icon-sitemap

[gimė 1804 Sausininkų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. – 1886 09 09 Simne] – Garbės kanauninkas. 1833 09 17 įšventintas kunigu pradėjo vikarauti Būdvietyje (Lazdijų aps.). Nuo 1845 m. skiriamas administratoriumi į Simną. 1846 m. paskirtas Simno klebonu. 1847 m. gaisrui nuniokojus bažnyčią, klebonas įtaisė naujas mūrines lubas, uždengė nauju stogu, sudėjo naujas grindis. 1864 03 12 bažnyčioje paskelbė apie baudžiavos panaikinimą. 1873 m. savo nuosavas žemes padovanojo bažnyčiai. Simne jis pirmasis pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai.

Šaltiniai:
Sūduvos dvasininkai. D. 2: trys šimtai aštuoniasdešimt penki Sūduvos dvasininkai. – 2010. – p. 121.

[gimė 1918 11 30 Ožkabalių k.,  Bartninkų vls. Vilkaviškio aps. - 2005 09 10] – Lietuvos kariuomenės karininkas. 1938 m. Pasaulio lietuvių olimpiadoje su Lietuvos tinklinio rinktine laimėjo sidabro medalį. 1938 m. įstojo į Karo mokyklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 09 15 ją baigė jaun. leitenanto laipsniu. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV. Mirė 2005 m., palaikai pervežti į Lietuvą ir 2006 01 11 palaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse Kaune.

[gimė 1909 10 25 Ožkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1983 05 22] – Lietuvos kariuomenės karininkas. Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ g-joje. 1930 m. baigė Rygiškių Jono g-ją Marijampolėje. 1931 08 24 pašauktas į karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą.  1933 09 15 ją baigė jaun. leitenanto laipsniu. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. 1938 m. pradėjo mokslus Vytauto Didžiojo aukštojoje karo mokykloje. 1941 06 14 Kaune suimtas, išvežtas į Sevurallagą , Garių r., Sverdlovsko sr. 1942 07 15 nuteistas 5 metams lagerio. 1956 04 11 iš tremties paleistas, 1968 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1983 m., palaidotas Vilniuje

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 3. – 2003. – 203 p.

[gimė 1861 10 09 Pūstapėdžių k., Būdežerių vls., Vilkaviškio aps. – 1923 12 24] – kunigas. Mokėsi Būdežerių pradžios mokykloje, studijavo Seinų kunigų seminarijoje. Klebonavo Būdvietyje. Čia pastatė medinę dvibokštę bažnyčią. Nuo 1907 m., mirus klebonui Budzeikai, paskirtas klebonu Būdežeryje. 1909 m. buvo Seinų „Žiburio“ skyriaus valdybos narys.

Šaltiniai:
1.    Sūduvos dvasininkai/ sudarė Rimvydas Butautas-Kudirka. - Vilnius: Gediminas, 2009-. - d.: iliustr., portr.D. 2 : Trys šimtai aštuoniasdešimt penki Sūduvos dvasininkai. - 2010 (Vilnius : Biznio mašinų komp.). - 123 p., įsk. virš. : iliustr., portr., žml.

Nuotr. iš: Sūduvos dvasininkai,  D. 2,  2010, p. 124.

[gimė 1882 01 24 Viščiakaimio k., Vilkaviškio aps. - 1930 11 23 Seirijuose (Lazdijai)] - spaudos darbuotojas, publicistas, kunigas. Dar besimokydamas Seinų kunigų seminarijoje platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1905 m. buvo įšventintas į kunigus ir vikaravo Seinų vyskupijos parapijose. Nuo 1919 m. iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo Seinų vyskupijos konsistorijos sekretoriumi ir vyskupo kapelionu. Slapyvardžiu J. Daubaras rašė į „Vadovą“ ir „Šaltinį“. Iniciavo žurnalo „Spindulys“ leidybą, buvo pirmuoju jo redaktoriumi. Per karą okupacinė vokiečių kariuomenė už Seinų miesto nesumokėtą kontribuciją jį deportavo į Vokietiją. Grįžęs iš nelaisvės, po karo, klebonavo Seirijuose, ten ir mirė.

Pijus Grajauskas

[gimė 1890 12 17 Ožkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1947 07 25] - visuomenės veikėjas. 1911 baigė Kauno komercinę g-ją ir stojo į Maskvos komercinį institutą. Lietuvos valstybei atsikūrus, dirbo Berlyne Lietuvos atstovybėje ir ten kartu studijavo, o 1921 m. baigė Berlyno aukštąją prekybos mokyklą. Įsteigus Lietuvos ūkio banką, ligi 1928 m. buvo vienas jo direktorių. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Maisto valdybos direktoriaus pavaduotojas. Dalyvavo rezistencijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus ir nuo 1947 01 15 ligi mirties dirbo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centre. Ūkio klausimais bendradarbiavo daugiausia katalikiškoje spaudoje.

Šaltiniai:
1.    Terleckas, Vladas (1939-). Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, [Lietuvos banko1918-1940 / Vladas Terleckas. - Vilnius: [Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos sk.], 2001
2.    Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, 1918-1940/ Vladas Terleckas. – Vilnius: [Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos skyrius], 2001. – 115-118 p.
3.    Žilinskas, Antanas. Poeto Jono Aisčio žmonos dovanos muziejui// Santaka. – 2006 01 17, prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=2558

Nuotr. iš: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_k=1&p_d=98219

[gimė 1868 04 20 Pajeviečių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1953] - visuomenės veikėjas. Pradinį išsilavinimą įgijo namuose. 1919 m. dirbo Alvito vls. savivaldybėje ir Vilkaviškio aps. taryboje. Prisidėjo kuriant Lietuvos katalikų jaunimo „Pavasario“ sąjungą (nuo 1933 - federacija). Su kitais rengė gegužines, vaidinimus, steigė bibliotekas, rūpinosi suaugusiųjų švietimu. Nuo 1920 m. priklausė LŪS, kuri buvo politinė ir ekonominė katalikų ūkininkų organizacija, steigusi kooperatyvus, bankus, žemės ūkio mokyklas, aktyviai dalyvavusi vykdant žemės reformą. Į Steigiamąjį Seimą pateko 1922 03 14, iš jo išstojus Jonui Vailokaičiui. Nuo 1922 03 dirbo Bendrosios teisės ir Konstitucijos komisijose. Pasibaigus StS kadencijai ūkininkavo. Dalyvavo Pavasarininkų veikloje. Mirė 1953 m. vasarą, palaidotas Žaliosios kaimo (Vilkaviškio r.) kapinėse.

[gimė 1910 11 16 Grajauskų k., Vilkaviškio vls.] - agronomas, ekonomistas. 1936 m. baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje. Buvo Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijos narys, rinko lėšas politiniams kaliniams. 1946 - 1949 specializavosi Timiriazevo ž.ū. akademijoje. Nuo 1963 m. docentas. Išleido knygelių ir išspausdino mokslinių straipsnių apie ž.ū. organizaciją, ekonomiką, apie pirmūnų darbo patyrimą.

[gimė 1900 01 14 Trilaukio k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1946 05 07 Archangelsko sr. (Rusija)] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1922 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1919 01 07 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 baigė Karo mokyklą karužo laipsniu, 1920 01 28 karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 07 - 1920 11 30 dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1923 03 30 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 12 01 pasiųstas mokytis į Prancūziją, Versalio fortifikacijos karo mokyklą, kurią 1928 02 01 baigė. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus, 192911 23 pakeltas į majorus, 1931 02 10 - į pulkininkus leitenantus. Prasidėjus sovietų okupacijai 1940 07 18 suimtas Vilniuje, 1941 06 išvežtas į Vorkutos lagerį (Komija), 1941 03 01 Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti 8 metus. Nuo 1945 m. kalintas Archangelsko sr., kur ir žuvo. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1931), Savanorių medaliu (1929), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavimo 10-mečio medaliu (1929).

[gimė 1917 Gražiškių k., Vilkaviškio aps. - 1937 06 11] - poetas, beletristas, vertėjas. Bendradarbiavo „Karyje“, „Ateityje“, „Spindulyje“, „Šviesos Kelyje“. „Šviesos Keliai“ išspausdino jo išverstus Th. Storm „Immensee“ ir Fr. Schiller „Das Lied von der Glocke“. Rankraščiu liko Th. Storm romano „Der Schimmelreiter“ vertimas. 1937 m., baigdamas Vilkaviškio g-ją, nuskendo Paežerių ežere.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba