icon-sitemap

[gimė 1878 04 14 Serdokų k., Vilkaviškio vls. ir aps. – 1928 Ūdrijoje] – kunigas. Mokėsi savo kaimo pradžios mokykloje, Vilkaviškio gimnazijoje. Nuo 1896 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje. Paskirtas vikaru į Pilviškius. 1906 m. – Sintautuose, nuo 1909 m. – Seinų katedros vikaras ir seminarijos ekonomas. 1912 m. – Teolino klebonas. Baigiantis I Pasauliniam karui sugrįžo į Lietuvą. Vikaravo Šunskuose, nuo 1921 m. klebonavo Ūdrijoje, čia išgelbėjo bažnyčios turtą nuo gaisro, pastatė bažnyčią, sutvarkė iširusius parapijos reikalus. Kunigas – S. Nėries dėdė, ji pas jį vasaromis atostogaudavo.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1968 08 14 Gudkaimio k., Kybartų vls., Vilkaviškio r.] – visuomenininkas, Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas. Studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. 2008 m. Gudkaimio kaime, kuriame gyvena beveik 400 žmonių, buvusioje kolūkio valgykloje įkūrė Gudkaimio bendruomenės sporto ir sveikatingumo centrą, įrengė vaikų žaidimo aikštelę, sutvarkė poilsio zoną, už savo lėšas nusipirko Prapuolenių dvarą ir apleistą, nuniokotą senovinį pastatą tikisi prikelti naujam gyvenimui.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2013/10/08/mus-krastieciai-vincas-zemaitis/

[gimė 1896 11 21 Andriškių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1983 02 15 Čikagoje, IL.] - miškininkas, etnologas, visuomenės veikėjas. 1907 - 1915 mokėsi Marijampolės g-joje, 1917 m. baigė lietuvišką M. Yčo g-ją Voroneže (Rusija), 1917 - 1918 studijavo Charkovo vet. institute. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918 - 1920 Vilkaviškio aps. valdybos narys ir Karo intendantūros Suėmimo komiteto vienas steigėjų ir vicepirmininkas. II liet. konferencijos (1919 Kaune) prezidiumo sekretorius, spaudos biuro narys. 1920 - 1921 dirbo „Laisvės“ dienraščio redakcijoje. 1921 - 1922 studijavo Berlyno ž.ū. aukštojoje mokykloje, 1922 - 1925 - Tharandto (netoli Drezdeno) aukštojoje miškų mokykloje, kurią baigė, įgydamas miškų inžinieriaus specialybę. Studijų metais Tharandto liet. studentų miškininkų sambūrio „Silva“ pirmininkas. 1929 - 1940 Miškų departamento tarybos narys. Vienas Lietuvos miškininkų sąjungos įkūrimo (1929) iniciatorių, 1930 - 1934 jos pirmininkas.

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2014/07/25/liepos-26-diena-delcia/

. [gimė 1923 07 26 Vilkaviškyje – 2009 05 18] - menotyrininkė, dailėtyrininkė. 1944 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1950 m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę. Baigusi studijas, kurį laiką dirbo įvairiose įstaigose, o 1959 m. įsidarbino Kultūros ministerijoje. 1975 - 1980 ėjo Mokslinės - metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkės pareigas. Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje įkūrus Kultūros paminklų sąvado redakciją, 1980 - 1982 ji dirbo šios redakcijos vedėja, rūpinosi „Kultūros paminklų sąvado“ tomų rengimu, taip pat išleido vadovą „300 kultūros paminklų“ (1980), į kurį sudėjo reikšmingiausius dailės objektus. Ji yra daugelio dailėtyros straipsnių autorė: „Domicelė Tarabildienė“ (Vilnius, 1973), „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ serijos albumas „Jadvyga Mozūraitė - Klemkienė“ (Vilnius, 1979). Už 1984 m. „Vagos“ leidyklos išleistą monografiją „Paulius Galaunė“ ir profesoriui dedikuotą ne mažiau reikšmingą, gausiai iliustruotą studiją „Lionginas Šepka“ apie iškilaus šiuolaikinio dievdirbio kūrybą 1990 m. Z. Žemaitytei paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas]

[gimė 1844 12 21 Simanėliškių dvare, Vilkaviškio aps. - 1929 07 21 Marijampolėje] - poetas, knygnešys. Dalyvavo 1863 m. sukilime. Baigęs Suvalkų g-ją, 1866 - 1915 mokytojavo Krosnoje, Marijampolėje, „Žiburio“ draugijos mokyklose. Bendradarbiavo „Aušroje“, „Unijoje“, „Šviesoje“, „Vilniaus žiniose“. Pasirašinėjo slp. T. Linkis. Paskelbė poemas „Istoriška daina apie Vilnių ir jo karalius nuo 1320 iki 1492 metų“, „Birutė“ (abi „Aušroje“ 1885), pasakėčių, humoristinių eilėraščių, lenkų poezijos vertimų. Buvo lietuvybės puoselėtojas, inteligentų slaptų pasitarimų dėl liet. spaudos atgavimo dalyvis. Bendradarbiavo su g-jos laikų bendramoksliu Kalvarijos vikaru, knygnešiu Adomu Grinevičiumi, padėjo jam platinti liet. spaudą. Nuo pirmojo numerio gaudavo „Aušrą“, platino ją. 1896 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno Marijampolėje, bet ir toliau mokytojavo.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p. - ISBN 9986-23-117-5
2.    Žičkus (Žičkauskas) Tomas http://svetaines.emokykla.lt/kalbininkai/Projektas/Kalbininkai/Zickus_(Zickauskas)_Tomas.htm
3.    Apie tris Krosnos ąžuolus arba garbė tiems, kurie perėjo žemę gera darydami. Prieiga internete http://www.krosnosmokykla.lt/cms/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=355&cntnt01returnid=15
4.    Krosnos pagrindinė mokykla. Prieiga internete http://krosnospagr.ucoz.com/index/apie_mokykla/0-5

Nuotrauka iš Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.

[gimė 1892 11 07 Vilkaviškio aps. - 1968] - kunigas, teologijos licenciatas. Mokėsi pradinėje ir progimnazijoje. Baigė kunigų seminariją Seinuose. Seinų, Vilkaviškio vyskupijų kunigas. Vikaravo Griškabūdyje - globojo didelę „Pavasario“ kuopą, vikaras Marijampolėje. 1928 - 1935 kunigavo Aukštadvaryje. Studijavo Romoje. Grįžęs, nuo 1939 m. vėl dirbo Griškabūdyje. 1941 m. išsikelia į Alytų. 1949 m. sovietų valdžia ištremia į Sibirą. Grįžo 1955 m. ir čia dirbo kaip altarista. Nuo 19256 m. altarista Rumbonyse, po metų klebonauja. Nuo 1958 m. gyveno Karmėlavoje, Kauno dekanas. Mirė Kaune.

Šaltiniai:
1. Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904.

[gimė 1877 03 28 Bebrininkų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1962 06 19 Brooklyne, NY] - knygnešys, visuomenės veikėjas. Baigė Pilviškių pradžios mokyklą. Buvo Pilviškiuose S. Malaičio įkurtos draudžiamos spaudos platinimo kuopos iždininkas. 1901 m. išvyko į JAV. Liet siuvėjų profsąjungos Brooklyno skyriaus valdybos narys, Lietuvių socialdemokratų sąjungos 19-os kuopos sekretorius, iždininkas, pirmininkas, jos centro valdybai atstovavo ALTe. Nuo 1945 m. vienas BALFo direktorių, Liet. socialdemokratų sąjungos literatūros fondo vienas steigėjų ir iki mirties pirmininkas. II pasaul. karo pabėgėliams padėjo įsikurti JAV.

Šaltiniai:
1. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

[gimė 1881 Juodupių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. – 1947 Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse] – knygnešys. Knygnešio Mykolo Žilinsko sūnus. Mokėsi Paežerių pradžios mokykloje ir Veiverių mokytojų seminarijoje, tarnavo caro kariuomenėje. Padėdavo tėvui Mykolui gabenti ir platinti liet. spaudą.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius : Vilniaus spauda) 670, [1] p. : iliustr., portr. ; 26 cm

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1899 03 25 Domeikų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1981] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Nuo 1913 m. mokėsi Kauno komercinėje mokykloje, evakuotoje į Vilnių, vėliau į Riazanę (Rusija). Grįžus į Lietuvą mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 1921 10 19 pasiųstas į Karo mokyklą. 1923 01 09  su I kuopos kariūnais dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 1923 10 15 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. 1924 12 13 baigė fizinio lavinimo kursus prie Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų. Buvo LŠS būri vadas. 1927 m. įstojo į slaptą „Geležinio vilko“ organizaciją, buvo Pilviškių būrio vadas. 1935 11 01 Pilviškių vid. mokyklos karinio rengimo mokytojas. Antrosios sovietinės opkupacijos metu įsitraukė į Lietuvos išlaisvinimo kovą. Jo sodyboje telkėsi Tauro apygardos štabo nariai, platino partizanų laikraštėlį „Girios balsas“. 1945 09 06 Marijampolės NKGB suimtas, kalėjo Marijampolėje. 1945 11 16 LSSR NKVD karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 matams tremties. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Buvo nuolat persekiojamas ir tardomas, paskutinį kartą KGB tardytas 1975 m. Mirė 1981 m., palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu.

Šaltiniai:
1. Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1897 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1905-1907 mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba