icon-sitemap

[gimė 1862 Būdežerių k., Vilkaviškio aps. - 1955 Vilkaviškyje] - knygnešė. Liet. skaityti išmokė vyras Antanas Karuža. Pritarė vyro veiklai, įsitraukė į liet. spaudos platinimą. Slėpdavo pargabenamą į namus liet. spaudą, padėdavo ją platinti.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas (1934-). Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda). - 210 p. : iliustr., portr.

[gimė 1883 Žynių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1912 03 06 Žiežmariuose] - vaistininkas, visuomenės veikėjas. Baigęs provizoriaus mokslus Maskvoje, grįžo į Lietuvą ir, apsigyvenęs Žiežmariuose, gyvai įsijungė į lietuvišką veiklą. Čia įsteigė „Blaivybės“ draugijos skyrių ir knygyną. Daug kentė nuo rusų ir lenkų. 1909 07 28 išrinktas Vilniaus mokslo draugijos tikruoju nariu. Dažniausiai Žaliuko slapyvardžiu bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke“, „Vilniaus žiniose“ ir kt.

Romas Kašinskas

[gimė 1938 08 01 Griebčių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] - gydytojas otorinolaringologas. 1963 m. baigė VU Medicinos fakultetą. Nuo 1968 m. dėsto VU medicinos fakultete, nuo 1990 m. Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos , nuo 1996 m. Akių ligų klinikos vedėjas; docentas (1978), 1990 - 2002 Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos, nuo 2002 m. - Ausų, nosies, gerklės ligų centro direktorius, VU Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos vedėjas. Mokslinio darbo sritis - frontalinio sinusito , faringito , vazomotorinio rinito diagnostika ir gydymas. Paskelbė - 60 mokslinių straipsnių. Sukūrė otorinolaringologų mokyklą, prisidėjo prie sveikatos reformos vykdymo Lietuvoje. Stažavo Vokietijoje, Danijoje. Su kitais parašė monografiją „Urgentinė chirurgija“ (1987).

[gimė 1898 07 24 Karpiejų k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1963] - pedagogas, visuomenės veikėjas. Baigęs Gražiškių pradinę mokyklą, eksternu išlaikė egzaminus į Marijampolės g-jos antrą klasę. Vėliau mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. Visą savo gyvenimą pedagogas buvo aktyvus visuomenininkas: priklausė skautų, tautininkų draugijoms, šaulių organizacijai. Už aktyvią veiklą ne kartą buvo apdovanotas. Jis mokyklose įkūrė kanklių ansambliukus, jiems vadovavo. Pats grodavo kanklėmis ir smuiku. Buvo ištremtas į Irkutsko lagerį. Lageryje išbuvo daugiau kaip 7 metus. Sugrįžo be sveikatos, palaužtas fiziškai bei dvasiškai. Mokytojas pagyveno dar keletą metų ir atgulė gimtųjų Gražiškių kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Nepriklausomos Lietuvos mokytojai: 1918-1940 metų biografijos / Kazys Račkauskas. - Vilnius: Gimtinė, 2018. - 479, [1] p.
2.    Petrulis A. Politiniam kaliniui Vincui Kasperaičiui – 110 metų. Prieiga internete http://www.santaka.info/index.php?sidx=11003

[gimė 1888 03 28 Pilviškių vls., Vilkaviškio aps.] - karininkas. 1916 - 1918 I pasaul. kare kovojo fronte su vokiečiais ir austrais. 1917 - 1918 tarnavo Kijevo apygardos sanitarinio skyriaus ūkio vedėju. Grįžęs į Lietuvą 1918 11 10 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 01 05 paskirtas karo valdininku ypatingiems reikalams prie Sanitarijos skyriaus. Išlaikius egzaminus administracijos karininko laipsniui įsigyti 1927 02 16 suteiktas administracijos kapitono laipsnis. 1933 05 11 išbrauktas iš atsargos karininkų sąrašų kaip miręs. Apdovanotas Savanorio medaliu (1929), Rusijos kariuomenėje - Šv. Georgijaus 4 laipsnio kryžiumi.  

Šaltiniai:
1.    Apdovanoti savanoriai. Prieiga internete http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_85967_1&biRecordId=7942

[gimė 1917 09 06 Kybartuose - 1984 01 19 Vilniuje] - ekonomistas. 1951 - 1964 LTSR MA prezidento padėjėjas administraciniams ir finansiniams reikalams. 1964 - 1967 LTSR MA mokslinio organizacinio skyriaus viršininkas. 1958 m. baigė VU. 1967 - 1984 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute; docentas (1969). Parašė knygas: „Buhalterinė apskaita statybos organizacijose“ (1970 - 1971, 4 sąs.), „Statybos finansai“ (1975), „Statybos industrijos apyvartinės lėšos ūkio reformos sąlygomis“ (1980, rusų k.). Vadovėlio „Buhalterinė apskaita“ (1985) vienas autorių.

Šaltiniai:
1.    1. Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

Algirdas Jonas Kasulaitis

[gimė 1928 06 28 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1992 01 15 Clevelande, OH] - spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Augsburge vadovavo ateitininkams, redagavo jų laikraštį „Žiburiai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Pittsburghe dirbo laikr. „Lietuvių žinios“ redakcijoje. Clevelande ir ten Western Reserve universitete studijavo ekonomiką (baigė 1960). 1964 - 1973 buvo Liet. krikščionių demokratų sąjungos centro komiteto pirmininkas, sąjungos biuletenio redaktorius. 1955 - 1961 redagavo žrn. „Jaunimo žygiai“, 1984 - 1992 „Tėvynės sargas“. Buvo popiežiaus Leono XIII fondo valdybos pirmininkas. Veikė įvairiose organizacijose. Krikščionių demokratų ideologiniais ir Lietuvos laisvinimo klausimais rašė laikraščiuose „Ateitis“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“ (dažnai A. Erdvilo slap.). Parengė kn. „Lietuvos krikščioniškoji demokratija“ (1976).

Nuotr. iš: Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953, T. 4, 2004, 172.

[gimė 1906 09 06 Kiršų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - karininkas. 1927 m. baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1931 09 14 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1932 09 15 baigė Karo mokyklą ats. jaun. leitenanto laipsniu. 1936 m. mokėsi VDU Humanitarinių mokslų fakultete.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953 / [redakcinė komisija: pirmininkė - Birutė Kulnytė … [et al.]. - Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001. - t. : iliustr. T. 4 / [Vytautas Asevičius, Henrikas Butkus, Algis Balaišis, Kazimieras Antanas Baršauskas, Rita Dagienė, Danutė Ercmonienė, Vytautas Indrašius, Juozas Jankauskas, Vytautas Jasulaitis, Sigitas Jegelevičius, Palmira Karevičiūtė, Laima Kazakevičienė, Vanda Kazlauskienė, Stasys Knezys, Valdemaras Michalauskas, Vytautas Miliukas, Antanas Navaitis, Justinas Noreika, Asta Reklaitytė, Algimantas Antanas Šalaviejus, Vytautas Zabielskas, Violeta Zabielskienė]. - 2004 (Vilnius : Spauda). – 172 p. : iliustr., faks., portr.. - (Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka)

[gimė 1871 11 31 Bambinių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1946 Šilsodyje (Gražiškiai)] - knygnešys. Nuo 1892 m., būdamas 21 m. amžiaus, pradėjo platinti liet. spaudą. Pradžioje knygų gaudavo iš Juozo Čižausko, vėliau pats parsinešdavo iš Tilžės. Eidavo kartu su Jonu Banavičiumi arba su Andriumi Ulevičiumi. Pirkdavo už 100 - 150 rb. Susikūrus „Artojų“ draugijai, buvo jos narys ir draugijai pargabendavo knygų. Buvo ne kartą sargybinių susektas. Pavykdavo pabėgti arba, gavę kyšį, paleisdavo. Nuo 1935 11 01 paskirta 20 Lt. valst. knygnešio pensija.

[gimė 1902 07 06 Šiaudiniškių k. , Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m., pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, iš kariuomenės pasitraukė. 1929 m. gyveno Paežerių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4031, išduotas 1929 11 21.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923). Prieiga internete http://www.versme.lt/sav_k.htm

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba