icon-sitemap

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1929 09 19 Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 2002 12 20] – atsiminimų knygos „Žaliųjų Kybartų vaizdeliai“ autorius. 1936 – 1942 mokėsi Kybartų miesto pradinėje mokykloje, 1942 – 1949 – Kybartų gimnazijoje. Nuo jaunystės su broliais Pranu ir Česlovu žaidė futbolą Kybartų „Sveikatos“ komandoje. Nustebino artimuosius ėmęs rašyti atsiminimus, kuriuos kaip talentingas beletristas pavaizdavo savo vaikystę tarpukario Kybartuose, Antrojo pasaulinio karo pradžią, vokiečių okupaciją, sovietų organizuotus valdžios rinkimus, „Sveikatos“ klubo veiklą pirmaisiais pokario metais. Suvokęs, kad savomis pastangomis knygos nepavyks išleisti, atsiminimus perdavė Kybartų K. Donelaičio vidurinės mokyklos muziejui. 2015 m. Pasaulio kybartiečių draugija, kartu su autoriaus artimaisiais išleido „Žaliųjų Kybartų vaizdelius“ atskira knyga.

[gimė 1896 07 08 Masikvietiškių k., Vilkaviškio aps. - 1978 08 16] - rašytoja, dramaturgė, vertėja. 1909 - 1911 mokėsi „Saulės“ kursuose Kaune. 1914 m. išvyko į Peterburgą, dirbo saviveikliniuose liet. teatruose. 1919 - 1926 Maskvoje studijavo teatro meną , vaidino kino filmuose („Kelialapis į gyvenimą“ ir kt.). Parašė rusų ir lietuvių kalbomis pjesių („Mina padėta“, su N. Eku, 1927; „Kova“, su N. Hikmetu, 1928; „Negalima tylėti“, 1930 ir kt.), scenarijų („Kelialapis į gyvenimą“, su N. Eku ir A. Stolperiu, 1933; „Grunė Kornakova“, su N. Eku, 1934 ir kt.), rašė eilėraščius, išvertė į rusų k. J. Avyžiaus, P. Cvirkos, J. Marcinkevičiaus, I. Simonaitytės ir kt. liet. rašytojų prozos kūrinių.

Šaltiniai:
1.    Vanagas, Vytautas (1930-). Lietuvių rašytojų sąvadas/ Vytautas Vanagas. - 2-asis patais. ir papild. leid. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. - 652, [1] p. - Vardyno r-klė: p. 211.

[gimė 1940 10 21 Pilviškių k., Vilkaviškio aps. - 1993 06 30 Vilniuje] - lengvaatletis (disko metikas, rutulio stūmikas), treneris. LSSR (1982), SSRS (1989) nusipelnęs treneris. Baigė Pilviškių vid. mokyklą, 1958 - 1959 mokėsi Vilniaus statybos technikume, 1984 - 1987 „Dinamo“ draugijos Resp. tarybos lengvosios atletikos sporto mokyklos instruktorius, treneris, 1987 - 1988 Vilniaus ASMM, 1988 - 1991 respublikinės ASMM treneris, 1991 - 1993 LOSK vyr. treneris. Lietuvos disko metimo 9 kartus (1958, 1960, 1962, 1965, 1968, 1969, 1971, 1972, 1975), ritulio stūmimo (1960) čempionas, 6 kartus rekordininkas (nuo 58,73 m - 1962 iki 62,64 m - 1973, pastarąjį rekordą 1981 pagerino jo mokinys R. Ubartas). 1967 m. SSRS tautų spartakiados disko metimo varžybų laimėtojas. SSRS čempionas (1967), 4 kartus vicečempionas (1965, 1966, 1968, 1970), 3 kartus SSRS čempionatų bronzos medalininkas (1961, 1962, 1969). 1966 m. Europos lengvosios atletikos čempionato dalyvis (9 vietą, 53,98 m).

[gimė 1926 06 09 Mažučių k., Vilkaviškio aps. - 1981 03 17 Čikagoje, IL] - teisininkas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Vilkaviškio g-joje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. baigė liet. g-ją Dӧrverdene, 1949 m. - Pabaltijo universiteto Teisės fakultetą Hamburge - Pinneberge. 1950 m. persikėlė į JAV. Veikė pirmųjų JAV bei Kanados liet. dainų ir tautinių šokių  švenčių komitetuose. Su kitais organizavo parodą apie liet. tautos genocidą, buvo prie ALTo veikiančios komisijos šiai parodai rengti pirmininkas. Rašė spaudoje. Priklausė LŠS.

Nuotrauka iš http://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf-a/GAUCYS-Dr-Viktoras-Jasaitis.pdf

[gimė 1901 12 04 Stanaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. – 1968 08 18 JAV] – chemikas, visuomenės veikėjas. 1929 m. baigė Vienos universitetą. 1930 – 1940 dirbo Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdyboje, 1940 – 1944 VDU Neorganinės ir analizinės chemijos katedros vedėjas; docentas. 1945 – 1948 mokytojavo Hanau (Vokietija) lietuvių gimnazijoje. 1946 – 1948 Vokietijos LB Vyriausios valdybos ir Tremtinių švietimo tarybos narys. Nuo 1948 m. gyveno JAV. 1949 – 1950 Waterbury tremtinių draugijos pirmininkas. Su kitais suorganizavo lituanistinius kursus. Nuo 1951 m. dirbo bendrovėje „Speer Cartridge Works“ (viena bendrovės laboratorijų pavadinta jo vardu). Tyrimų sritis sprogstamosios ir padegamosios cheminės kovinės nuodingosios medžiagos. Dalyvavo ateitininkų veikloje. Paskelbė straipsnių žurnaluose „Kosmos“, „Mūsų žinynas“, „Trimitas“, „Židinys“. Parašė knygą „Nuodingos karo medžiagos“ (1934). Bendradarbiavo LE.

Nuotrauka iš http://csrbaltic.lt/member/ruta-jasiene/

[gimė 1961 10 18 Paežerių k., Vilkaviškio r.] - įmonės „Saugi pradžia“ direktorė, UAB „“SDG grupė“ personalo ir komunikacijos direktorė. Studijavo VU bibliotekininkystę ir bibliografiją, KTU įgijo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją, Lietuvos žurnalistikos centre baigė Ryšių su visuomene profesinių studijų programą, 2011 – 2013 KTU įgijo Žmonių išteklių vadybos magistro laipsnį. Aktyviai dalyvauja „Baltosios bangos“ judėjime, įmonių socialinės atsakomybės specialistų tinklo „CSR Network Lithuania“ veikloje, yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų personalo vadovų klubo narė (nuo 2010), Lietuvos atsakingo verslo asociacijos Kongreso narė (nuo 2013), Valdybos narė (nuo 2015). Bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis – vadovauja studentų praktikoms, skaito paskaitas, dalyvauja bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijoje. Dalyvauja LR darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos darbe (kaip darbdavių atstovė). Apdovanota „SDG“ ženklu „Už ypatingus nuopelnus bendrovei“ (2012), „Lietuvos pramoninkų konfederacijos Profesijos riterio“ ženklu (2014).

Šaltiniai:
1.    Kas yra kas Lietuvoje, 2018: šimtmečio leidimas: [biografinis žinynas]/ [vyriausiasis redaktorius Linas Pupelis]. - Kaunas: Leidybos studija, [2018]. - 1347, [1] p.
2.    Rūta Jasienė. Prieiga internete http://csrbaltic.lt
3.    SDG: verslas augantis ant tvirtų socialinių pamatų. 2017. Prieiga internete https://www.vz.lt

[gimė apie 1871, gyveno Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – siuvėjas, knygnešys. Parsigabendavo liet. spaudos iš M. Lietuvos ir ją platindavo. Artimas knygnešio Antano Baltrušaičio ir gydytojo Juozo Bagdono pagalbininkas. Aprūpindavo juos liet. spauda. Pas jį spaudos gaudavo ir Dzūkijos knygnešiai (Jonas Kaluškevičius ir kt.). Bendradarbiavo su tame pačiame Slibinų k. gyvenusiu Jurgiu Bagdonu, Jonu Piežaičiu ir kt. Žandarai 1893 m. sulaikę su liet. spauda Jurgį Bagdoną, kratė ir J. Jasinsko namus, bet nieko nerado. 1896 06 06 (18) policija vėl kratė jo namus ir rado 89 liet. leidinius – 54 knygas ir 35 laikraščių numerius. Įtrauktas į ,,Sietyno“ draugijos bylą. Šioje byloje buvo kaltinamas ir A. Rudaitis kaip jo bendradarbis. Nuo 1896 07 06 J. Jasinskui paskirtas kardomasis areštas. Caro 1897 02 12 paliepimu nubaustas 1 mėn. kalėjimo, įskaitant kardomąjį areštą ir 3 m. tremties. Bausmę atliko Kalvarijos kalėjime. Ištremtas į Žemutinį Naugardą (Nižnij Novgorodas, Rusija). Manoma, kad tremtyje ir mirė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1857 02 14 Matuliškių k., Vilkaviškio aps. - 1919 Kališe (Lenkija)] - publicistas, mokytojas, vertėjas, knygnešys. Marijampolėje baigė g-ją, matematiką studijavo Maskvos universitete. Platino „Aušrą“ ir kt. spaudinius. Mokytojavo Marijampolės g-joje. Spausdino straipsnius, beletristikos vertimus „Varpe“, „Ūkininke“ ir kt. laikraščiuose. 1889 m. už liet. veiklą iškeltas į Lovičių mstl. Lenkijoje, kur išbuvo ligi mirties.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas (1934-). Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda). - 183 p.: iliustr., portr.

Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasulaitis-Kazokas pirmas iš dešinės. Nuotrauka iš http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2012/201201_jasulaicio_zutis.pdf

[gimė 1919 Bobių k., Žaliosios vls.,Vilkaviškio aps. – 1947 01 04 Kampinių k., Veiverių vls., Marijampolės aps.] – vienas pirmųjų Lietuvos pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui vadų Suvalkijoje. Tarnavo policininku Kaune. 1944 metų antroje pusėje Lietuvą užimant SSRS kariuomenei vienas pirmųjų ėmė organizuoti partizanų būrius, buvo vienas Stirnos (vėliau- Žalgirio) rinktinės organizatorių. Nuo 1946 02 Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 55 kuopos vadas, nuo 1946 07 Geležinio Vilko rinktinės vadas. Žuvo išduotas. Palaikai baudėjų užkasti Veiveriuose.

[gimė 1910 11 11 Vilkaviškio aps.] – Lietuvos kariuomenės karininkas. 1932 10 31 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1936 11 23 pakeltas į leitenantus. Nuo 1940 06 01 3 dragūnų pulko ūkio būrio vadas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 617 artilerijos pulko transporto būrio vadu, 1940 12 18 - to paties pulko žvalgybos būrio vadu.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba