icon-sitemap

Birutės Nenėnienės nuotr. iš http://www.santaka.info/index.php?sidx=7117

[gimė 1968 03 19 Vilkaviškyje] – kunigas. 1983-1987 mokėsi Kalvarijos maisto pramonės technikume. 1992-1997 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete (įgijo magistro laipsnį), 2001-2006 Amerikos katalikų universitete Katalikų teologijos fakultete įgijo teologijos magistro laipsnį. 2006-2010 ėjo Keturvalakių parapijos klebono, , Marijampolės pataisos namų kapeliono pareigas. Nuo 2010 m. – Kybartų parapijos klebonas, Kybartų ir Marijampolės pataisos namų kapelionas, Marijampolės Trečiojo universiteto Sveikatingumo ir dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas. V. Labašausko įkvepiantys darbo rezultatai – Kybartų parapijos Eucharistinio Išganytojo bažnyčios remonto ir atnaujinimo darbai, aktyvi bendruomeninė veika.

Algirdas Landsbergis. Niujorkas, 1955 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

[gimė 1924 06 23 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 2004 04 04 Freeport (Niujorko v-ja)] - dramaturgas, prozininkas, žurnalistas. Baigęs Kauno jėzuitų g-ją, 1941 - 1943 studijavo VDU lietuvių k. ir literatūrą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur tęsė studijas Mainzo universitete. 1949 m. persikėlė į JAV, Niujorke Kolumbijos universitete baigė lyginamosios literatūros studijas. Dėstė JAV universitetuose. Skelbė kritikos straipsnius „Literatūros lankuose“ ir amerikiečių spaudoje. Bendradarbiavo Amerikos balso ir Laisvosios Europos radijo redakcijose. Paskelbė pjeses „Meilės mokykla“ (1965), „Penki stulpai turgaus aikštėje“ (1966), „Vėjas gluosniuose“ (1973), „Paskutinis piknikas“ (1980) ir kt., romaną „Kelionė“ (1954), novelių rink. „Ilgoji naktis“(1956), „Muzika įžengiant į neregėtus miestus“ (1979). Dar išleido kn. „Trys dramos“ (1980). Kai kurios pjesės išverstos į anglų kalbą, statytos JAV, Kanados, Slovėnijos teatruose. Apdovanotas LDK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1999).

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1952 10 27 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – inžinierius radiotechnikas. 1960-1964 lankė Kybartų miesto pradinę mokyklą, 1965-1968 mokėsi Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. Nuo 2016 m. – Lietuvos šaulių sąjungos štabo vyriausiasis logistikos specialistas. Privataus senųjų radijo aparatų muziejaus savininkas – juos kolekcionuoja, restauruoja, tyrinėja Lietuvos radijo istoriją. Turi praktiškai visą tarpukario ir pokaryje Lietuvoje gamintą radijo/audio aparatūrą. Radijo istorijos temomis publikavęs straipsnių periodinėje spaudoje, žurnaluose „Karys“, „Kardas“, „Mokslas ir technika“. Nuo 2012 m. – vienas iš interneto katalogo www.radiomuziejum.org, gaunamai buvusios SSSRS ir Rytų Europos radijo istorijos informacijos kontrolei administratorių, sukėlęs į katalogą viską, ką gamino Lietuva iš radijo/audio 1924-1994, taip pat didelę dalį Rusijos aparatų, nes kuriant katalogą Rusijoje šios srities entuziastų dar nebuvo. PKD steigėjas ir narys.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1855 09 02 Mažučių k., Vilkaviškio vls. ir aps. - 1932 05 25 Kaune] - gydytojas. Mokėsi Marijampolės g-joje, baigė Karo medicinos akademiją Petrapilyje. 1889 - 1914 dirbo Kaune kaip karo gydytojas ir vertėsi privačia praktika. 1914 - 1918 kavalerijos 14 divizijos gydytojas. 1918 m. grįžo vėl į Lietuvą ir buvo įtrauktas į Lietuvos kariuomenės sanitariją.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/?sidx=38151

[gimė 1897 05 29 Kaupiškių k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps.] – pulkininkas. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, I pasaulinio karo metu evakavosi į Rusiją ir 1918 m. Voroneže baigė komercinę mokyklą, grįžęs į Lietuvą 1919 m. sausio 28 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo aukštuosius karininkų kursus, po kurių jam buvo suteiktas majoro laipsnis. 1919 m. dalyvavo kautynėse prie Venciūnų kaimo, nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Ukmergės, Kurklių, Leliūnų, Utenos, nepriklausomybės kovose su lenkais. Kautynėse prie Seinų buvo sužeistas. 1935 m. liepos 20 d. paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės Zenitinės artilerijos kuopos vadu. 1936 m. lapkričio 21 d. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis ir paskirtas Priešlėktuvinės apsaugos rinktinės štabo viršininku ir rinktinės vado pavaduotoju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likvidavus Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 2 d. paskirtas Raudonosios Armijos 29 ŠT šaulių divizijos zenitinės artilerijos diviziono, dislokuoto Vilniuje, vadu. 1941 m. išvežtas į Vorkutos lagerius, vėliau perkeltas į Norilską. Sušaudytas 1942 m. birželio 29 d. Norilske (Krasnojarsko kraštas). Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1936) ir DK Gedimino 4 laipsnio (1929) ordinais, Savanorių (1928) ir Lietuvis nepriklausomybės (1928) medaliais.

[gimė 1914 01 19 Pašeimenių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 2003 04 03 Addison, IL] - tekstilės inžinierius, spaudos darbuotojas. Mokėsi Kėdainių ir Kauno „Aušros“ g-jose. 1935 m. Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje baigė mechaniką; 1942 m. įgijo inžinieriaus diplomą. 1934 - 1935 VDU Technikos fakultete išklausė pluošto technologijos kursą. 1935 - 1940 dirbo fabrike „Drobė“. 1940 - 1941 Tekstilės kursų Kaune vedėjas ir audinių projektavimo dėstytojas. 1942 - 1944 fabriko „Liteksas“ technikos vedėjas.  1945 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 - 1948 dėstė Würzburgo stovyklos Suaugusiųjų švie-timo institute. 1948 m. Schweinfurto  stovyklos mechaninių dirbtuvių vedėjas. 1949 m. persikėlė į JAV.  Dirbo Čikagos bendrovėje „Olson Rug“ kilimų projektuotoju. Bendradarbiavo „Naujienose“, „Lietuvių kelyje“, „Technikos žodyje“, „Sėjoje“, „Industrial Management Society“, LE. Nuo 1953 m. žrn. „Sėja“ leidėjas ir redaktorius, nuo 1976 m. redagavo savaitraštį „Sandara“. Priklausė valstiečiams liaudininkams. Veikė Amerikos lietuvių tautinėje sandaroje, Tėvynės mylėtojų draugijoje, SLA.

Šaltiniai:
1.    Lazauskas, Gražvydas Juozas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XI. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. – 636 p.
2.    Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 1: A-M. – 1998. – 577 p.
3.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 267 p.
4.    Gražvydas Juozas Lazauskas. – prieina internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Gra%C5%BEvydas_Juozas_Lazauskas

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Bronius_Leonavi%C4%8Dius#/media/File:Bronius_Leonavi%C4%8Dius.jpg

[gimė 1933 12 17 Vištytyje, Vilkaviškio aps.] - dailininkas, visuomenės veikėjas. 1959 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės mokylą, 1961 - 1969 žrn. „Banga“ dailininkas. Dirbo „Minties“ (1969 - 1971 ir 1973 - 1975), „Vagos“ (1971 - 1972), „Mokslo“ (1975 - 1985), „Vyturio“ (1985 - 1986), Vilniaus dailės akademijos (1997 - 2002; visose vyr. dailininkas) leidyklose. 1982 - 1987 žrn. „Dailė“ vyr. redaktorius. 1987 - 1992 Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988 - 1990 Sąjūdžio Seimo narys. 1990 - 1994 Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros prezidentas. Vilniaus grafikos meno centro vienas steigėjų (1995). Nuo 1963 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Leipcige, Miunchene, Maskvoje, Osle, Paryžiuje ir kitur), individualios Vilniuje (1990, 2002 - 2003, 2005), Kaune (1991, 2004), Frankfurte prie Maino (2001), Šiauliuose (2002). Pagrindinė kūrybos sritis - knygų grafika. Sukūrė iliustracijų daugiau nei 100 knygų (K. Jakubėno „Abėcėlė“ 1970, V. Mykolaičio - Putino „Mano mėnesiai“, liet. liaudies pasaka „Aukso obelėlė“, abi 1973, J. Avyžiaus „Šarkos gudrybės“ 1976, M. Vainilaičio „Bruknelė“ 1985, „Vilniaus legendos“ 2005; ir sudarytojas), apipavidalino daugiau nei 200 knygų (V. Pašutos „Lietuvos valstybės susidarymas“ 1971, K. Sirvydo „Pirmasis lietuvių kalbos žodynas 1979, V. Liutkaus „Viktoras Vizgirda“ 2000, „Lietuvos monetos 2006), sukūrė plakatų („Adomui Mickevičiui 200 metų“ 1998, „Lietuvos valstybei ir karaliaus Mindaugo karūnavimui 750“ 2003, „Lietuvai 1000“ 2006), pašto ženklų (Martyno Mažvydo Katekizmui 450“ 1997), tapybos kompozicijų („Vakaro rūmai“ 2002), estampų („Žalčių karalienė“ 2002), kaligrafijos, heraldikos kūrinių, paminklinę marmuro lentą „Pirmajai lietuviškai mokyklai 600 metų (1997, Vilniaus katedroje). Pelnė tarpt. parodų ir konkursų apdovanojimų (2 medaliai, 5 premijos, 32 diplomai) Kūrinių turi LDM, NČDM, Maironio lietuvių literatūros, užsienio muziejai ir bibliotekos. Apdovanotas LDK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1998).

[gimė 1893 10 19 Beržyno k., Kaupiškių vls., Vilkaviškio aps.] - savanoris, Vyties kryžiaus kavalierius.
1919 01 15 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo mūšiuose su bolševikais ir bermontininkais. 1919 08 27 sužeistas mūšyje su bolševikais. 1919 11 už narsą bolševikų kovose apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi „Už tėvynę“. 1929 m. jam pripažintas kūrėjo – savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr. 3090. Tuo metu jis gyveno Vilkaviškio miestelio turgavietės kvartale.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

[gimė 1894 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1901-1903 mikėsi Kybartų kaimo pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1920 09 05 dingo be žinios patekęs į nelaisvę.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1859 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 1933 Kryme] – tapytojas, pedagogas. Isaako Levitano brolis. Su tėvais persikraustė į Maskvą, nuo 1871 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje pas Vasilijų Perovą, Ilarioną Prianišnikovą, Aleksejų Savrasovą. 1876 m. ir 1878 m. apdovanotas mažaisiais sidabro medaliais. 1878 m. baigęs kursą, gavo teisę dėstyti piešimą gimnazijose. 1886 m. suteiktas laisvojo dailininko vardas. 1882 – 1886 kaip iliustratorius bendradarbiavo su Maskvos žurnalais „Mocквa“, „Будильник“, „Радуга“, „Эпоха“, „Осколки“. 1886-1911 dalyvavo dailės būrelio „Среда“ veikloje. Daug tapė akvarele ir piešė portretus, peizažus, žanrines kompozicijas. 1879 m. nutapė brolio Isaako portretą. 1902 sukūrė jo antkapinį paminklą. Eksponavo kūrinius Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokyklos ir Maskvos dailės mokytojų draugijos parodose. Jo kūrinių yra VTG, įv. Rusijos muziejuose ir privačiuose rinkiniuose.

Šaltiniai:
1.    Avelis Levitanas. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Avelis_Levitanas

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba