icon-sitemap

[gimė 1874 10 02 Norvaišų k., Juodupėnų vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešys. Skaityti ir rašyti išmoko savarankiškai. 1894 m. perėmė iš tėvo seniūno pareigas. Būdamas seniūnas platino liet. spaudą. Buvo žandarų sekamas ir kratomas. Per vieną kratą už rastą liet. kalendorių jam buvo iškelta byla, bet už kyšį bausmės išvengė. 1918 m. kūrė Būblelių vls. savivaldybę (Šakių r.), vėl buvo išrinktas seniūnu.

Nuotr. iš Vilkaviškio VB archyvo

[gimė 1931 01 02 Vilkaviškyje] - inžinierius. Gimė Vilkaviškyje, kur gyveno ir mokėsi iki 1944 m. 1950 m. baigęs Pagėgių Kristijono Donelaičio g-ją, įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, kurį 1955 m. baigė, įgijo silikatinių medžiagų inžinieriaus - technologo specialybę. 1977 - 2000 - Naujosios Akmenės gamybinio susivienijimo gamybinio - techninio skyriaus ir konstruktorių biuro viršininkas. Literatūrine veikla susidomėjo dar dirbdamas gamykloje. Išsivertė A. Puškino poemas „Ruslanas ir Liudmila“, „Kaukazo belaisvis“, „Vienuolis“, „Gavriliada“, pasaką suaugusiems „Caras Nikita ir 40 dukterų“, keliolika lyrinių eilėraščių, iš vertimo spaudai nieko neruošė. Pirmoji spaudos išleista knyga - „Žalgiris“, kurią sudarė du epai: „Žalgiris“ ir „Margirio dvasia”. Išleistoji knyga „Trys Žalgiriai“ - tai pirmoji knyga, išplėsta iki epopėjos, apimančios 1236 - 1430 metus.

[gimė 1907 10 20 Mažučių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1992 01 13 Čikagoje] - inžinierius. 1934 m. Kauno amatininkų kursuose įgijo elektriko specialybę. Pasitraukęs į Vokietiją, 1948 m. Augsburge baigė Aukštesniąją technikos mokyklą. 1949 m. persikėlė į JAV.  1960m. Čikagoje, IL, baigė technologijos institutą, įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį. Parašė knygų: „Siaubingos dienos“ (1965), „Išeivio dalia“ (1974), „Spaudos baruose“ (1979). Bendradarbiavo „Sandaroje“ (1973 - 1976 redaktoriaus padėjėjas), „Naujienose“, „Mūsų vytyje“ (redkolegijos narys). Priklausė Amerikos įrankių ir gamybos inžinierių draugijai ir Tarptautinei platformos asociacijai. ALIAS, Lietuvių žurnalistų sąjungos sekretorius. 

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 205 psl.
3.    Juozas Kapačinskas. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Kapa%C4%8Dinskas

Nuotrauka iš https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vincas_Mickevi%C4%8Dius-Kapsukas.jpg

[gimė 1880 04 07 Būdviečių k., Vilkaviškio aps. - 1935 02 17 Maskvoje] - publicistas, kritikas.
Mokėsi Marijampolės g-joje. 1895 m. įsitraukęs į nacionalinį judėjimą, tapo varpininku, platino draudžiamą lietuvių literatūrą. Vėliau įsijungė į socialistinę veiklą, vienas aktyviausių 1905 m. revoliucijos veikėjų, kalintas. Lietuvos komunistų partijos organizatorius, Kominterno darbuotojas. Parašė straipsnių apie liet. rašytojus, aptarė jų kūrybos pobūdį, reikšmę. Vienintelis literatūros suklestėjimo laidas jam atrodė yra glaudūs ryšiai su darbininkais, dalyvavimas jų kovoje, marksistinė pasaulėžiūra, nors kartais kritikavo siaurą proletarinės literatūros sampratą, proletarinius rašytojus ragino mokytis meistriškumo iš „buržuazinių“ rašytojų. Paskelbė studijas „Jono Biliūno biografija“ (1917), „Julius Janonis - pirmasis lietuvių proletarinis poetas“ (1934), beletrizuotų atsiminimų kn. „Caro kalėjimuos“ (1929).

Nuotrauka iš https://books.google.lt/books?id=PJbtgv5w6fgC&printsec=frontcover&hl=lt#v=onepage&q&f=false

[gimė 1921 03 06 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1995 12 25 Union Piere (JAV)] - visuomenės veikėjas. Baigė Kybartų g-ją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mokytojavo V. Kudirkos g-joje Ingolstadte. 1950 m. persikėlė į JAV, gyveno Čikagoje, IL. Nuo 1960 m. JAV LB Union Piero apyl. pirmininkas; šioje apylinkėje įkūrė Lietuvių draugiją ir jai vadovavo. Prie Michigano ežero įrengė vasarvietę „Gintaras“. Rėmė LF, BALFą.

Šaltiniai:
1.    Algirdas Karaitis. Prieiga internete https://www.geni.com/people/Algirdas-Karaitis/4903681015630120301

B. Nenėnienės nuotr. iš http://www.santaka.info/index.php?sidx=5902

Gabrielė Karalienė gimė 1932 m. gražiame Dzūkijos krašte, Giraitės kaime. Baigusi mokslus 1953 m. atvyko dirbti į Vilkaviškio rajoną. Čia dirbo mokytoja, po to švietimo skyriuje lietuvių kalbos inspektore. Nuolat gilinosi į krašto praeitį, rinko istorijos įvykius liudijančią medžiagą. 1963 m. buvo paskirta atsakinga už kraštotyrininkų darbą rajone. Jos rūpesčiu darytas senųjų kaimų aprašymas, surinkta gausybė muziejinės medžiagos. 1963 m. atidaryta pirmoji surinktos medžiagos ekspozicija. Ši diena tapo ir krašto muziejaus įkūrimo data. G.Karalienės rūpesčiu įkurtas muziejus turtėjo eksponatais, garsėjo prasmingais renginiais. Muziejui vadovavo iki 2002 metų. 1997 m. už kruopštų ir sąžiningą darbą ji buvo apdovanota DLK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu. Vilkaviškio rajono garbės pilietės vardas suteiktas 1997 m.

Albinas Karalius

[gimė 1910 09 23 Virbalyje, Vilkaviškio aps. - 1946 02 18 Vilniuje] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1927 m. baigė Kybartų g-ją. Mokėsi Kybartų aukštesn. komercijos mokykloje. 1930 10 25 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. 1934 10 30 baigė Aukštųjų karininkų kursų fizinio lavinimo kursus. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 07 08 baigė Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos Gen. štabo skyrių, suteiktos gen. štabo karininko teisės. Antrosios sovietinės okupacijos metu slapstėsi, dirbo Pakruojo sovietinio ūkio buhalteriu svetima Juozo Balalio pavarde. 1945 04 09 suimtas, kalintas Šiauliuose, Vilniuje. 1945 12 07 Karo tribunolo nuteistas mirti, 1946 02 18 sušaudytas Vilniuje. 2000 01 17 pripažintas kariu savanoriu, 2000 02 11 Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Vyties Kryžiaus 4 laipsnio ordinu (2000, po mirties).

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 4: . - 2004. - 414, [2] p.
3.    Albinas Karalius. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Albinas_Karalius

Pijus Karalius

[gimė 1887 12 11 Lankupėnų k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1955 07 31 Čikagoje, IL] - kunigas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Pajevonio pradžios mokykloje, Seinų g-joje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1920 - 1922 studijavo Grigaliaus universitete Romoje. Grįžęs į Lietuvą direktoriavo iki 1928 m. Kybartų „Žiburio“ g-joje. Pilviškiuose įsteigė vidurinę mokyklą, „Žiburio“ draugijos kursus mokytojams rengti (su Z. Kuzma ir J. Bliūdžiumi), jiems vadovavo. Suorganizavo valsčiaus savivaldybę ir policiją, įkūrė „Pavasario“, „Ūkininkų“ sąjungas ir Darbo federacijos skyrių. 1929 - 1931 šelpimo fondo įgaliojimu lankėsi JAV, rinko aukas ateitininkų namų Kaune statybai; nuo 1932 m. Ateitininkų sąjungos garbės narys. 1932 - 1940 Vilkaviškio kunigų seminarijos prokuratorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 - 1950 liet. pabėgėlių klebonas Schwӓbisch Gmünde. 1950 m. persikėlė į JAV. Parašė Čikagos Šv. Kazimiero kapinių istoriją.

[gimė 1892 10 15 Lankupėnų k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps.] - nepriklausomos Lietuvos mokytoja. 1914 m. baigė rusišką pradžios mokyklą. Nuo 1918 m. mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. 1921 m. baigusi šios gimnazijos 5 klases pradėjo mokytojauti. Po dviejų darbo metų tęsė mokslą Širdiečių mokytojų seminarijoje Kaune, bet susirgo ir dėl to mokslą teko nutraukti. Atgavusi jėgas 1924 m. išlaikė Biržų gimnazijoje 6 klasių egzaminus ir tęsė mokytojos darbą. 1925 m. lankė vasaros pedagoginius kursus ir prie Marijampolės mokytojų seminarijos išlaikė egzaminus pradžios mokyklos mokytojo cenzui įgyti. Dirbo Keturvalakių, Šiaudiniškių pradžios mokyklose. Vėliau išvažiavo mokytis į Kauną. Po to dirbo Šackų, Šilsodžio pradžios mokyklose. T. Karaliūtė dalyvavo Katalikų mokytojų, Vilniui vaduoti sąjungų ir kitų organizacijų veikloje.

Šaltiniai:
1.    Nepriklausomos Lietuvos mokytojai: 1918-1940 metų biografijos / Kazys Račkauskas. - Vilnius: Gimtinė, 2018. - 479, [1] p.

Juozas Karasiejus

[gimė 1938 04 01 Vilkaviškyje] – tautinių šokių ansamblio vadovas, Lietuvių tautinių šokių instituto valdybos narys. Mokėsi Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje. Kanadojo dirbo spaustuvininku iki išėjimo į pensiją. Ilgus metus dainavo „Varpo“ chore, buvo choro pirmininkas, vėliau – vienas vyrų choro „Aras“ steigėjų ir jo pirmininkas, aktyviai dalyvavo Lietuvių tautinių šokių instituto veikloje Čikagoje, 1973- 1997 m. buvo valdybos narys. Didžiausias J. Karasiejaus įnašas paliktas Toronto jaunimo šokių ansamblyje „Gintaras“, kuris buvo įkurtas 1951 m. jūros skautų iniciatyva. Pritrūkus šokėjų, 1955 m. į savo eiles jūros skautų šokėjai pradėjo kviesti visus skautus, o vėliau ir visą norintį šokti jaunimą. Tais metais ir J. Karasiejus pradėjo šokti ansamblyje, o 1965 m. perėmė jo vadovavimą ir kartu su žmona Rita tęsė šį darbą. Vadovaujamas R. ir J. Karasiejų, ansamblis išaugo į rimtą menininį kolektyvą, dalyvių skaičius išaugo iki 150-ies (amžius nuo 7 iki 70 metų). Ansamblis koncertavo Anglijoje, Austrijoje ir tarptautiniuose studentų suvažiavimuose, įvairiuose Amerikos miestuose.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba