icon-sitemap

[gimė 1931 06 13 Vilkaviškyje] - ekonomistas. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Austriją, baigė Bregenzo g-ją, vėliau persikėlė į JAV. 1951 – 1953 studijavo Ilinojaus , 1960 - 1963 De Paulo (Čikaga) universitete, ten įgijo verslo administravimo bakalauro, 1963 m. - verslo administravimo ir finansų magistro laipsnį. Vadovavo monetarinės ir bankų reformos komitetui Lietuvos banke, buvo Lietuvos vyriausybės bankininkystės ir finansų patarėjas. 1980 m.
apdovanotas „Kraft Merit“ žymeniu. 1999 m. įsteigė Lietuvių verslo tarybą Čikagoje ir iki 2008 m. jai vadovavo.

Šaltiniai:
1.    Antanas Grina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 174 psl.

Nuotr. iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-05-18-beatrices-namuose-spalvomis-kalbama-apie-paukscius-ir-klaidziojama-tamsos-rastais/130968

[gimė 1911 11 28 Stolaukėlio k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1988 11 17 Vilniuje] - dainininkė (sopranas). Muzikos mokėsi namie, Varšuvos aklųjų ir nebyliųjų institute, Kaune Liaudies konservatorijoje ir privačiai pas A. Binkevičiūtę. 1937 m. pradėjo dainuoti per radiją. Nuo 1943 m. rengė savo solo koncertus. 1944 - 1946 Lietuvos filharmonijos, 1946 - 1965 Lietuvos radio solistė. Pirmoji atliko daugelį liet. kompozitorių dainų vaikams. Apdovanota LSSR valstybine premija (1977).

[gimė 1923 04 28 Stolaukėlio k., Lankeliškių vls., Vilkaviškio aps. - 1968 03 27 Čikagoje, IL] - gydytojas. Medicinos daktaras ( 1949). 1941 m. baigė Kybartų g-ją, studijavo VDU. Nuo 1944 m. dirbo Vienos universiteto klinikose. 1949 m. Vokietijoje Kӧlno universitete apgynė doktoratą. Dar Heidelberge, Münchene, Kӧlne, Bonoje, vėliau ir Čikagoje studijavo filosofiją, psichologiją, teisę, sociologiją, Vienos konservatorijoje - muziką. Domėjosi patologija, teismo medicina ir med. lingvistika. 1950 m. apsigyveno JAV. Specializavosi biochem. patologijoje, citologijoje. Tyrinėjo aviacinės ir kosminės medicinos problemas. Bendradarbiavo LE; medicininiais klausimais parašė kelis šimtus straipsnių.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas/ grupės vadovė:Vilija Kneitienė; redaktoriai: Antanas Balašaitis…[et. al.]. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998-. - 2 t. : iliustr. - (Pasaulio lietuviai). T.1 : A-M. - 1998. - 334 p.: portr.

Anicetas Grinius

[gimė 1925 12 25 Lankeliškių k., Vilkaviškio r. – 2006 12 23 Homer Glen (Čikaga)] – tenisininkas, varpininkų rėmėjas. Nuo pat mažens buvo auklėjamas atgimimo skelbėjų idėjų dvasia. Karui artėjant teko trauktis į Vakarus, nes jo tėvas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Kurį laiką gyveno Pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, o 1950 m. išvyko į Ameriką. Ten Anicetui teko sunkiai dirbti, nes po poros metų mirė tėvas. Susipažinęs su lietuvaite Aldona Skopaite, 1952 m. vedė. 1970 m. įsigijo ir įsirengė pavyzdinę lietuvišką sodybą, kurioje daugelį metų vykdavo Čikagos lietuvių bendruomenės šventės. Kiekvienas atvykęs į Gomen Glen vietovę, iš tolo pastebi aukštame stiebe plevėsuojančią trispalvę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jau 1991 m. visa Aniceto Griniaus šeima atvyko į Vilnių dalyvauti Pasaulio sporto žaidynėse. Anicetas rungtyniavo senjorų, o sūnūs Ričardas ir Edvardas – vyrų dvejeto varžybose ir iškovojo aukso medalius. Aniceto paskatinti į Lietuvoje rengiamas varžybas 1993 m., 1995 m. ir 1997 m. buvo atvykę nemažai Čikagos lietuvaičių. Anicetas vienas pirmųjų ištiesė pagalbos ranką ką tik atsikūrusiam LTOK ir Lietuvos teniso sąjungai. Be to Grinių šeima daugelį kartų siuntė knygas kudirkiečiams, o Kauno karininkų ramovėje atidarė biblioteką.

Šaltiniai:
1.    Korutis, Vincentas. Skaudi netektis: [Nekrologas]/ Vincentas Korutis// Mokslas ir gyvenimas. – 2007, Nr. 3, p. 42.
2.    Šventė auksinę vedybų sukaktį. 2003. Draugas, geg. 3, p. 4. Prieiga internete http://www.draugas.org/archive/2003_reg/2003-05-03-DRAUGAS.pdf

[gimė 1899 09 08 Pilviškiuose, Vilkaviškio aps. - 1965 05 29 Vašingtone, DC] - karininkas, visuomenės veikėjas. Lietuvos prezidento K. Griniaus sūnus. Mokėsi Marijampolėje. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Rusiją, ten Kislovodske baigė g-ją. Kovėsi su bolševikais pilietiniame kare. Už pasižymėjimą kautynėse suteiktas karininko laipsnis. 1919 12 14 suteiktas leitenanto laipsnis, 1920 10 05 pakeltas į vyr. leitenantus. 1921 11 07 psiųstas mokytis į Prancūziją, Sen Syro karo mokyklą. 1925 05 15 pakeltas į kapitonus. 1928 02 16 pakeltas į gen. štabo majorus, 1929 11 23 - į gen. štabo pulkininkus leitenantus, 1935 m. pakeltas į gen. štabo pulkininkus. 1937 07 16 paskirtas Lietuvos karo atašė Vokietijoje. 1941 m. emigravo į JAV. 1951 m. dirbo „Amerikos balso“ radijuje Miunchene ir Vašingtone. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938) ir DLK Gedimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Belgijos I laipsnio Karo kryžiumi (1930), Prancūzijos Garbės legiono 4 laipsnio ordinu (1933), Suomijos Baltosios rožės 5 laipsnio ordinu (1925).

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Joana_Griniuvien%C4%97

[gimė 1865 08 18 Šikšnių dvare, Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1918 09 18 Kislovodske (Rusija)] - kultūros ir politikos veikėja, knygnešė. Mokėsi Marijampolėje, privačioje Prokopavičienės lenkiškoje progimnazijoje, ruošėsi mokytojos darbui. Nuo 1895 m. pradėjo gabenti iš M. Lietuvos ir platinti liet. spaudą, globojo politinius kalinius. Palaikė ryšius su Vincu Kudirka - pargabendavo jam iš M. Lietuvos liet. spaudos, nuveždavo laiškus į Širvintos pašto dėžutes. Taip pat bendradarbiavo su St. Matulaičiu, J. Bagdonu, P. Kriaučiūnu ir kt. Apie 1898 m. kartu su Antanu Baltrušaičiu užsakė išspausdinti Leipcige škaplierius su liet. užrašais, pargabeno juos į Lietuvą ir platino. Gyvendama Marijampolėje, organizavo pirmą liet. chorą ir pirmą viešą liet. vaidinimą „Amerika pirtyje“.

J.Griškaitis. 1932 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1900 06 06 Ragažėnų k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1980 01 30] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 01 10 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo antroje kulkosvaidžių kuopoje, buvo pakeltas į skyrininkus. 1920 04 22 buvo pakeltas į jaunesniuosius puskarininkius. Dalyvavo mūšiuose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Mirė nuo plaučių vėžio. Palaidotas senosiose Marijampolės kapinėse. Apdovanotas Vyties Kryžiaus 1 laipsnio (1921), Lietuvos nepriklausomybės (1928) ir Savanorio (1931) medaliais.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953, III tomas. Vilnius 2003. p.230.

[gimė 1906 12 31 Virbalyje, mirė 1942 06 29 Norilske]. 1927 baigė Aukštesn. technikos m-lą. 1927 09 10 pašauktas į karinę tarnybą, pasiųstas į Karo mokyklą. 1930 10 25 ją baigė (XII laid.), suteiktas leitenanto laipsnis (1931 pakeistas į jaun. leitenanto) ir paskirtas į 2 pėst. pulką jaun. karininku. 1933 07 15 baigė ryšių karininkų kursus prie Vytauto Didžiojo karininkų kursų (II laid.). 1933 11 20 pakeltas į leitenantus. 1935 11 17 paskirtas eiti ryšių kuopos vado pareigas. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus, paskirtas ryšių kuopos vadu. 1940 07 01 perkeltas j Kariuomenės štabą. 1940 08 24 pakeltas į majorus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas į RA 29 ŠTK štabą, 1940 09 24 - RA 294 šaulių pulko ryšių vku. 1941 06 14 suimtas Vilniuje ir išvežtas į Norilsko lagerį, Krasnojarsko kr. 1941 12 02 Taimyro apygardos teismo nuteistas mirti ir 1942 06 29 sušaudytas Norilske. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Stasio Gromnicko brolis Romanas Gromnickas buvo puskarininkis, 1941 m birželio mėn. sukilimo dalyvis. Žuvo 1941 m. birželio 23 d. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

[gimė 1900 Virbalyje, Vilkaviškio aps.] - savanoris, kūrėjas. 1907-1909 mokėsi Virbalio pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m., pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1895 12 20 Čyčkų k. Alvito vls., Vilkaviškio aps. – 1943 08 10] – savanoris, geležinkelio policijos karininkas. 1905-1911 mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje. 1919 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. 1922 m. iš kariuomenės demobilizavosi turėdamas atsargos vachmistro laipsnį. Stojo į Artilerijos mokyklą, ją baigęs – į Aukštuosius karininkų kursus, gavo vyresniojo leitenanto, vėliau kapitono laipsnį. 1927 -1929 dirbo vyresniuoju geležinkelio policijos policininku Panevėžio ir Šiaulių geležinkelio stotyse. 1933 11 15 buvo perkeltas į Virbalio geležinkelio stotį, kur netrukus tapo Virbalio geležinkelio stoties geležinkelio policijos viršininku. 1940 m. birželį SSRS okupavus Lietuvą tų pačių metų spalio 10 d. areštuotas ir įkalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, nuteistas 8 metams laisvės atėmimo, 1941 06 16 išsiųstas į Komijos ASSR Pečioros lagerį, kur 1943 08 10, išsekęs mirė. 1989 m. kaip 1930 – 1950 pradžios represijų auka reabilituotas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, LDK Gedimino ordino medaliu.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba