icon-sitemap

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2013/10/17/spalio-18-diena-priespilnis/

[gimė 1945 10 18 Lauckaimio k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] - vertėjas. 1966 m. baigė Kauno technikos mokyklą, 1973 m. - Valst. neakivaizdinio mokymo kursus Maskvoje, studijavo ispanų ir prancūzų kalbas. Išvertė J. M. Arguedaso („Gilios upės“ 1976), C. J. Celos („Paskualio Duartės šeima“, „Avilys“, abi 1981), C. Fuenteso („Skaidriausio oro sritis“ 1983, „Aura“ 1994), J. E. Riveros („Akivaras“ 1985), R. S. Ferlosio („Charama“ 1989), J. Rulfo, A. Uslaro Pietri, J. L. Borgeso ir kitų rašytojų novelių. Sudarė antologiją „Ispanų novelės“ (1984).

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Bronius Dovydaitis. Prieiga internete http://www.rasytojai.lt/archyvas/writerse072.html?id=75&jaunieji=0&sritis=rasytojai

[gimė 1764 Oželių k., Vilkaviškio aps. - 1813 12 24 Marijampolėje] - marijonas. Tai pamokslininkas, kuris daugiausia aptarnaudavo parapijas, kur klebonai nemokėjo lietuviškai. Rankraščiais paliko daug lietuviškų pamokslų.

Šaltiniai:
1.    Gimė Kazimieras Draugelevičius. Prieiga internete http://www.savivaldybes.lt/kronika/index.php?lang=lt&gr=pagalmetus&id=1333

[gimė 1904 10 19 Rūdos k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1944 06 09] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė Vilkaviškio g-ją. 1923 10 26 įstojo į Karo mokyklą. 1925 09 17 ją baigė leitenanto laipsniu. 1929 11 23 pakeltas į vyr. leitenantus. 1933 11 20 - į kapitonus. 1934 04 01 paskirtas 5 pėst. pulko kuopos vadu. 1937 10 25 paskirtas 5 pėst. pulko adjutantu. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 5 pėst. pulke I sunkiųjų kulkosvaidžių kuopos vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 24 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 262 šaulių pulko prieštankinės baterijos vadu. 1941 06 14 Pabradės poligone suimtas, išvežtas į Norilską. 1942 09 05 Ypatingojo pasitarimo nuteistas 8 metams. Išvežtas į Taišetlagą, Irkutsko sr. Sušaudytas Taišetlage. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

B.Draugelis. 1931 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1895 05 25 Bardauskų k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1984 12 Ilinojaus valstijoje (JAV)] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1911 m. baigė Marijampolės g-ją, 1915 m. - Maskvos technikos mokyklą. 1916 01 16 mobilizuotas  Rusijos kariuomenę, baigė karo mokyklą. Dalyvavo I pasaul. karo kautynėse prie Molodečno, Kovelio. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 02 23 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 09 28 paskirtas karininku į 2 pėst. pulką. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. Nuo 1925 m. tarnavo policijoje. 1940 07 13 NKVD suimtas ir kalintas Vilniuje. 1941 06 24 deportuojamas į Rusiją Vilniaus geležinkelio stotyje pabėgo iš traukinio.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Eliziejus_Draugelis

[gimė 1888 04 11 Bardauskų k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1981 10 08 Brazilijoje] - gydytojas, publicistas, visuomenininkas. Pradžios mokslą išėjo Bardauskų pradžios mokykloje, kurioje tada mokytojavo jo tėvas. 1909 m. baigė Marijampolės g-ją, o Maskvos universiteto medicinos fakultetą - 1914 m. Studentaudamas 1910 m. suorganizavo ir buvo lietuvių katalikų studentų draugijos „Rūta“ pirmuoju pirmininku. 1914 m. mobilizuotas, fronte gydytoju ištarnavo 3 metus. Vėliau persikėlė į Voronežą, kur buvo išrinktas vyriausios lietuvių tarybos Rusijoje nariu. Su kitais nariais buvo bolševikų suimtas ir mėnesį kalintas. Iš kalėjimo išleistas 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 03 23 L. R. K. pavestas, Kaune suorganizavo ligoninę nenaudojamuose karmelitų pastatuose. Buvo sveikatos departamento direktorius. Ryšium su ūkininkų sąjungos veikėjams iškelta byla  buvo išlaikytas kalėjime nuo 1929 10 -1930 03. Nuo 1932 m. iki bolševikų atėjimo buvo S. Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktoriumi. 1947 m. išvyko į Braziliją. Spaudoje dirbo nuo 1908 m., bendradarbiavęs „Viltyje“, „Šaltinyje“, „Ateityje“,  „Garnyje“, vėliau „Lietuvoje“, „Laisvėje“, „Ryte“, „Ūkininke“, „Darbo sveikatoje“. 1920 12 - 1921 11 redagavo dienraštį „Laisvę“, o vėliau „Ūkininką“ ir „Darbininką“. Dažnai pasirašinėdavo slapyv. K. K. Lizdeika.  1914 - 1915 išleido eilę medicinos populiarizacijos brošiūrų, parašė dramą „Vergą“ir komediją „Slidžiais takais“.

[gimė 1893 12 27 Šulų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1960 06 07 Niujorke, NY] - kunigas, rašytojas, visuomenininkas. Baigė Marijampolės gimnazijos 4 klases. Nuo 1910 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1916 m. Sankt Peterburge. 1916 19 18 Rusijoje veikė Lietuvių centriniame komitete nukentėjusiems nuo karo šelpti. Grįžęs į Lietuvą dirbo vikaru Skriaudžiuose, pastatydino liaudies namus. Į JAV persikėlė 1925 m. 1927 - 1928 ALRK MS dvasios vadas. 1927 1935 Švč. Širdies intronizacijos direktorius. Rūpinosi JAV lietuvių statistika. 1938 - 1939 Gary , IN, leido statistikos žrn. „Pasiuntinys“. Parengė JAV lietuvių visuom. įstaigų albumą. 1935 m. „Tiesos kelyje“ išspausdino JAV liet. parapijų statistikos duomenų.  Nuo 1942 m. kūrė muzikines dramas iš Švč. Mergelės Marijos gyvenimo „Nazaretho Madonna“ (1949, skaidrės su Al d‘ Artego muzika 1954). Yra išleidęs keletą religinių knygų. Bendradarbiavo „Tėvynės sarge“, „Lietuvių sarge“, „Lietuvių balse“, „Drauge“, „Darbininke“.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 1: A-M. – 1998. – p. 253.
2.    Lietuvių enciklopedija. – Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla, T. 5. – 1955. – p. 173.

[gimė 1880 09 27 Žiūrių - Gudelių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1940 01 24 Žemaičių Kalvarijoje] - kunigas marijonas. 1893 m. baigė tėvo vedamą pradžios mokyklą. Stojo į Marijampolės g-ją, 1898 m. iš 5 klasės perėjo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1903 m. Vikaravo Sasnavoje; nuo 1908 m. Marijampolėje vadovavo įvairiose Lietuvos ir Rusijos vietose, ilgiausiai (1915 09 - 1921 11) Odesoje, globodamas lietuvių pabėgėlių koloniją, drauge būdamas liet. centrinio komiteto įgaliotiniu Chersono, Tauridos ir Besarabijos gubernijose. 1918 -1919 gyveno Anantjeve ir dėstė religiją dviejose vietos g-jose. Į Lietuvą grįžo 1921 11. 1922 11 11 įstojo marijonų vienuolijon. 1924 m. vadovavo „Blaivybės“ draugijos Marijampolės skyriui. 1925 05 išvyko į JAV, kur su misijomis aplankė daugybę liet. kolonijų. Nuo 1926 07 administravo „Draugą“. 1932 -1933 re-dagavo laikraštį „Laivą“. Rašinėjo nuo 1908 m. „Šaltinyje“ ir kt. katalikų laikraščiuose.

[gimė 1884 06 18 Žiūrių - Gudelių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps.] - mokytoja, visuomenininkė. Marijampolėje išlaikiusi pradžios mokytojos egzaminus, 1908 - 1909 mokė Obelių mergaičių ūkio mokykloje. 1910 - 1911 lankė Varšuvos mergaičių institutą, o vėliau mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ gimnazijos pradinėje mokykloje, likusi Lietuvoje ir per karą. Organizavo suaugusiųjų kursus, rengė lietuviškus vakarus. 1927 m. išvykusi Brazilijon, mokytojavo São Paulo liet. mokykloje, drauge dirbdama ir visuomeninį darbą.

Šaltiniai:
1.    Gimė Apolonija Draugelytė-Čemerkienė. Prieiga internete http://www.savivaldybes.lt/kronika/index.php?lang=lt&gr=pagaldiena&id=1337
2.    Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai
1864–1904. -  Vilnius, 2004. P. 553–611. Prieiga internete http://www.spaudos.lt/Daraktoriai/Asmenvardziai_katalogo_antras.htm

[gimė 1904 05 09 Bardauskų k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. – 1972 08 03 Las Chariljas mstl. (Argentina)] - tapytoja. Baigė Marijampolės gimnaziją. Studijavo tapybą Kauno mokykloje, Prancūzijoje ir P. Amerikoje. 1935 - 1936 dalyvavo parodose Buenos Aires, Argentinoje. Nuo 1938 m. dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos parodose. Tarpukariu aliejumi ir akvarele nutapė peizažų, figūr. kompozicijų, natiurmortų. Po II pasaul. karo daugiausia kūrė portretus. Jos darbų yra įsigijęs Buenos Aires muziejus.

Šaltiniai:
1.    Petrauskaitė L. Išeivystės patirtis modernėjančioje Lietuvoje: Mato Menčinsko Atvejis// Menotyra. 2015, T. 22, Nr. 4, p. 338-254. Prieiga internete http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-1002/2015/4/338-354.pdf
2.    Žilinskas, A. Gižų jubiliejų pasitinkant. Žymiausi kraštiečiai. Prieiga internete http://suduvis.lt/2013/07/18/giz-jubiliej-pasitinkant-zymiausi-krastieciai/

A. Gintalaitės nuotr. iš www.moteris.lt/veidai/profesore-n-drazdiene-labiausiai-stebina-kad-kalbant-apie-gimdymus-namuose-niekas-nekalba-apie-vaikeli-moterys-mato-tik-save.d?id=61552558

[gimė 1948 07 22 Vilkaviškyje] – biomedicinos mokslų daktarė. 1966 m. baigė Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą, 1966-1972 studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Profesinė veiklos sritis: perinatalinė medicina (vaisiaus ir naujagimio fiziologija), pediatrija, neonatologija, naujagimio širdies ultragarso tyrimai. 1972 - 1975 – Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja pediatrė, 1975-1990 – Vilniaus universitetinės ligoninės naujagimių skyriaus gydytoja neonatologė, 1982-1995 - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos, Akušerijos ir ginekologijos klinikos asistentė, 1990-2007 – Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Naujagimių skyriaus vedėja, 1995-2003 - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentė, 2003-2011 - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentė, Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vedėja, nuo 2011 m. - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktorė, nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos, Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė. Apdovanojimai: pelnė Metų moters apdovanojimą (žurnalas „Moteris“, 2000), apdovanota LDK Gedimino IV laipsnio ordinu (2002), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija (su bendraautoriais, už vadovėlį medicinos studentams „Vaikų ligos“, I t.), suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas (2010).

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba