ir atitarnavęs savanoriu JAV kariuomenėje, dirbo audito ir vadybos srityse. Nuo 1969 m. įsidarbino Ilinojaus valstijos mokesčių ministerijos Vidaus audito skyriuje, kurio vadybą perėmė 1971 metais. Siekė kvalifikacijos aukštumų, įgijo viešo auditoriaus (CPA) ir vidaus auditoriaus (CIA) profesines designacijas. Aktyviai dalyvavo Pasaulio vidaus audito institute (The IIA). Jame užėmė begalę pareigų, įskaitant Konferencijų komiteto vadovo, Vyriausiosios tarybos ir Profesinių standartų komisijos nario. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užmezgė ryšius su audito profesionalais Lietuvoje. 1992–1999 m. organizavo ar dalyvavo apmokymo seminaruose lietuvių audito specialistams Anglijoje ir Lietuvoje. Rašė straipsnius savaitraštyje „Apskaita ir kontrolė“.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1918 12 23 Serdokų k., Vilkaviškio vls. ir aps.] - Lietuvos kariuomenės karininkas. 1938 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1938 07 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į į Karo mokyklą, 1939 09 18 ją baigė jaun. leitenanto laipsniu. Studijavo Veterinarijos akademijoje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba