icon-sitemap

Nuotrauka iš http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-960

[gimė 1887 10 25 Paežerių k., Vilkaviškio aps. - 1977 08 25] – poetas. Mokėsi rusiškoje pradžios mokykloje, lietuviškai skaityti išmokė tėvas. Būdamas šešiolikos metų, norėjo tapti vargonininku, bet sutrukdė per silpnas balsas. Išmoko siūti, tapo keliaujančiu siuvėju su smuikeliu, kaip ir Palangos Juzė. 1907 m.  J. Merkšaitis ėmė siuntinėti trumpas korespondencijas „Lietuvos ūkininkui“ ir Seinuose leistam, Vilkaviškio apylinkėse plačiai skaitomam savaitraščiui „Šaltinis“. Sužavėtas Maironio eilėraščių skambumo, nors formos atžvilgiu pasiduodamas Jovaro ir Stiklelio stilistinei manierai, pradėjo rašyti eiliuotus kūrinėlius, paties vadinamus dainelėmis. Pirmasis J. Merkšaičio eilėraštis „Kaimiečių dainos" išspausdintas dar 1909 m. Seinuose leistame „Šaltinyje".

[gimė 1898 Janaukos k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps.] – Lietuvos kariuomenės karininkas. 1919 03 15 pašauktas įstojo į Lietuvos kariuomenę. Kovojo prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

[gimė apie 1900 Ožkabalių k., Vilkaviškio aps.] - teisininkas. 1919 m. baigė Vilniaus liet. g-ją, 1926 m. LU teisių fakultetą. Ilgesnį laiką dirbo Užnemunės teismuose, vėliau paskirtas Marijampolės apygardos teisėju, nuo 1939 10 10 Vilniaus apygardos teismo pirmininkas. Buvo nuolatinis „Teisės“ bendradarbis. Antros bolševikų okupacijos metu ištremtas į Sibirą.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Mi%C4%8Diulis

[gimė 1900 08 08 Ožkabalių k.,  Vilkaviškio aps. - 2003 04 02 Anykščiuose] - pedagogas. Mokėsi Marijampolės liet. g-joje, Lietuvos universitete. 1922 m. pavasarį universitete susiburia į studentų ateitininkų draugovę. Jis - jos narys. Ateitininkai leidžia žurnalą „Ateitis“, einantį nuo 1911 m., bet tuo metu labai pakrikusį, nes jo redaktorius Leonas Bistras dėl daugybės darbų nespėja jo tvarkyti. Nuo 1923 m. sausio Juozas Mičiulis „Ateities“ redaktorius. 1925 m. baigia studijas ir paskiriamas Panevėžio mokytojų seminarijos mokytoju. Čia parašo vadovėlį „Pedagogika ir didaktika“, kurio pirmoji laida išleista 1928 m. Jis apie pedagogiką rašė Lietuvių katalikų mokytojų draugijos žrn. „Lietuvos mokykla“. 1931 m. išsikelia į Tauragę ir tenykštėje mokytojų seminarijoje darbuojasi dar aštuonetą metų. Čia pakartotinai išleido vadovėlį „Pedagogika ir didaktika“, parašė „Bažnyčios istoriją“ mokykloms, kuri kaip vadovėlis išleista 1935 m. 1939 m. paskirtas Marijampolės mokytojų seminarijos direktoriumi. Dar prieš okupaciją, 1940 m. gegužės mėnesį, jis buvo paskirtas Vilniaus krašto mokytojų seminarijos direktoriumi, vėliau Trakų seminarijos direktorius, bet čia į jo darbą nuolat kišosi partijos veikėjai ir saugumiečiai. Kiek vėliau dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje, Vilniaus geležinkelininkų pirmojoje profesinėje mokykloje ir vakarinėje darbininkų mokykloje. 1947 m. vasarą kartu su keliais tūkstančiais kalinių J. Mičiulis buvo ištremtas į Šiaurę. 1955 11 24 buvo išleistas iš lagerio, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Anykščiuose. 2001 m. „Judex“ leidykla Kaune išleido J. Mičiulio „Lietuvos istoriją“ 5000 egz. tiražu. Už išleidimą Mičiulis sumokėjo 6000 litų.

Šaltiniai:
1.    Juozas Mičiulis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Mi%C4%8Diulis
2.    Juzoas Mičiulis. Prieiga internete http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1953

[gimė 1882 09 16 Ožkabalių k., Vilkaviškio aps. - 1923 09 02 Kaune] - dramaturgas. Maskvos universitete studijavo teisę. Karo metais Maskvoje, vėliau Minske dirbo nukentėjusiems dėl karo šelpti komitete. 1918 m. grįžo į Vilnių, buvo lietuvių - gudų komisijos pirmininkas, bendradarbiavo spaudoje. 1922 m. iš Vilniaus ištremtas apsigyveno Kaune, dirbo „Lietuvos žinių“ redakcijoje. Paskelbė dramas „Erškėčių taku“, „Sugriuvęs gyvenimas“ (abi 1913; pastaroji gavo „Blaivybės“ draugijos premiją). Nepublikuota liko drama „Liaudies priešas“, humoristiniai scenos kupletai „Piktžolių trejanka“, kurių dalis su pasisekimu buvo atlikti Vilniuje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių literatūros enciklopedija/ [redaktoriai Vytautas Kubilius, Vytautas Rakauskas, Vytautas Vanagas]. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001 (Vilnius: Vilspa). – 326 p.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Sigitas_Mi%C4%8Diulis

[gimė 1958 m. gegužės 27 d. Degučių km., Vilkaviškio rajonas] – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, Tauragės rajono savivaldybės meras (nuo 2015 m.). 1976 m. baigė Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą. 1981 m. baigė Kauno politechnikos institutą, inžinierius-sistemotechnikas. 1992 m. IĮ „Bremena“ savininkas.2003 m. Liberalų ir centro sąjungos Tauragės rajono skyriaus narys. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Tauragės rajono skyriaus narys. 1990–1995 m. Tauragės rajono tarybos deputatas, 1997–2000 m. (Tėvynės ąjungos sąraše), 2007–2011 m. ir nuo 2011 m. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys. 1994 m. Tauragės „Bremenos“ krepšinio klubo įkūrėjas ir prezidentas. Tauragės Rotary klubo, Tauragės apskrities verslininkų asociacijos valdybos narys, Tauragės krepšinio federacijos valdybos narys. Nuo 2015 m. Tauragės rajono savivaldybės meras. 2016 m. suteiktas Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmų apdovanojimas sidabro „Darbo žvaigždė“, už draugiškų verslo sąlygų kūrimą Tauragės krašte, Ternopilio (Ukraina) miesto tarybos Ternopilio miesto Garbės ženklu už ukrainiečių vaikų, kurių šeimos nukentėjo nuo karo įvykių, vasaros stovyklų organizavimą Tauragėje (2017). Įteiktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo apdovanojimas – „Profesijos riterio“ ženklas už nuopelnus Lietuvos gerovei, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą, gyvenimo lygio kėlimą rajone (2017).

[gimė 1850 Čyčkų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešys, daraktorius. Pradinę mokyklą baigė Alvite (Vilkaviškio r.). Toliau mokėsi Marijampolės g-joje. Nusilpus regėjimui, baigęs tik 3 klases grįžo į tėviškę. Po kelerių metų aplinkiniuose kaimuose pradėjo slaptai mokyti vaikus. Ūkininkai stengdavosi jį nusamdyti, nes be aritmetikos ir liet. kalbos, dar mokė lotynų kalbos. Valsčiaus viršaitis ir žandarai žinojo , kad jis daraktoriauja. Nors saugojosi, bet Alvito valdinės mokyklos mokytojas jį įskundė žandarams. Darė kratą, atėmė liet. elementorių. Nuo arešto ir tremties išgelbėjo vls. sekretorius, kuris atsisakė rašyti protokolą, o knygas ir sąsiuvinius grąžino daraktoriui. Buvo kviečiamas daraktoriauti ir į kaimynines apskritis (Marijampolės ir Kudirkos Naumiesčio).

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1965 05 19 Kybartuose] – filosofas. 1983 m įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. 1948 -1986 tarnavo armijoje Rygoje. VU Kiemo teatro aktorius, Horacijaus vaidmeniu R. Venckaus pjesėje „Hamleto sąvoka“ reprezentavęs šį kolektyvą Insbruke (1988), Paryžiuje (1990), studentų teatrų festivaliuose Gardine (1989) ir Lježe (Belgija, 1990). 1987 m. apgynė disertaciją tema „Galios valia ir pasaulio interpretacija F. Nietzsche‘s filosofijoje“ ir įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Vadovavo rengiant ir dalyvavo 20 tarptautinių ir respublikinių mokslinių projektų. PKD Mokslininkų premijos ir fondo gabiausiems Kybartų gimnazistams vienas iš steigėjų (2016).

[gimė 1923 11 15 Akelaičių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.] - stalius. Drožinėti iš medžio pradėjo dar mokykloje. Tėvas gamindavo smuikus. Jo pamokytas, pradėjo dirbti kubilus, roges. Dirbo stalių dirbtuvėse, gamino baldus. Vakarais dirbdavo verpimo ratelius - jų padaryta apie 120. 1970 - 1983 Vilkaviškyje dirbo šaltkalviu. Išėjęs į pensiją pradėjo gaminti kryžius. Pirmasis kryžius pastatytas Virbalyje, vėliau - Gižuose, Marijampolėje, Virbalio kapinėse ir šventoriuje, 2 kryžius Buraginėje.

Šaltiniai:
1.    Sūduvos krašto drožyba, skulptūra, kryždirbystė / [sudarytojas Algimantas Sakalauskas]. - Kaunas : Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2006 (Kaunas: Aušra). – 105 p.

[gimė 1923 02 27 Kybartuose - 2005] – sporto organizatorius, sporto žurnalistas. 1930-1934 lankė Kybartų miesto pradinę mokyklą, 1934-1942 mokėsi Kybartų gimnazijoje, vėliau baigė sporto instruktorių kursus Vokietijoje. 1943-1944 buvo Kybartų krepšinio sporto klubo „Perkūnas“ valdybos narys. 1945 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m Lietuvos Raudonojo kryžiaus skyriaus Vokietijoje valdybos narys, „Dienos žinių“ redakcijos darbuotojas Kaselyje. 1947-1949 laikraščio „Žiburiai“ korektorius, sporto skyriaus redaktorius, nuo 1949 m. – leidėjas. Persikėlęs į JAV 1952-1953 buvo BALFo Milwaukee skyriaus pirmininkas, 1952 m. – Lietuvių klubo vicepirmininkas. Nuo 1946 m. sporto temomis rašė į spaudą. 1951 m. „Draugo“, 1952-1953 „Naujienų“ sporto skyrių redaktorius; dirbo „Sporto pasaulyje“. Mirė 2005 m.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba