icon-sitemap

Paimta iš: http://www.penki.lt/Kapitonas-VLADAS-BARSAUSKAS--1932-m.media?id=50785

[gimė 1898 12 18 Gižų k., Vilkaviškio aps. - 1966 02 16 Kaune] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1921 12 20 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. 1926 02 16 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1929 11 23 suteiktas kapitono laipsnis. 1937 06 28 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Intend. skyrių ir 1937 12 01 perkeltas į Kariuomenės intendantūrą , paskirtas priėmimo komisijos nariu bataliono vado teisėmis. 1938 02 16 suteiktas intend. majoro laipsnis. 1940 08 24 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. 1941 06 14 suimtas. 1942 09 05 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1952 m. grįžo į Lietuvą.

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2013/07/24/giz-jubiliej-pasitinkant-vaistininkas-isgarsin-s-marijampol/

[gimė 1875 m. Gižuose – 1936 m. Marijampolėje] – provizorius. Vladas buvo vyriausias vaikas šeimoje, lankė Gižų pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Varšuvos universitete įgijęs provizoriaus specialybę, nuo 1903 m. pradėjo dirbti Marijampolėje vaistininko J. Buksickio vaistinėje. 1911 m. Vladas Bartlingas iš savo buvusio darbdavio nupirko vaistinės pastatą, vėliau tapusį XX a. pirmos pusės Marijampolės simboliu – Bartlingo vaistine. Išgarsėjo kaip sumanus verslininkas, aktyviai dalyvavo lietuviškame visuomeniniame judėjime, mėgo ūkininkauti, mylėjo arklius, netoli Marijampolės įsigijo stambų ūkį ir jį išpuoselėjo. 1907 m. jis dalyvavo steigiamajame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime. Vladas Bartlingas savo šeimoje išsaugojo uošvio Juozapo Radziukyno pianiną. Šį instrumentą Radziukyno anūkės Danutė ir Irena Bartlingaitės 1997 metų rugpjūčio mėnesį padovanojo Kudirkos Naumiesčio dr. Vinco Kudirkos muziejui. 1998 m. gruodžio pradžioje, naujojo muziejaus atidarymo metu, tuo pianinu skambino Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. V. Bartlingas mirė 1936 metais, palaidotas senose Marijampolės kapinėse prie centrinio įėjimo, dešinėje pusėje.

Nuotrauka iš http://romuva.bplaced.net/rom/?p=621

[gimė 1939 06 04 Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.] - Vokietijos lietuvių visuomenės veikėjas, pedagogas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1959 m. baigė Vasario  16 g-ją. 1960 - 1966 Miuncheno ir Tiubengeno universitetuose studijavo sociologiją, istoriją ir psichologiją. 1960 - 1970 Vokietijos liet. studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, biuletenio „Ateitin“ redaktorius, Vokietijos liet. jaunimo sąjungos veikėjas, laikr. „Jaunimo žodis“ redaktorius“ (iki 1967). 1967 - 1974 dėstė vasario  16 g-joje; 1968 - 1974 g-jos kuratorijos reikalų vedėjas; nuo 1982 m. Fondo Vasario 16 g-jai remti vicepirmininkas; 1968 - 1987 valdybos reikalų vedėjas, Informacijų redaktorius. Nuo 1974 m. mokytojauja, nuo 1981 m. dar ir dėsto. Reino krašto - Pfalco ist. ir visuom. mokslo mokytojų sąjungos vienas steigėjų (1982). Nuo 1981 m. lietuvių kultūros instituto vedėjas, instituto biuletenio „Suvažiavimo darbai“ leidėjas ir redaktorius. Tiria liet. išeivijos, Vokietijos LB, Lietuvos raidos XX a. pabaigos problemas.

Nuotrauka iš http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/09/26/atmi_01.html

[gimė 1880 01 09 Kazliškių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1956 01 28 Liudvinave] - kunigas, filosofas,  visuomenės veikėjas. 1898 m. baigė Marijampolės g-ją, 1903 m. - Seinų kunigų seminariją. 1904 05 28 įšventintas kunigu. 1905 - 1911 studijavo Šveicarijos  Friburgo universitete filosofiją. Leido politikos ir satyros laikraštį „Žaibas“. Nuo 1926 04 08 iki 1929 02 01 ėjo 7 pėst. pulko karo kapeliono pareigas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928). Po karo Kaune kun. dr. V. Bartuškai neliko vietos. Tada kunigas išvyko pas gimines. 1947-ųjų rudenį į Sibirą buvo ištremtas kunigo brolis Baltramiejus su žmona ir sūnumi, 1948-aisiais – brolis Jonas su žmona, dukra ir dviem sūnumis. 1949 metais septynerius metus kalėjimo gavo kunigo brolio Jono sūnus Jonas. 1951 metais ištremtas ir brolio Baltramiejaus sūnus Juozas su šeima.

Nuotrauka iš http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_viewer.ViewDoc-p_int_tekst_id=13244&p_int_tv_id=598&p_org=0.htm

[gimė 1851 11 23 Ožkabaliuose, Vilkaviškio raj. - 1927 02 16 Vilniuje] - gydytojas, istorikas, etnologas, tautosakininkas, publicistas. Mokėsi Marijampolės g-joje, 1879 m. Maskvos u-te baigė mediciną. 1882- 1884 medicinos studijas gilino Prahoje ir Vienoje. Žymus lietuvių tautinio judėjimo veikėjas. Vienas „Aušros“ steigėjų, redagavo pirmuosius jo numerius, lėmė idėjinę kryptį. Inicijavo Lietuvių mokslo draugijos įkūrimą, iki mirties jai vadovavo. Aktyvus Lietuvos valstybingumo idėjos realizuotojas, 1905 m. Lietuvių seimo Vilniuje pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios akto signataras. Paskelbė apie 40 istorijos, etnografijos, mitologijos, folkloristikos studijų, ypač didelį dėmesį skyrė senajai lietuvių kultūrai ir tautos genezei, sukūrė trakiškąją lietuvių kilmės teoriją. Mokslo ir kultūrinės bei visuomeninės publicistikos straipsnius spausdino daugelyje liet. laikraščių ir žurnalų, taip pat bulgarų , rusų, lenkų, vokiečių periodikoje. Sudarė ir išleido tautosakos rink. „Lietuviškos pasakos“ (1-2, 1898-1902), „Ožkabalių dainos“ (1-2, 1902), „Iš gyvenimo vėlių ir velnių“ (1903), „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1-4, 1903-1905). Surinko ir paskelbė medžiagos A. Vištelio, V. Kudirkos, V. Pietario, A. Strazdo biografijoms, straipsnių ir recenzijų, atsiminimų, parašė J. Zauerveino biografiją ir parengė jo poezijos rinkinį (1922, rankr.).

Nuotrauka iš http://www.llti.lt/failai/22_Sukaktys_V_Basanavicius.pdf

[gimė 1861 08 01 Ožkabalių k., Vilkaviškio rj. - 1910 04 23 Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.)] - tautosakos užrašinėtojas. Ūkininkaudamas rinko iš savo apylinkių įvairių žanrų liaudies kūrybą, daugiausia pasakas. Užrašė - 700 pasakojamosios tautosakos kūrinių, 150 dainų, 134 mįsles ir kt. Dauguma užrašymų skelbta brolio Jono Basanavičiaus parengtuose leidiniuose („Lietuviškos pasakos“, „Lietuviškos pasakos įvairios“, „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“, „Ožkabalių dainos“).

Šaltiniai:
1.    Sauka, Leonardas. Vincas Basanavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 691 psl.
2.    Kadžytė, Gražina. Suvalkietiškas sandoris tautosakos labui// Tautosakos darbai XLII, 2011, prieiga internete http://www.llti.lt/failai/22_Sukaktys_V_Basanavicius.pdf

Nuotrauka iš https://www.15min.lt/nuotrauka/3671530

[gimė 1945 08 01 Ožkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio r. (tuo metu Kalvarijos aps.)] – veterinarijos felčerė, visuomenininkė, Jono Basanavičiaus brolio Vinco anūkė, vienintelė J. Basanavičiaus likusi giminaitė. 1952-1959 mokėsi Bartninkų septynmetėje, 1959-1963 m. – Vilkaviškio S. Nėries vidurinėje mokyklose. 1968 m. baigusi Gruzdžių technikumą, įgijo veterinarijos felčerės specialybę ir mamos Anelės Basanavičiūtės (1905-1992) pageidavimu grįžo į savus kraštus. Gyveno su mama Gudkaimyje, dirbo Gudkaimio tarybinio ūkio-medelyno veterinarijos felčere. Daugumos Gudkaimio gyventojų buvo vadinama “daktariuke”. Daugybę metų dirbusi veterinarijos gydytoja, aplankė beveik visus Gudkaimio gyventojus, laikančius sodybose kokį gyvulį. Dabar ji daug savo laisvalaikio, širdies ir gebėjimų skiria seneliams ir vaikams, dėl kurių ateities ji išgyvena. Savanoriškai rengia vaikus Pirmajai komunijai, stato su jais vaidinimus, aktyviai dalyvauja Gudkaimio bendruomenės veikloje.

[gimė 1904 09 07 Pilviškių k., Vilkaviškio aps. - 1936 04 30 Pilviškiuose] - visuomenės veikėjas. 1923 - 1925 mokytojaudamas Maštaičių ir Aleksandravos pr. m-klose (Šakių rj.) suorganizavo jaunimo švietimo kursus Balčiūnuose (Vilkaviškio rj.), įkūrė „Kultūros“ būrelį ir pažangų literatų būrelį Pilviškių mokytojų kursuose.


[gimė 1925 03 31 Kybartuose, Vilkaviškio rj.] - inžinierius architektas.

[gimė 1928 09 25 Lubiškių k., Vilkaviškio rj. - 2001 10 23 Vilkaviškyje] - pedagogas, tautodailininkas. Baigęs pradžios mokyklą, jis mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje. Grįžęs iš kariuomenės įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto (dabar - Vilniaus pedagoginis universitetas) Rusų kalbos ir literatūros fakultetą. Baigęs tik 3 kursus, pradėjo dirbti Vilkaviškio S. Nėries vidurinėje mokykloje praktikos darbų mokytoju. Tada ir prasidėjo A. Baukaus kelias į dailės pasaulį. Jis buvo tikras entuziastas, uždegantis mokinius tai aviamodelių gamyba, tai medžio darbais, tai tekinimu ir raižymu. Dalyvavo daugelyje parodų. Paskutinę parodą surengė 2001 m. gegužės mėnesį drauge su buvusio savo mokinio D. Jurevičiaus ir savo sūnaus Rimo darbais.

Šaltiniai:
1.    Alfonsas Baukus. Prieiga internete http://www.lietuvosskydas.lt/candidates/town/48/candidate/474/37

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba