icon-sitemap

[gimė 1910 09 27 Kybartuose - 2003 Vilniuje] - istorikas, istorijos daktaras (1974). 1946 m. baigė Vilniaus un-tą. 1944 m. Vilniaus un-to, nuo 1946 m. Vilniaus ped. in-to dėstytojas, profesorius (1975). Paskelbė veikalų iš XIX a. II pusės agrar. santykių ir valstietijos istorijos, kapitalistinio gamybos būdo ir kapit. santykių įsigalėjimo Lietuvos kaime: „1863 metų sukilimas Lietuvoje“ (1958), „Žemės kreditas Lietuvoje“ (1973); monografinio pobūdžio straipsnių iš Rusijos patvaldystės agrar. politikos ir socialinės ekonominės istorijos Lietuvoje ir Baltarusijoje.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 245-246 psl.
3.    Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 167 psl.
4.    Leonas Bičkauskas-Gentvila. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Leonas_Bi%C4%8Dkauskas-Gentvila

[gimė 1907 04 04 Kybeikių k., Kybartų vls.] - pedagogas, visuomenininkas. 1917 - 1920 lankė Kybeikių pr. mokyklą, o 1928 -1928 - Kybartų g-ją. Baigęs ją tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą lietuvių kalbos ir literatūros studijuoti. Tada įstojo ir į „Vytauto“ klubą ir 1929 m. pavasarį buvo pakeltas tikruoju nariu. 1931 m. persikėlė į Humanitarinį fakultetą. 1940 m. vasarą lankė pradžios mokytojų kursus, o 1941 - 1944 mokslo metais dirbo Aukštadvaryje pradžios mokyklos mokytoju. 1946 m. buvo paskirtas savo Kybeikių kaimo pradžios mokyklos mokytoju ir nesibaigus nė mokslo metams, dar balandžio mėnesį paskirtas Vilkaviškio g-jos mokytoju.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Garbinga veikla – nepamirštama. "Vytauto" klubui – 75. Prieiga internete http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011128/retr_01.html

[gimė 1945 05 27 Karpiejų k., Vilkaviškio aps.] – inžinierius. Pradinę mokyklą lankė Šilbaliuose, o vidurinę – Gražiškiuose, tėvams persikėlus į Vilkaviškį mokėsi S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1961 m. įstojo į Vilniaus geležinkelių transporto technikumo Kelių statybos ir eksploatacijos skyrių. 1965 m. gavo techniko diplomą ir pašauktas į sovietinę armiją. 1968 m grįžo iš karinės tarnybos ir 1969 m. pradėjo dirbti Vilkaviškio kelių eksploatacinėje valdyboje meistru. Tais pačiais metais buvo paskirtas darbų vykdytoju, o žiemą – Techninio skyriaus inžinieriumi. Valdyboje buvo išrinktas profsąjungos komiteto pirmininku ir šiose pareigose dirbo 15 metų. 1970 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Neakivaizdinio mokymo skyrių studijuoti statybos mokslų. 1980 m. teko Techninio, o vėliau Gamybos ir planavimo skyriaus viršininko pareigos. 1995 m. paskirtas vyriausiuoju inžinieriumi, o valdybą reorganizavus į VĮ Marijampolės regiono keliai – Vilkaviškio kelių tarnybos kelių inžinieriumi. Bendraudami su kaimyninėmis kelininkų valdybomis tiesė bei rekonstravo kelią link tilto per Nemuną Jurbarke, Vilkaviškio aplinkkelį ir kitus Šakių, Vilkaviškio rajonų kelius bei tiltus.

Šaltiniai:
1.    Veteranų klubo "Kelininkas" almanachas/ Asociacija "Lietuvos keliai". - Vilnius: Asociacija "Lietuvos keliai" [i.e. E. Palšaitis], 2002- kn.: portr.; 22 cm

Nuotrauka iš http://www.iseivijosinstitutas.lt/naujienos/vdu-studentams-iteiktos-b-bieliuko-vardo-stipendijos

[gimė 1908 04 20 Dugnų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. – 1992 03 10] – teisininkas, visuomenės veikėjas. Studijavo VDU ir baigė teisę. Veikė studentų „Varpo“ draugijoje, varpininkams atstovavo Studentų atstovybėje. Nuo 1934 m. buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariu. Kaune dirbo advokatu, 1940 m. buvo Žemės Banko juriskonsultu, vėliau – valdytoju. Rezistencinę veiklą pradėjo SSSR įvedus savo dalinius į Lietuvą. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo pogrindžio veikloje, su advokatu Alfonsu Gineičiu leido pogrindžio laikraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Tuo pat metu veikė ir Vyriausiajame Lietuvių Komitete, būdamas jo sekretoriumi. Vėliau to Komiteto buvo paskirtas, kartu su Juozu Audėnu, atstovauti jam bendruose pasitarimuose su Lietuvos Tarybos atstovais Stasiu Lušiu ir Adolfu Damušiu, siekiant sukurti pogrindyje vieningą rezistencinių kovos veiksnių organą kovai už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės atkūrimą. To susitarimo pasiekus ir įkūrus Vyriausiąją Lietuvos Išlaisvinimo komitetą (VLIK-ą), Bieliukas buvo jo sekretorium. Vokiečiams išsiaiškinus VLIKo veikėjus. B. Bieliukas su kitais buvo suimtas 1943 04 30 ir kalintas įvairiuose Vokietijos kalėjimuose.

Nuotrauka iš http://www.enciklopedija.lt/kazimieras-bieliukas/

[gimė 1901 08 26 Dugnų k., Paežerių vls. Vilkaviškio aps. - 1991 05 04 Vilniuje] - geografas, geografijos daktaras (1936), LTSR MA akademikas (1946). 1929 m. baigė Kauno un-tą. 1937 - 1939 tobulinosi Prahos un-to geografijos institute. 1946 - 1963 Geologijos ir geografijos in-to direktorius, nuo 1963 m. Zoologijos ir parazitologijos in-to geografijos skyriaus vadovas. Moksliniuose straipsniuose nagrinėjo ežerų dubens formos , morfometrinių rodiklių atrankos ir klasifikacijos, vandens sąmaišos klausimus. Išleido kn.: „Dovinės baseino ežerai“ (1937), „Ežerotyros pagrindai“ (1961).

[gimė 1911 07 18 Dugnų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Studijavo VDU Teisių f-to Ekonomikos skyriuje.1931 m. pašauktas į karinę tarnybą ir 1931 09 16 priimtas į Karo mokyklą. 1932 09 15 ją baigęs jaun. leitenanto laipsniu paleistas į pėst. specialybės karininkų atsargą. 1939 02 15 suteiktas ats. leitenanto laipsnis. Kilus Vokietijos - SSRS karui užsiregistravo Kauno karo komendantūroje.

[gimė 1904 02 05 Vilkaviškyje - 1986 01 13 Vilniuje] - memuaristas, publicistas. 1926 m. baigė Komunistinį nacionalinių mažumų universitetą Maskvoje. 1928 - 1931 kalinamas. Parašė atsiminimų apie Lietuvos kalėjimus. 1941 m. Sovietinės Lietuvos maisto pramonės liaudies komisaras, 1941 - 1945 Lietuvos partizaninio judėjimo štabe Maskvoje, 1945 - 1951 partinėse pareigose. Vėliau ministras, Liaudies ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas. Reiškėsi spaudoje rusų, lietuvių, žydų kalbomis. Parašė atsiminimų kn. „Ne veltui praėję metai“ (1958), „Nemunas grįžta į savo vagą“ (1961), „Didžiojo įtempimo laikai ir žmonės“ (1983), „Akmenuoti takai“ (rusų k., 1985).

Šaltiniai:
1.    Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t.  - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977.  - T.II: Bangladešas-Demokratinis, 145 psl.

Pranas Bilevičius

[gimė 1898 11 11 Vištyčio mstl., Vilkaviškio aps. - 1942 10 13] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė g-ją. 1919 03 05 pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose su bolševikais. 1921 12 18 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. 1925 01 12 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1928 11 28 baigė Aukštųjų karininkų kursų Bendrąjį skyrių. 1931 03 31 perkeltas į Karo mokyklą. 1931 11 23 suteiktas kapitono laipsnis, o 1935 12 31 - majoro laipsnis. 1937 06 28 baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Gen. štabo skyrių. 1938 07 22 suteiktas gen. št. plk leitenento laipsnis. 1941 06 14 suimtas, išvežtas į Norilską. 1942 09 05 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. 1942 10 13 žuvo lageryje. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1934), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 2: . - 2002. - 407, [1] p.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1927 m. Matlaukio k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.-2013 06 14 West Palm Beach, Floridos valstijoje] – dailininkė tapytoja. 1945 m. artėjant Rytų frontui pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. išvyko į JAV, apsigyveno Floridoje (tuomet ten gyveno 18 lietuvių). Įkūrė lietuvių klubą ir, kad atkreiptų į save vietos amerikiečių dėmesį, klubas suorganizavo parodą ir lietuvišką koncertą. Amerikiečiai susipažino su Lietuva, lietuvių gyvenimo būdu, papročiais. Floridoje daug metų dirbo Lietuvos Dukterų draugijoje, BALFe ir vietiniame Lietuvių klube, Juno Beach. Floridoje gyveno 26 metus, vėliau įsikūrė Palm Byč Gardenso miestelyje. Iš pajūryje rastų kriauklių ji darydavo papuošalus, lipdydavo paveikslus. Dirbinių iš kriauklių parodas ji buvo surengusi San Byče, Majamyje, net Kanadoje. Vėliau ėmė tapyti paveikslus. 1995 m. birželį pirmą kartą po 55 metų atvyko į Kybartus, su pirmąja savo tapybos paroda, kurią surengė menų centre „Gyvybės jėga“ Ir po to kelias vasaras atveždavo paveikslų, kuriuos dovanodavo savo giminaičiams. 2002 m. jos parodą „sugrįžimai“ surengė Vilniaus karininkų ramovė.

[gimė 1899 12 12 Vilkaviškyje - 1990 02 09 Klaipėdoje] - aktorė, LTSR liaudies artistė (1956). 1929 m. baigė Valstybės teatro vaidybos studiją. 1919 - 1931 vaidino Kauno teatruose (1929 – 1931 Valstybės teatre). Šiaulių dramos teatre dirbo nuo 1931 - 1959. Įsteigė ir 1946 - 1965 metais vadovavo Šiaulių miesto Vaikų teatrui. Sukūrė per 200 vaidmenų, iš jų svarbesni: Dorina (Moliere „Tartiufas“), Danguolė (V. Mykolaičio - Putino „Valdovas“, abu 1932), Luiza (F.Schillerio „Klasta ir meilė“, 1941) Klimanskienė (A. Griciaus „Karšta vasara“, 1955), Senelė (A. Kasonos „Medžiai miršta stovėdami“, 1957) ir kt. Parašė ir režisavo pasaką vaikams „Gintaro lazdelė“ (1957). Apdovanota Garbės ženklo ordinu.

Šaltiniai:
1.    Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 189.
2.    Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Elena_Bindokait%C4%97-Kernauskien%C4%97

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba