icon-sitemap

Birutė Kemežaitė. Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

[gimė 1929 05 29 Vartelių k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps.] - dainininkė, visuomenės veikėja. Dainavimo pradėjo mokytis pas V. Ivanauską Vokietijoje. Atvykusi į JAV, dainavimo pamokas tęsė pas J. Būtėną. 1958 m. studijavo Amerikos muz. Konservatorijoje Čikagoje, IL. 1962 m. surengė pirmąjį solinį koncertą Jaunimo centre Čikagoje. 1964 m. dainavo North Central koledže Naperville, IL. 1967 m. laimėjo I vietą klasikinės muzikos konkurse, gavo stipendiją studijoms Italijoje. Studijuodama Italijoje bei Vokietijoje, surengė koncertų. 1972 m. išleido liet. kompozitorių dainų, 1977 m. operų arijų su Romos operos simfonijos orkestru plokšteles. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai, Biografijų žinynas. I tomas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998, p. 480. Mirė 2016 m. sausio 20 d.

[gimė 1901 09 16 Alvito k., Vilkaviškio aps. - 1981 10 29 Sidnėjuje, Australija] - ekonomistas, žurnalistas. I pasaulinio karo metu mokėsi lietuvių progimnazijoje Jaroslavlyje, grįžęs į Lietuvą baigė Liet. mokytojų sąjungos suaugusių g-ją Kaune ir 1935 m. VDU teisių fakulteto ekonomikos skyrių. 1935 m. redagavo dvisavaitinį laikraštį „Geležinkelininką“. Dalyvavo rezistencinėje veikloje, bolševikų suimtas ir kalintas, bet prasidėjus vokiečių-rusų karui išsigelbėjo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945 m. leido ir redagavo laikraštį „Lietuvį Hassendorfe“, vėliau buvo Šveicarijos Lietuvių bibliografinio archyvo atstovas britų zonai. 1949 m. emigravo į Australiją, kur buvo nuolatinis „Mūsų pastogės“ bendradarbis.

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija/ [sudarytojai Genovaitė Burneikienė, Dalia Dirvonaitė, Juozapas Vytas Urbonas; redakcinė kolegija: Laimonas Tapinas (pirmininkas) … [et al.]; vyriausiasis redaktorius J.V. Urbonas]. - Vilnius: Pradai, 1997. - 220 p.
2.    Kazys Kemežys. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazys_Keme%C5%BEys

[gimė 1899 11 07 Alvito k., Vilkaviškio aps. - 1947 Sibire] - publicistas, vertėjas. LU 1929 m. baigė teisę. Dirbo Eltoje, „Lietuvos aide“ ir Vidaus reikalų ministerijoje. 1944 m. traukėsi iš Lietuvos, bet sovietų buvo suimtas. Išleido bibliografinį darbą „Laikraščių rūšys ir tiražai ir lietuvių periodika“ (1933, kartu su A. Ružancovu), publicistinę kn. „Ištremtieji“ (1942, kartu su J. Petrėnu), su J. Paleckiu parengė leidinius „Pirmasis Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis“ (1934), „Antrasis Lietuvos žurrnalistų sąjungos metraštis“ (1937), „Pirmoji lietuvių tautinė olimpiada“ (1938). Išvertė latvių prozininkų A. Erso ir P. Rozičio novelių, I. Turgenevo apysakų, A. Grino istorinį romaną „Nameikio žiedas“ (1939).

[gimė 1917 12 07 Alksnėnų k., Vilkaviškio aps. - 1950 04 10] - savanoris, karininkas. Prieš karą atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Alytuje baigė puskarininkių mokyklą. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai 1946 m. išėjo partizanauti. Nuo 1948 m. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Meškos būrio , vėliau Žalgirio rinktinės vadas. 1950 04 10 NKVD kariuomenės vykdomos operacijos metu žuvo (sužeistas susisprogdino) Braziūkų k., Zapyškio vls., Kauno aps. 1999 11 15 pripažintas kariu savanoriu, 1999 12 02 suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

Šaltiniai:
1.    Už laisvę ir Tėvynę : [fotoalbumas / sudarytojai Dalia Kuodytė, Eugenijus Peikštenis, Dalius Žygelis ; teksto autoriai Dalia Kuodytė, Jonas Vaičenonis]. - Vilnius : Valstybės žinios : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004 (Vilnius : Sapnų sala). - 255, [1] p. : iliustr.
2.    Už laisvę ir tėvynę. 2004. Prieiga internete http://www.partizanai.org

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%99stutis_Jokubynas

[1930 m. gegužės 16 d. Karkliniuose, Vilkaviškio apskritis – 2016 m. spalio 6 d.].
Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjas, nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ iniciatorius ir leidėjas, Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijos darbuotojas. Už pasipriešinimo veiklą sovietų lageriuose praleido 17 metų. Su kitais Marijampolės gimnazijos moksleiviais leido ir platino pogrindinį leidinį „Lietuvos varpas“. 1947 m. studijavo Vilniaus universitete. 1947 m. gruodžio mėn. suimtas. 1948 m. balandžio mėn. Ypatingojo pasitarimo už antisovietinę veiklą nuteistas, iki 1954 m. birželio mėn. kalėjo Intalage. Negavęs leidimo grįžti į Lietuvą gyveno tremtyje Krasnojarsko krašte su 1948 m. ištremtais tėvais. KGB buvo persekiojamas, verbuojamas tapti slaptuoju informatoriumi. 1957 m. rugpjūčio mėn. suimtas per bandymą pabėgti į užsienį Igarkos uoste, kaip mokantis anglų kalbą apkaltintas bendradarbiavęs su Didžiosios Britanijos žvalgyba. Kalintas Taišeto ir Mordovijos lageriuose.

Petras Kežinaitis

[gimė 1906 04 25 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1969 11 05 Kaune] - publicistas, vertėjas. Redagavo kairiosios pakraipos žrn. „Jaunimas“ (1934 - 1936), „Mūsų jaunimas“ (1936 - 1938), sovietmiečiu dirbo „Nemuno upeivio“, „Šluotos“ redakcijose. „Kauno tiesoje“ išspausdino nacių nusikaltimus Lietuvoje demaskuojantį romaną „Mirtis čia neturėjo vardo“ (1968), paskelbė beletristikos, apybraižų, išleido kraštotyros kn. „Kauno apylinkės“ (1958), „Aplink Kauną“ (1966). Iš ru- sų k. išvertė per 10 romanų, tarp jų K. Fedino „Pirmieji džiaugsmai“ (1950) ir „Nepaprasta vasara“ (1951), V. Kočetovo „Žurbinai“ (1954), G. Sevunco „Teheranas“ (1960), G. Serebriakovo „Ugnies pagrobimas“ (1963) ir kt.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 302 psl.
3.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 221 psl.
4.    Petras Kežinaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Ke%C5%BEinaitis

Nuotrauka iš http://vistytis.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1429:mogus-tarp-moni&catid=1:latest-news

[gimė 1928 10 28 Vištyčio k., Vilkaviškio aps., mirė 2015 m. vasario 23 d., Bostonas, Masačusetsas, JAV] - fotografas, kultūros veikėjas. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. baigė liet. g-ją Diepholze. 1950 m. apsigyveno JAV. Tais pačiais metais įstojo į jėzuitų vienuolyną. 1954 - 1962 studijavo West Badeno , IN, koledže ir Loyolos universitete Čikagoje, IL; gavo magistro laipsnį (filosofija). 1961 m. įšventintas kunigu. Redagavo „Žvaigždę“ (1963 - 1967), dėstė Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje, dirbo su liet. jaunimu, rūpinosi jaunimo spauda. 1966 m. įsteigė Lietuvių fotoarchyvą ir jam vadovavo. 1976 m. su kt. Čikagoje įsteigė Lietuvių bibliotekos leidyklą ir jai vadovauja. Apie 9 d-metį paliko kunigystę. Sukūrė meninių fotografijų (Čikagos, pasaulinių ekspozicijų, Niagros krioklių, medžių, kaimo, miesto vaizdų ir kt. ciklai), plakatų. Dalyvavo parodose, surengė individualinių (nuo 1963; JAV, Kanadoje, Lietuvoje - 1982 Vilniuje ir Kaune, 1995, 1996, 1997 Vilniuje ir kt.). Išleido fotografijų albumų. Parašė kn. „Taisykime Viešpačiui kelius“ (1994), parengė katalogų (individualinių, grupinių liet. dailininkų išeivių parodų), monografijų. Paskelbė straipsnių „Drauge“, „Lituanus“ ir kt.

Romas Kezys

[gimė 1930 01 16 Vištyčio k., Vilkaviškio aps.] - visuomenės veikėjas. 1948 m. baigė Uchte (Vokietija) liet. g-ją. 1952 m. JAV įsteigė skautų vyčių oktetą, jame dainavo, buvo jo pirmininkas. 1953 m. baigė Brooklyno, NY, koledžą; 1965 m. įgijo statistikos magistro laipsnį. 1952 – 1958 Niujorko skautų tuntininkas, 1952 - 1954 Liet. studentų sąjungos, 1954 - 1955 jos centro valdybos narys. 1961 m. įkūrė Niujorko vyrų oktetą ir skautų filisterių sk.; buvo jos pirmininkas. 1962 - 1964 „Mūsų vyčio“ vienas redaktorių. 1963 m. su kitais įkūrė Jaunimo organizacijų federaciją. 1963 - 1964 skautų Atlanto rajono vadas. 1966 m. Niujorke suorganizavo radijo valandėlę „Laisvės žiburys“, buvo jos vadovas. 1977 m. subūrė vyrų dainininkų grupę „Vytis“, išleido jos dainų plokštelę. Nuo 1977 m. kelionių agentūros „Vytis“ savininkas. Bendradarbiauja „Darbininke“, „Drauge“, „Skautų aide“, „Vienybėje“.

Aldona Eugenija Kezytė

[gimė 1931 01 11 Vištyčio k., Vilkaviškio aps.] - vienuolė, misionierė. Vaikystėje gyveno Kybartuose. Vidurinį mokslą baigė Panevėžyje. 1950 - 1955 mokėsi Vilniaus konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurią baigusi dirbo Biržų vaikų muzikos mokykloje, buvo šios mokyklos direktorė. 1964 m. priimta į Seserų Jėzaus Širdies tarnaičių kongregaciją, 1966 m. tapo vienuole. Sovietiniais metais dirbo pogrindinį dvasinį darbą, mokė vaikus katekizmo. 1976 -1990 gyveno Gruzijoje ir Armėnijoje, čia užsiiminėjo misionieriška veikla. Gyvena Šiauliuose. 2001 m. čia išleido autobiografinę knygą „Esame nenaudingi tarnai“.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1935 04 29 Vilkaviškyje - 1974 11 01 Klaipėdoje] - sporto žurnalistas. 1966 m. baigė VU Istorijos - filologijos fakultetą ir įgijo žurnalisto specialybę. Nuo 1951 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje (lit. slap. K. Rimantas, R. Miškinis, K. Naujokaitis): žrn. - „Nemunas“, „Jaunimo gretos“, „Darbas ir poilsis“, laikr. - „Sportas“, „Kauno tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, „Gimtasis kraštas“, „Sovietskaja Litva“. Paskelbė per 500 publikacijų sporto tematika.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba