icon-sitemap

Paimta iš: http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/left/kultura-1/literatura/albina-daniseviciute/

[gimė 1941 05 01 Rūdos k., Vilkaviškio r.; mirė 2003.10.23, palaidota Viešvilės kapinėse, Jurbarko raj.] - poetė. žurnalistė, poetė, literatūrinio kraštotyros klubo „Švieselė“ prie Jurbarko rajono viešosios bibliotekos narė, Sąjūdžio aktyvistė. Gimusi Vilkaviškio rajone, Rūdos kaime, bet gyvenimą susiejusi su Jurbarko kraštu. Idealistė, maksimalistė, teisybės ieškotoja, be galo mylėjusi Lietuvą, jos žmones, skaudžiai išgyvenusi dėl visko. Jos dėka 1986 m. Jurbarko rajono laikraštyje „Šviesa“ atsirado literatūrinis puslapis „Švieselė“ (pirmasis išspausdintas vasario 8 d.). Anapilin išėjusios poetės Albinos Danisevičiūtės eilėraščiai jausmingi, gilūs, lyriški, kai kurie netgi didingi. Išėjo eilėraščių rink. „Tarp vėjų“ (1993), „Žvaigždės šviesa“ (1994).

Šaltiniai:
1.    Albina Danisevičiūtė. Prieiga internete http://www.zemaitijospaveldas.eu/lt/albina-daniseviciute

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1928 07 05 Stolaukio k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. – 1992 06 20] – mokytoja, poetė. Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje. Kai po karo tėvai atsikėlė į Kybartus , mokslus tęsė Kybartų gimnazijoje. Baigusi gimnaziją įstojo į Klaipėdos mokytojų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros skyrių. Būdama studentė priklausė jaunųjų rašytojų sąjungai. 1959 m. grįžo į Kybartus ir iki 1975 m. mokytojavo. Buvo tarp tų Kybartų pedagogų, kurie pradėjo tvarkyti Tolminkiemį ir rūpinosi K. Donelaičio vardo įamžinimu. Kūrė eiles, su savo mokiniais pastatė ne vieną spektaklį. Jos mokinys buvo Vladas Buragas, auklėtinis – R. Vilkaitis. Ilgą laiką vadovavo Kybartų dramos rateliui, pastatė ne vieną spektaklį. Vėliau du metus dirbo Telšių 5-oje vidurinėje mokykloje. Ten rašė eiles, vaidino Telšių teatre, vadovavo mokyklos dramos būreliui. Jos mokinė buvo Nijolė Narmontaitė. 1976 m. grįžo vėl į Kybartus ir dirbo vakarinėje suaugusiųjų mokykloje. Vadovavo net 4 rajono agitbrigadoms, pati rašė scenarijus, režisavo.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1921 12 25 Kybartuose – 1968 04 27 Šiauliuose] – dainininkas, chorvedys, pedagogas. Mokydamasis Kybartuose giedojo bažnyčios chore, pasireikšdavo ir kaip solistas. 1940 m. apsigyvenęs Kaune, dainavo Muzikinės komedijos teatro chore, o 1941–1944 m. Valstybinio operos ir baleto teatro chore. Paskui kurį laiką mokytojavo Kamajų (Rokiškio r.) pradžios mokykloje. Grįžęs į Kauną, 1945–1948 m. dainavimą ir kitas disciplinas studijavo konservatorijoje, o 1949–1950 m. dainavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Vilniuje. Kartu dėstė muziką ir dainavimą Vilniaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Apsigyvenęs Šiauliuose, 1950–1952 m. J. Dargis buvo Šiaulių muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, o 1952–1958 m. direktorius (kartu ir vaikų muzikos mokyklos). Vėliau iki mirties muzikos mokyklos – technikumo dainavimo ir kitų disciplinų dėstytojas. Daug prisidėjo 1953 m. organizuojant Šiaulių miesto mokytojų mišrųjį chorą ir iki 1959 m. jam kūrybiškai vadovavo (padėjo J. Pėželis, B. Beganskaitė, J. Žitkevičius), vėliau buvo šio kolektyvo chormeisteris ir solistas.

[gimė 1907 03 14 Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1948 02 02] - pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas. Baigė Naumiesčio mokytojų seminariją. 1927 11 05 pašauktas į karinę tarnybą. 1929 02 19 baigė Karo mokyklą ats. jaun. leitenanto laipsniu. Nuo 1935 m. dirbo Germaniškių pradinėje mokykloje Biržų vls. mokytoju. Šaulių sąjungos narys, nuo 1939 01 05 šaulių kuopos vadas. Po karo mokytojavo ir gyveno Barsryčiuose, Skuodo r. 1946 02 25 suimtas, kalintas Mažeikiuose, nuo 1946 06 17 - Šiauliuose. 1947 02 27 Karinio tribunolo nuteistas 5 metus kalėti. Žuvo lageryje. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė apie 1875, gyveno Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – valstietis, knygnešys. Ūkininkavo kartu su broliu Silvestru. Abu buvo slaptos „Sietyno“ draugijos nariai. Bendradarbiavo su Juozu Kancleriu ir kitais. Parūpindavo liet. spaudos Seinų kunigų seminarijos klierikams. 1902 m. daryta krata jų ūkyje. Jonas Dargis buvo areštuotas, bet paleistas už užstatą. 1903 m. pasienio sargybiniai besivydami knygnešius prie jų sodybos surado numestus 5 liet. spaudo ryšulius. Įtarė, kad vienas gabentojų buvo J. Dargis. Byla nutraukta. Jau po spaudos draudimo panaikinimo 1904 05 22 pasienio sargybiniai jo bute vėl rado 1 liet. kalendorių.

[gimė apie 1865 (kituose šaltiniuose 1875) Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – ūkininkas, knygnešys. Turėjo nemažą ūkį ir ūkininkavo kartu su broliu Jonu. Abu buvo slaptos ,,Sietyno“ draugijos nariai. Parūpindavo liet. spaudos Seinų kunigų seminarijos klierikams. Laiškuose , rašytuose broliui kunigui Vincentui, pasakojo, kaip sėkmingai gabenęs knygas, žadėjęs ir jam pristatyti ko reikia. Kituose laiškuose mini knygų siuntimą iš Amerikos, liet. knygų katalogus. Per kratą jo namuose 1896 m. rasta 1 liet. knyga. 1902 m. pasienio sargybiniai, naktį išgirdę jų sodyboje įtartiną vartų bildesį, ryte padarė kratą ir rado klėtyje, arklidėje ir troboje daug liet. spaudos, ypač ,,Ūkininko“, ,,Varpo“, ,,Vienybės lietuvininkų“, knygų katalogą, kuriame buvo pažymėti užsakomi egz. Prasidėjus kvotai, žandarai vėl darė kratą namuose ir rado laiškų broliams Jonui ir Vincentui, kuriuose rašoma apie spaudos gabenimą.

Vincas Dargis

[gimė 1870 11 22 Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1945 10 22 Marijampolėje] - kunigas, marijonas. 1882 - 1889 baigė Marijampolės g-ją. 1890 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, kurią užbaigė 1894m. Įšventintas į kunigus 1894 07 01 Varšuvoje. Buvo slapto laikraščio „Knapt“ perrašinėtoju, nes turėjo gražų braižą. Penktame kurse klierikai išsirinko jį lietuvių draugijos „Viltis“ pirmininku. Vertė straipsnius, rašė į klierikų leidžiamą slaptą katalikišką spaudą ir ją platino. Jau kunigaudamas rašė ir į „Šaltinį“. Išvertė ir savo lėšomis išleido knygelę „Kaip garbinti Švč. Sakramentą“.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/index.php?sidx=30801#sthash.Eg40dFgn.dpuf

[gimė 1925 04 10 Boblaukio k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. – 2014 04 08] - P. Plechavičiaus armijos karys savanoris. Nelengvi darbai, sodžiaus ramybė ugdė Juozo charakterį, padėjo atrasti tikrąsias žmogiškąsias vertybes. Vaikinas išmoko groti armonika. Jaunimo vakarėliuose skambėjo jo valsai, polkos. J. Daubarui buvo tik šešiolika metų, kai išaušo grėsmingas 1941-ųjų birželio rytas, prasidėjo karas. J. Daubaras norėjo ginti Tėvynę ir 1944 m. tapo Plechavičiaus kariu. Į Plechavičiaus armiją išėjo ir daugiau Boblaukio kaimo jaunuolių. Visam gyvenimui išliko siaubingi vaizdai, draugų žūtys, badas, patirtos kančios. Kartu su frontu Plechavičiaus kariai traukėsi į Vokietiją. Čia jie sutiko ir karo pabaigą. Po sunkių vargų pagaliau įsikūrė pabėgėlių stovykloje.
1949 m. J. Daubaras emigravo į Australiją. Pradžioje sunkiai dirbo cukrašvendrių plantacijose, o vėliau atkaklus ir darbštus emigrantas sukūrė savo verslą. Gyveno Sidnėjuje, įsitraukė į lietuvių bendruomenę. Nostalgija Tėvynei kankino visą gyvenimą. Tik 1975-aisiais, po 31 metų, pirmą kartą jam pavyko atvykti į Lietuvą. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, J. Daubaras kas keleri metai lankė Tėvynę, o paskutinius 8 metus gyveno Lietuvoje. Apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos vietinės rinktinės garbės kryžiumi už ginkluoto pasipriešinimo kovą ir už nuopelnus atkuriant nepriklausomą valstybę.

Šaltiniai:
1.    Paškauskienė, Petronėlė. Emigranto širdis plakė Lietuvai: [nekrologas]/ Petronėlė Paškauskienė // 2014, bal. 17, p. 3.
2.    Paškauskienė, Petronėlė. Emigranto širdis plakė Lietuvai: [nekrologas]. 2014. Prieiga internete http://www.santaka.info/index.php?sidx=30801#sthash.Eg40dFgn.dpuf

[gimė 1930 12 16 Šelvių k., Vilkaviškio vls. ir aps.] - aktorius, režisierius. 1949 persikėlė į JAV. 1955 m. Amerikos dramos meno akademijoje (American Academy of Dra-matic Arts) Niujorke, NY, baigė vaidybos mokslus. 1955 - 1960 vaidino Niujorko Broadway bei Niujorko ir Atlantos , GA, ir kt. vasaros teatruose. Atliko vaidmenų televizijos pastatymuose. 1960 - 1967 Amerikos dramos meno akademijos dėstytojas ir režisierius. 1964 - 1967 Haroldo Clurmano studijoje Niujorke mokėsi vaidybos ir režisiūros. 1972 m. Arizonos universitete įsigijo bakalauro, 1974 m. - magistro laipsnį; Utah universitete apgynė doktoratą (teatro ir dramos menas). Išvertė į anglų k. G. Kaiserio knygų: „Kӧnig Hahnrei“, „Hӧlle Weg Erde“, „Oktobertag“.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas/ grupės vadovė:Vilija Kneitienė; redaktoriai: Antanas Balašaitis…[et. al.]. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998-. - 2 t. : iliustr.. - (Pasaulio lietuviai). T.1 : A-M. - 1998. - 228 p. : portr.

[gimė 1887 06 24 Būdviečių k., Vilkaviškio aps. - 1949 04 05 Vilniuje] - visuomenininkas. 1905 m. išvyko į D. Britaniją. 1905 - 1906 Škotijoje dirbo metalurgijos gamykloje, 1906 - 1917 - JAV mašinų gamyklose. 1917 m. redagavo LSS laikr. „Kova“ ir žrn. „Naujoji gadynė“. 1920 - 1922 D. Britanijoje redagavo laikr. „Rankpelnis“. 1922 - 1944 dirbo administracinį darbą TSRS. 1944 - 1946 LTSR užs. reikalų m-jos darbuotojas. Nuo 1946 m. dirbo LTSR AT Prezidiume.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba