icon-sitemap

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Isakas_Levitanas

[gimė 1860 08 30 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1900 08 04 Maskvoje] - tapytojas, peizažistas. 1873 - 1885 mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, nuo 1898 m. dėstė joje. Nuo 1891 m. Kilnojamųjų dailės parodų draugijos, nuo 1897 m. grupuotės „Miuncheno secesija“ narys. Sukūrė vadinamųjų nuotaikos peizažų („Rudens diena. Sokolnikai“1879, „Tiltelis. Savvino slabada“ 1883). Nutapė peizažų su cerkvėmis, kuriuose šventyklų pastatai darniai įsilieja į gamtą („Vakaro varpas“ 1892), simbolizuoja žemiškąjį mirtingumą („Prie akivaro“, „Vladimirka“, abu 1892, „Ties amžinuoju atilsiu“ 1894). 1896 m. perserga šiltine, sušlubuoja širdis. Dirba intensyviai, kaip ir pirma, bet pagausėja vakaro peizažų („Audrota diena“ 1897, „Sutemos“ 1899, „Mėnesienos naktis“ 1897, „Dargana“ 1899 ir kt.) 1897 m. išrenkamas į Meno akademiją. Dažnai apsilanko Vilniuje. 1900 m. pavasarį sugrįžta iš Paryžiaus į savo vasarnamį Chimkų priemiestyje prie Maskvos, kur dirba su savo mokiniais. Persišaldo, nesulaukęs 26 dienų iki 40-mečio ir miršta.

Daiva Liaudinskienė (Preisaitytė)

[gimė 1966 02 07 Pilviškiuose, Vilkaviškio r.] – choreografijos mokytoja metodininkė, liaudiškų ir šiuolaikinio šokio kolektyvų vadovė. 1984 m. baigė Vilkaviškio rajono Pilviškių vidurinę mokyklą, 1986 m. Vilniaus kultūros mokyklą ir įgijo saviveiklinių šokių kolektyvų vadovo, kultūros įstaigos darbuotojo specialybę, 2004 m. – Lietuvos kūno kultūros mokytojo specialybę, 2006 m. – Kauno medicinos universitetą. 1997-2006 m. dirbo Kauno pagrindinėje mokykloje „Anima“ choreografijos mokytoja. Subūrė vaikų šokių kolektyvą „Anima“, kurį lankė 7- 14 metų vaikai (apie 40 mokinių). 2002-2006 m. dirbo Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre. Subūrė taikomojo šokio grupę „Žingsnis po žingsnio“. Su šiuolaikinio šokio grupe „Urbšiukai“ dalyvavo šiuolaikinio šokio festivaliuose, šokių konkursuose, dainų šventėse. Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčių šokių grupę „Lašeliai“ lanko 6-9 metų vaikai, šokių grupę „Vaivorykštė“ lanko 9-14 metų vaikai. Su šiais kolektyvais dalyvauja mokyklos renginiuose, respublikiniuose konkursuose, projektuose „Gražiausiu taku“.

[gimė 1935 03 23 Vaidotų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] - poetė. Baigusi Kauno medicinos mokyklą, studijavo Vilniaus universitete. Dirbo Šilutės rajone Katýčiuose iš pradžių ligoninėje, o vėliau mokykloje. 1977 m. išvyko į Vokietiją, kur apsigyveno Frankenthalyje. 1994 m. išleido eilėraščių rinkinį „Savos mintys“.

Šaltiniai:
1.    Liepa, Elena (1935-). Savos mintys: eilėraščiai / Elena Liepa; Eva Labutytė (iliustracijos). - Vilnius : [Lietuvos kraštotyros draugija], 1994 (Vilniaus Komprojektas). - 61, [2] p. : iliustr.. - ISBN 9986-572-03-07

[gimė 1935 m. Vaidotų k., Kybartų vls., Vilkaviškio r.] – gydytoja, literatė. 1942-1945 lankė Matlaukio pradinę mokyklą, 1948-1950 mokėsi Kauno medicinos mokykloje, 1950-1956 studijavo Vilniaus universitete mediciną. 1956-1977 dirbo Šilutės rajone Katyči ligoninėje ir vidurinėje mokykloje. 1977 m. išvyko į Vokietiją. 1994 m. išleido eilėraščių rinkinį „Savos Mintys“.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.

[gimė 1896 12 18 Būdviečių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps. - 1995] - savanoris, Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 01 04 savanoriu stojo į 2-ojo pėstininkų trečią kulkosvaidininkų kuopą. 1919 m. kovėsi su bolševikais ir bermontininkais, 1920 m. – su lenkais. 1919 m. už parodytą narsą kautynėse su bolševikais apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi „Už Tėvynę“. 1927 04 12 kaip savanoris gavo 3,67 hektarus žemės Marijampolės apskrities Kvietiškio valsčiuje ir dvare.  1937 06 30 jam pripažintas kūrėjo – savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis su liudijimu Nr. 10013. 1928 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Palaidotas Šunskų mstl. kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai : (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.) / Vilius Kavaliauskas. - Vilnius : Lodvila, 2012. - 276 p. : iliustr

Nuotr. iš: Lietuvių enciklopedija, T. 16, 1958, p. 91

[gimė 1865 01 25 Viščiakaimio k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1943 07 22 Baltimorėje] - kunigas. 1884 m. atvyko į JAV, mokėsi jėzuitų Loyolos vardo aukštesniojoje mokykloje ir Švč. Marijos vardo kunigų seminarijoje Baltimorėje. 1893 m. įšventintas kunigu ir paskirtas Baltimorės lietuvių parapijos klebonu, ten ir klebonavo iki mirties. Jis uoliai rėmė visas religines ir patriotines organizacijas. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Atkuriant Lietuvos valstybę, organizavo pinigų rinkimą Tautos Fondui ir pats jam gausiai aukojo. Už savo tautinę veiklą apdovanotas DLK Gedimino ordinu (1935).

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija / [redakcija: Vaclovas Biržiška - vyriausias redaktorius … et. al ; redakcinė komisija: Jonas Balkūnas… et.al.]. - Boston, Mass.: Lietuvių enciklopedijos leidykla (Juozas Kapočius), 1953-1985. - 37 t.: iliustr., portr., žml.. - Red.: V. Biržiška, A. Bendorius, P. Čepėnas, J. Girnius, T.16 : Lietuva – LVS. - 1958. – 91 p. : iliustr

[gimė 1861 Pavišakio k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. - 1936 Kaune] - visuomenės veikėjas. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. 1892 m. apsigyvenęs Kaune, tarnavo teismo raštinėse ir vėliau gavo leidimą verstis privačia advokatūra. Iki I pas. karo dalyvavo Kauno lietuvių visuomeninėje veikloje, ypač „Dainos“ draugijoje. Kai dar buvo draudžiama bet kokia lietuviška veikla (prieš 1905), jo bute vykdavo susirinkimai ir „Dainos“ draugijos choro repeticijos. Nuo 1921 m. apie 3 metus buvo Kaišiadorių apylinkės teisėjas, vėliau advokatavo Kaune. 1933 m. jam buvo paskirta veikėjo pensija (125 Lt mėnesiui).

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.16: Lietuva – LVS. - 1958. - 541.

Nuotrauka iš http://www.plienosparnai.lt/page.php?479

[gimė 1899 11 17 Virbalyje, Vilkaviškio aps. - 1975 10 20 Brukline (JAV)] - ekonomistas, savanoris. Baigė M. Yčo g-jos, evakuotos į Voronežą, 7 klases ir buhalterių kursus. 1918 09 grįžo į Lietuvą, mokytojavo Kybartų g-joje. 1919 03 28 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Karo aviaciją. 1912 12 01 pasiųstas į Karo mokyklą, 1919 12 16 ją baigė inžinerijos puskarininkiu su teise įgyti karininko laipsnį dalyse. 1920 09 03 suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis. 1923 - 1925 studijavo Karaliaučiaus prekybos mokykloje, 1925 - 1928 - Berno universitete Šveicarijoje. Grįžęs į Lietuvą nuo 1929 m. dirbo Finansų ministerijoje, 1931 - 1940 - bendrovės „Lietuvos cukrus“ prekybos skyriaus vedėju, vėliau centro direktoriumi, 1942 m. - Tiekimo ir paskirstymo kontoros valdytoju, vėliau Žaliavų centro Kauno skyriaus direktoriumi. Bendradarbiavo spaudoje, rūpinosi liet. spaudos bibliografija. Parašė mokslines studijas apie kooperaciją Lietuvoje (vok. k., 1925), Lietuvoje ir Šveicarijoje (vok. k., 1929), apie cukraus gamybą Lietuvoje (1939). 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke, dalyvavo JAV visuomeninėje veikloje

[gimė 1909 04 10 Pūstapėdžių k., Vilkaviškio vls. ir aps. - 1971 01 05 Čikagoje, IL] - biologas. Gamtos mokslų daktaras (1948). 1930 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1930 11 07 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą ats. jaun leitenanto laipsniu. 1930 - 1934 VDU studijavo geografiją, 1934 - 1938 - biologiją. 1938 11 23 pakeltas į ats. leitenantus. Parengė citrinos rūgšties gaminimo pramoniniu būdu technologiją. 1940 - 1944 dirbo Technologijos fakulteto vyr. asistentu, Filosofijos fakultete dėstė mikrobiologiją ir geografiją. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1946 - 1951 mokytojavo Greveno, Blombergo ir Augustdorfo g-jose. Studijavo Getigeno ir Miunsterio universitetuose. 1954 - 1957 Vasario 16 g-jos Vokietijoje direktorius. BALF‘o šalpos komisijos, Greveno, Augustdorfo liet. komiteto narys, jo pirmininkas, VLIK‘e atstovavo lietuvių vienybės sąjūdžiui.

Nuotrauka iš http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas20686/Kandidato20686Anketa.html

[gimė 1951 11 04 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – ledo ritulininkas, futbolininkas, treneris, sporto organizatorius, LSSR nusipelnęs futbolo treneris (1982), Lietuvos politikas. 1973 m. baigė LVKKI, 1987 m. – Maskvos aukštąją trenerių mokyklą. 1969 – 1972 žaidė ledo ritulį Kauno „Atleto“ komandoje ir su ja tapo Lietuvos vicečempionu (1969), bronzos medalininku (1970) ir čempionu (1971). Futbolą pradėjo žaisti Kybartų „Sveikatos“ komandoje (1967 – 1968). 1983 m. A. Liubinskas tapo jauniausiu Sovietų Sąjungos treneriu, kai balandį tapo Vilniaus „Žalgirio“ treneriu, šioje komandoje jis dirbo iki 1985 m. balandžio. 1992 m. Liubinskas tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos rinktinės treneriu, čia dirbo iki 1995 metų, kai atsistatydino dėl nesutarimų su Lietuvos futbolo federacija. Vėliau metus nuo 1996 iki 1997 treniravo Šiaulių „Karedos“ komandą. , ši komanda 1996 m. iškovojo Lietuvos taurę ir supertaurę, o 1997 m. tapo Lietuvos čempione. Po to dirbo Vilniaus „Paneryje“ ir Panevėžio „Ekrane“, vėliau išvyko į Lenkiją ir gana sėkmingai dirbo Jagiellonia Bialystok komandoje. 2002 metais tapo Lietuvos U-21 rinktinės treneriu, o netrukus grįžo ir prie Nacionalinės Lietuvos rinktinės vairo, kuriame pakeitė Benjaminą Zelkevičių – trenerį, kuris rinktinei vadovavo nuo pat 1995 metų, kai A. Liubinskas atsistatydino. 2009 m. gruodžio pabaigoje tapo Ukrainos Lvovo komandos vyr. treneriu. 2010 m. balandžio 20 d. paliko Ukrainos komandą. 2011 – 2012 Kazachstano Kyzyroldos  „Kaisar“ komandų vyr. treneris.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba