icon-sitemap

[gimė 1935 12 10 Slibinų k., Vilkaviškio aps.] - veterinarijos gydytojas. 1959 m. baigė Veterinarijos akademiją. Paskelbė straipsnių apie paršelių atjunkymą, šeriant juos kombinuotais pašarais, išleido brošiūrą apie racionus bekonams.

[gimė 1885 05 17 Šūklelių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. – 1975 01 08 Bagotojoje (Kazlų Rūda)] - visuomenės veikėjas. Mokėsi namie. Bendradarbiavo „Viltyje“ ir „Šaltinyje“. Buvo „Žiburio“, „Blaivybės“ ir „Žagrės“ draugijų nariu. 1916 m. savo namuose įrengė pradžios mokyklą. 1917 m. dalyvavo liet. konferencijoje Vilniuje. 1918 m. kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas dalyvavo II liet. konferencijoje Kaune. Čia išrinktas į Valstybės tarybą ūkininkams atstovauti. Su kitais ūkininkais Kudirkos Naumiestyje įsteigė gimnaziją. Atkūrė žemės ūkio bendrovės „Žagrė“ veiklą. 1926 m. buvo išrinktas į LR Seimą. Po 1926 m. Gruodžio 17 perversmo aktyviai veikė ekonominėje kaimo organizacijoje „Ūkininkų vienybė“. Per 1935 m. Suvalkijos valstiečių streiką buvo Vyriausiojo ūkininkų kovos komiteto narys (su kitais rengė atsišaukimus, juos spausdino Vokietijoje ir platino ūkininkams). 1938 03 suimtas, 1938 10 Lietuvos kariuomenės teismo nuteistas 6 m. kalėti. SSRS okupavus Lietuvą 1940 07 nuo likusios bausmės atleistas. Užmezgė ryšius su nelegaliomis organizacijomis, kurios rengėsi priešintis SSRS okup. režimui karui su Vokietija prasidėjus. 1941 06 kartu su šeima suimtas, iki 1949 m. kalintas Krasnojarsko krašto lageriuose. 1949 – 1958 gyveno tremtyje. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Vėliau ūkininkavo Lauckaimyje.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1885 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1933] – savanoris kūrėjas. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m., pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, iš kariuomenės pasitraukė. Mirė 1933 m., palaidotas Virbalio kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1937 06 13 Andriškių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. mirė Vilniuje 2015-03-28] - aviamodeliuotojas, lakūnas. 1955 m. baigė Vilniaus ž. ū. mechanizacijos technikumą, 1970 m. Kalugos (Rusija) SDAALR skraidymo technikos mokyklą. Nuo 1974 m. - civilinės aviacijos lakūnas ir Lietuvos civilinės aviacijos valdybos skraidymų vadovaujantis darbuotojas. Modeliuoti pradėjo 1948 m. Vilniuje (vad. A. Pranskėtis). Lietuvos čempionas: FIB klasės lėktuvų modelių su gumos varikliu (1950, 1952, 1954 - 1956, 1958, 1966, 1967), kordinių greičio modelių (1953), Pabaltijo mačų laimėtojas (1960, 1966), SSRS jaunių FIB klasės hidrolėktuvų modelių su gumos varikliu čempionas (1949). SSRS jaunių kordinių modelių greičio rekordininkas (1953 - 57 km/h).

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1930 12 27 Bambinių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. – 2012 07 03 Kybartuose] – pedagogė, kraštotyrinio darbo entuziastė. 1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1962 m. mokytojavo Kybartų vidurinėje mokykloje. Viena iš devynių Kybartų mokytojų, kurie 1963-ųjų Vėlines nuvykę į Tolminkiemį sutvarkė apgriuvusios liuteronų bažnyčios šventorių ir tarp keturių ąžuolų supylė simbolinį kapą Kristijonui Donelaičiui – pasaulietinės lietuvių literatūros pradininkui – atminti. 1965 m. apdovanota LTSR švietimo aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos komiteto garbės raštu, 1966 m. K. Donelaičio 252-ųjų gimimo metinių proga pelnė mokyklos direktoriaus Felikso Petrausko padėką už kraštotyrinio darbo mokykloje iniciavimą. 1969 m. ėmėsi kurti mokyklos kraštotyros muziejų. 1974 m. pelnė Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto padėką, 1975 m. apdovanota Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro Tarybos padėka už šiai draugijai pateiktą medžiagą apie 1935-1936 metų valstiečių streiką Užnemunėje, Gražiškių apylinkėje. Su mokiniais sukaupti eksponatai atiteko Kybartų K. Donelaičio gimnazijos ir Vilkaviškio krašto muziejų fondams. Mirė 2012 m., palaidota Gražiškiuose.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

Nuotrauka iš: Poezijos pavasaris 84. Vilnius: Vaga, 1984.

[gimė 1924 08 29 Laukų II-ame k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps. - 2006 01 03 Vilniuje] - poetas, vertėjas. VU baigė žurnalistiką (1968). 1941 - 1949 dirbo aktoriumi Kauno jaunojo žiūrovo (vėliau - Jaunimo) teatre. Nuo 1950 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“, laikraščių „Sportas“, „Vakarinės naujienos“, „Tėvynės balsas“ literatūriniu darbuotoju. 1967 - 1992 nuolatinis „Literaturnaja gazeta“ korespondentas Lietuvoje. 1974 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. Pirmuosius eilėraščius pradėjo skelbti 67 1938 m. Per tą laiką išleistos 8 poezijos knygos: „Diena prasideda“ (1952), „Žvaigždžių sąmyšis“ (1963), „Ji vėl su manim“ (1974), „Įrašai“ (1980), „Brydės“ (1982), „Pirmasis ruduo“ (1984, Salomėjos Nėries premija), „Atolų šerkšnas“ (1986), „Prie žiemos slenksčio“ (2001). Išvertė rusų, baltarusių, armėnų, čekų rašytojų kūrinių. 1957 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, 1973 m. tapo Žurnalistų sąjungos nariu.

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 218 psl.
2.    Petras Keidošius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 424 psl.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1932 02 29 Kybartuose, Vilkaviškio r. – 2010 03 30] – botanikė, biologijos daktarė. 1957- 1961 Vilniaus universitete studijavo botaniką. 1962 m. apgynė mokslinį darbą iš sumedėjusių augalų pražydinimo srities, už kurį jai buvo suteiktas biologijos mokslų kandidatės (dab. daktarės) mokslinis laipsnis. Dirbdama Kybartų vidurinėje mokykloje būrė Kybartų miesto gėlininkus bendram visuomeniniam darbui organizuojant gėlių parodas. Rašė straipsnius į rajoninį laikraštį „Pergalė“, patarinėdama, kaip auginti gėles. Mėgo ne tik gėles, retus dekoratyvinius augalus - laikė savo ir mamos namų kieme būrį egzotinių paukščių. Mirė 2010 m., palaidota Virbalio kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Rimantė Kelpšaitė. Prieiga internete https://www.geni.com

Nuotr. iš: Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953,  T. 4, 2004, p. 208.

[gimė 1912 08 27 Kiršų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1941 06 23] – Lietuvos kariuomenės karininkas. 1933 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1936 09 15 baigė Karo mokyklą artilerijos jaun. leitenanto laipsniu. 1938 10 13 pakeltas į leitenantus, paskirtas 3 art. grupės karininku žvalgu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 4 artilerijos pulko diviziono ryšių viršininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 615 artilerijos pulko 3 diviziono ryšių viršininku. Prasidėjus 1941 m. birželio trėmimams paleistas vienai dienai atostogų, nuvyko į Naująją Vilnią. Ten įvykus konfliktui su NKVD suimtas, bandant pasipriešinti sušaudytas. Palaidotas Naujojoje Vilnioje. 1942 06 14 perlaidotas Kudirkos Naumiestyje.

[gimė 1881 07 12 Daržininkų k., Juodupėnų vls., Vilkaviškio vls.] – siuvėjas, knygnešys. 1900 m. Kudirkos Naumiestyje susikūrė slapta ,,Tautiečių“ draugija, kuriai priklausė ir jis. Susirinkę nario mokestį ir turėdami pakankamai lėšų, prenumeruodavo liet. laikraščius ,,Ūkininką“, ,,Varpą“, Lietuvą“, ,,Vienybę Lietuvininkų“. Kemėža buvo įpareigotas saugoti gaunamą iš M. Lietuvos liet. spaudą ir ją perduoti platinti knygnešiams. Akcizo sargybinis 1903 06 16 Meištų k. rado priklijuotą LSDP CK atsišaukimą lenkų k. dėl gegužės pirmosios šventimo (spausdintas hektografu). Buvo įtarta, kad jį priklijavo A. Kemėža. Per kratą jo bute buvo rastas toks pat lenkiškas ir liet. k. atsišaukimai bei kt. liet. spaudos. Buvo suimtas ir išvežtas į Kalvarijos kalėjimą, bet paskui paleistas už 200 rb. užstatatą. Caro paliepimu 3 m. ištremtas į Archangelsko guberniją, Pinegos miestelį. Buvo paleistas paskelbus 1905 10 17 caro manifestą. Dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Nuo 1935 11 01 paskirta 20 Lt. valstybinė knygnešio premija.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda) 670, [1] p. : iliustr., portr. ; 26 cm

[gimė 1865 Daržininkų k., Juodupėnų vls., Vilkaviškio aps. - 1939 01 29 Vilkaviškyje] - siuvėjas, knygnešys. Liet. spaudą pradėjo platinti būdamas 16 metų kartu su vyresniuoju broliu Juozu. Spaudos parsinešdavo iš Tilžės ir perduodavo platinti kitiems knygnešiams. Žandarų buvo pagautas ir primuštas. 1886 - 1890 tarnavo carinėje armijoje. Grįžęs iš kariuomenės, 1891 m. įsidarbino Vilkaviškyje pašto vežėju. Parvežtą spaudą perduodavo dr. Petrui Matulaičiui arba mokytojui Vincui Palukaičiui. 1894 m. pradėjo dirbti siuvėju, susipažino ir bendradarbiavo su Juozu Strimaičiu. Liet. spaudą platino iki spaudos draudimo panaikinimo. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, tais pačiais metais išvyko į JAV. Nuo 1935 11 01 paskirta valst. Knygnešio pensija.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba