icon-sitemap

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1950 10 05 Kybartuose] – poetė, pedagogė. 1957-1961 lankė Kybartų pradinę mokyklą, 1961-1968 mokėsi Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1968-1971 studijavo Šiaulių pedagoginiame institute lietuvių kalbą, literatūrą ir muziką, 1971-1973 tęsė studijas Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos filiale. Savo poeziją ir publicistinius straipsnius pradėjo spausdinti 1970 m. Vilkaviškio r. „Pergalės“ laikraštyje. Eilėraščiai 1970-1973 buvo publikuoti Šiaulių ir Klaipėdos miestų laikraščiuose, 1976-1985 - Radviliškio r. laikraštyje. Eilėraščių buvo išspausdinta respublikos mokytojų literatų „Spindulio“ klubo poezijos rinktinėje „Pabūk džiaugsmu“, Marijampolės apskrities literatų kūrybos rinktinėje „Šimtmečio diemedžio žydėjimas“ (2004), sukūrė keletą dainų, tarp jų – „Išsaugoti vaikai“, skirtą Suvalkijos krašto knygnešiams. Išleido poezijos knygeles: „Tarp žiedų“ (1997), „Saulės sulytais takais“ (2010), „Į žydėjimą eisim“ (2015), „Dūžtanti tyla“ (2016). Nuo 2014 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. 2017 m. „Mažojo poezijos pavasario“ Vilkaviškio r. laureatė.

Nuotrauka iš http://gtinstitutas.lt/node/101

[gimė 1955 04 18 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – vienuolė, mokytoja, pasipriešinimo sovietinės okupacijos režimui dalyvė. Viena svarbiausių LKBK bendradarbių. 1977 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, 2000 m. VDU Socialinių mokslų fakultete – andragogiką. 1977 – 1984 Šv. Šeimos seserų kongregacijos, nuo 1985 m. Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė. 1977 – 1980 dirbo liet. kalbos ir literatūros mokytoja Garliavoje. 1980 – 1989 Kybartuose dirbo katechetinį darbą su vaikais ir jaunimu, bendradarbiavo leidžiant ir platinant LKBK. 1989 – 1998 dirbo žurnale „Caritas“ (nuo 1997 „Artuma“) redakcijoje, 1990 – 1992 dėstė katechetiką Neakivaizdinėje aukštesniojoje mokykloje prie VDU Teologijos fakulteto, nuo 1993 m. Kauno kunigų seminarijoje, vėliau VDU Teologijos fakultete. Nuo 1999 m. Gyvenimo ir tikėjimo instituto (neformalaus katalikiško suaugusiųjų švietimo įstaiga, įkurta 1998 m. Kaune) programų koordinatorė, dėstytoja, su kitais veda rekolekcijas suaugusiems, rengia vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas, piligrimines keliones. Apdovanota 4 laipsnio Vyties Kryžiumi (1999).

[gimė 1928 01 03 Kybartuose, Vilkaviškio aps. – mirė 2010 ] - inžinierius, elektrikas, technikos mokslų daktaras. 1951 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir nuo 1952 m. jame dėsto. 1960 - 1967 Vilniaus filialo elektrotechnikos katedros vedėjas; docentas (1962), 1967 - 1972 Kauno politechnikos instituto el. mašinų katedros vedėjas. 2 išradimai (iki 1984) iš asinchroninių el. variklių. Paskelbė mokslinių straipsnių apie asinchroninius mikrovariklius su ekranuotais poliais.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Elektrotechnikos katedra (VGTU). Prieiga internete http://www.vgtu.lt/fakultetai/padaliniai/elektrotechnikos-katedra/apie-katedra/52201
3.    Istorija (VGTU). Prieiga internete http://el.vgtu.lt/fakultetai/apie-fakulteta/istorija/53037?lang=1

Nuotrauka iš http://www.prienumuziejus.lt/kairaityte-marcinkeviciene-irena/

[gimė1927 04 20 Puodžiškių k., Vilkaviškio r. 1991 10 28] - istorijos mokytoja. Pradinę mokyklą lankė tame pačiame kaime, o V ir VI skyrių lankė Vinco Kudirkos mokykloje, Kudirkos Naumiestyje. 1940 m. pradėjo mokytis Vilkaviškio gimnazijoje, dar nebaigusi gimnazijos, pradėjo mokytojauti gretimame Daržininkų k. Vėliau baigė gimnaziją ir 1948 m. įstojo į Vilniaus Pedagoginio Instituto neakivaizdinį skyrių. Nuo 1945 m. dirbo Prienų r. Klebiškio, Prienlaukio, Sobuvos, Alksniakiemio pradinėse mokyklose. Nuo 1954 m. dirbo istorijos mokytoja Tartupio aštuonmetėje mokykloje. 1960 m. tęsė darbą Prienų internatinėje mokykloje. Buvo viena iš pagrindinių mokyklos muziejaus, įkurto 1962 m. organizatorių ir ilgametė šio muziejaus vadovė. 22 metus vadovavo mokyklos „ŽINIJOS“ draugijai. Už gerą pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą Kairaitytė-Marcinkevičienė apdovanota daugeliu garbės raštų, padėkų, garbės ženkleliais, medaliais

Nuotrauka iš https://lt-lt.facebook.com/rasute.marcinkeviciene.7

[gimė 1960 06 16 Būdos k., Vilkaviškio r.] – tautodailininkė. Baigusi Kauno politechnikos institutą įgijo tekstilės inžinierės profesiją ir dirbo Alytaus medvilnės kombinate inžiniere – technologe. 2004 metais baigė kursus Vilniuje ,,Skiautinių siuvimas ir jų taikymas technologijų pamokose". Nuo 2005-ųjų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus narė. Surengė 8 asmenines skiautinių parodas. Dalyvauja regioninėse ir respublikinėse bendrose parodose, mugėse. Organizuoja ir veda seminarus (skiautinių siuvimo, vilnos vėlimo, meno dirbinių iš tekstilės kūrimo). R. Marcinkevičiūtė yra Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos bibliotekos vedėja, neformaliojo suaugusiųjų švietimo meno dirbinių iš tekstilės būrelio vadovė, Dzūkijos etninės kultūros globos tarybos narė, klubo "Skiaucinukas" vadovė.

Šaltiniai:
1.    Kas yra kas Lietuvoje, 2018: šimtmečio leidimas: [biografinis žinynas] / [vyriausiasis redaktorius Linas Pupelis]. - Kaunas: Leidybos studija, [2018]. - 1347, [1] p.
2.    Tekstilė. Prieiga internete https://kultura.alytus.lt

[gimė 1931 06 11 Saugučių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps.] - bibliotekininkas, istorikas. 1957 m. baigė VU Istorijos ir filologijos fakultetą. 1957 - 1964 dirbo Lietuvos MA Istorijos institute. Nuo 1964 m. Lietuvos MA Centrinės bibliotekos (nuo 1990  Lietuvos MA biblioteka) direktorius. 1974 - 1990 dėstė VU, 1994 - 1996 - Lietuvos karo akademijoje; doc. (1980). Nuo 1965 m. tęstinio darbų rinkinio „Lietuvos mokslų akademijos biblioteka“ red. kolegijos pirmininkas. 1989 - 1991 SSRS MA ir sąjunginių respublikų akademijos bibliotekų asocijacijos Mokslinio metodinio darbo tarybos pirmininkas. 1989 - 1992 Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos narys. Mokslinių darbų pagrindinės sritys: 1920 - 1939 Vilniaus krašto istorija, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų veikla, Lietuvos MA bibliotekos istorija, knygotyra. Su kitais parengė 6 monografijas („Kudirkos Naumiestis“ 1990, „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918 - 1940 t. 3 1996 ir kt.), „LTSR istorijos šaltinių“ t. 4 publikaciją (1961). Svarbesnė studijos: „Lietuvos mokslų akademijos biblioteka“ (Bibliothek der Litauischen Akademie der Wissenshaften 1998), „Lietuvių visuomeninis, kultūrinis judėjimas Gervėčių apylinkėse tarpukaryje“ (1999), „Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo“ (Auf der Suche nach achivalien und alten Drucken in Ostpreussen nach dem Zweiten Weltkrieg 2004). Apdovanotas DKL Gedimino I laipsnio ordinu (1997).

Šaltiniai:
1.    Povilas Saudargas. Juozas Marcinkevičius (1931). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 250 psl.

[gimė 1917 01 10 Ožkabalių k., Vilkaviškio vls. ir aps. - 2008 04 15 Hometown, IL] - ekonomistė, visuomenininkė. 1936 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Studijavo VDU ekonomiką, Sorbonne universitete Paryžiuje - prancūzų kalbą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė į JAV. 1965 - 1987 dirbo bendrovės „Sears“ buhalterijoje. Aktyviai reiškėsi liet. visuomeniniame gyvenime. Buvo Lietuvių moterų klubų federacijos Čikagos sk. pirmininkė (10 metų), ALTo ir Amerikos lietuvių tautinės sąjungos Čikagos skyrių pirmininkė. Nuo 1990 m. Lietuvių tautinių namų Čikagoje valdybos pirmininkė.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 1. A-M. – 1998. – 626 p.

[gimė 1889 02 18 Sarmačinų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1977 12 24 Vilniuje] - gydytojas, prozininkas, publicistas. 1907 m. išvyko į JAV, dirbo anglies kasyklose, steigė Lietuvių socialistų sąjungos kuopas. 1908 - 1911 studijavo humanitarinius mokslus Valparaiso universitete, IN, vėliau Loyolos universitete Čikagoje, IL. 1918 - 1925 dėstė liet. kalbą korespondencinės mokyklos savišvietos kursuose. 1925 m. Northwesterno universitete Čikagoje baigė mediciną. Vertėsi gydytojo praktika. Dalyvavo socialistų organizacijų veikloje. Romanuose („Šliūptarniai“, 1949, II leid. „Už jūrų marių“, 1959 Vilniuje; „Širdies rūmai“, 1951, II leid. 1961 Vilniuje; „Saulės rūstybė“, 1955; „Mirties kvieslys“, 1966 Vilniuje) ir apsakymuose (rink.: „Čikagos šešėliai“, 1952, II leid. 1958 Vilniuje; „Mėlynos akys“, 1961 Vilniuje) pavaizdavo liet. išeivių buitį, kėlė socialines ir moralines problemas.

Nuotr. iš: Sūduvos dvasininkai, D. 2, 2010, p. 228.

[gimė 1915 10 28 Lankeliškių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - kunigas. Mokėsi Vilkaviškio ir Marijampolės g-jose. 1936 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, kurią baigė 1943 m. Po to paskirtas vikaru į Alvitą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944 - 1945 Lietuvių kolonijos kapelionas Leipcige, 1945 - 1946 Hanau liet. stovyklos bažnyčios organizatorius ir klebonas. 1946 m. atvyko į JAV ir dirbo pastoracinį darbą amerikiečių tarpe. 1950 - 1951 studijavo anglų k. ir literatūrą St. Joseph‘s kolegijoje ir St. John‘s universitete Minnesotoje. Jis ypač reiškėsi lietuvių šalpos darbe ir amerikiečių tarpe kėlė Lietuvos laisvės reikalą. Bendradarbiavo „Mūsų kelyje“, „Drauge“, „Kristaus Karaliaus laive“.

[gimė 1886 Lankeliškių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1951 05 22 Gary, IN] - kunigas. Pradžios mokslą ėjo Lankeliškiuose. 1900 m. išvyko į JAV, mokėsi Pitsburge, PA. 1915 m. baigė Šv. Kirilo ir Metodijaus kunigų seminariją Orchard Lake, MI. 1915 06 18 įšventintas kunigu ir paskirtas Šv. Pranciškaus parapijos klebonu Indiana Harbore, IN. 1916 - 1920 kunigavo Denveryje, CO. Nuo 1920 m. Šv. Kazimiero parapijos klebonas Gary. Čia 1927 m. jo rūpesčiu pastatyta bažnyčia, seserų vienuolių namai, 1928 m. įkurta pradinė mokykla. 1931 m. išleido knygą „Gary Indiana lietuviai“.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba