icon-sitemap

[gimė 1927 10 29 Sausininkų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.] - mechanikos inžinierius, visuomenės veikėjas. Per karą pasitraukė į Vokietiją, čia 1948 m. baigė g-ją. Persikėlęs į JAV, 1956 m. Čikagos technikos koledže įgijo mechanikos inžinerijos bakalauro laipsnį. 1956 - 1986 „Automatic Electric“ bendrovės Čikagoje, IL, ir „General Telephone Electronics“ bendrovės Northlake, IL, inžinierius bei projektų vadovas. 1987 - 1992 dirbo „Electronics Pittway“ korporacijos Auroroje, IL, projektų vadovu. Padarė 6 patentuotus išradimus. Aktyviai dalyvavo LSS veikloje (nuo 1945); ASS narys (nuo 1948), 1972 - 1974 skautų tunto „Lituanica“ tuntininkas, 1976 - 1978 skautų brolijos vyr. skautininkas, 1979 - 1984 , 1991 - 1993 Skautų sąjungos tarybos pirmininkas, LSS statuto rengimo iniciatorius, Skautų stovyklų (1970, 1973, 1978, 1983, 1993) vadovas. Apdovanotas „Geležinio vilko“ ordinu.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 1. A-M. – 1998. – 677 p.

[gimė 1898 08 21 Kregždžių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps.] – savanoris, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 02 01 savanoriu įstojo į 2-ąjį pėstininkų Algirdo pulką, vėliau buvo paskirtas į pulko ketvirtą kuopą. 1919 06 15 pervestas į Marijampolės batalioną, vėlų rudenį transformuotą į 6-ąjį pėstininkų Margio pulką. Pasižymėjo kovose su bolševikais. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919), Savanorio medaliu (1935).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotrauka iš http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/P_Mikolainis.htm

[gimė 1868 05 26 Čižiškių k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps. - 1934 01 08 Niujorke (JAV)] - leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys. Liet. skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė Vištyčio valdinę pradžios mokyklą. Anksti įsijungė į knygnešystę, bendravo su V. Kudirka. 1891 m. M. Noveskio pavarde apsigyveno Tilžėje, organizavo draudžiamos spaudos gabenimą į Lietuvą, pats ją platino. Vokiečių policijos ištremtas, 1896 m. išvyko į JAV. Įsijungė į lietuvių išeivijos kultūrinę veiklą, dirbo „Vienybėje lietuvininkų“, 1897 - 1903 ją redagavo. Prisidėjo prie Kudirkos „Raštų“ (1909) leidimo, išleido jo „Laisvas valandas“, „Kankles“, kelias dešimtis kitų rašytojų, mokslo populiarinimo knygų. Visuomenės ir kultūros klausimais rašė „Varpe“, Ūkininke“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Vilniaus žiniose“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Lietuvos žiniose“ ir kt. „Vienybėje lietuvininkų“ 1900 - 1901 paskelbė recenzijų, jose davė įžvalgių Lazdynų Pelėdos, Bitės, Margalio, A. Burbos, P. Pakalniškio kūrybos vertinimų.

[gimė 1887 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1922 01 05 Pilviškių k., Vilkaviškio aps.] - ekonomistas, skautų veikėjas. Mokėsi Pilviškių ir Kauno mokyklose. Iki 1943 m. studijavo ekonomiką Vilniaus universitete. Pasitraukęs į Vokietiją, iki 1949 m. mokėsi Alberto Ludwigo universitete Freiburge; buvo Lietuvių studentų sąjungos Vokietijoje centro valdybos narys (1947). Persikėlęs į JAV, 1958 - 1986 dirbo Čikagos, IL, sanitarinio rajono mechanikos sk. projektuotoju. Parengė ir redagavo knygas: „Vydūno Laiškai skautams“ (1978), „Mano Tėvynė“ (1993), J. Jakšto „Nepriklausomos Lietuvos istorija“ (1992), „Vydūno fondui 40 metų“ (1993). Biuletenio „Ad meliorem“ (1962 - 1964), žrn. „Mūsų Vytis“ (1990 - 1994) redaktorius, „Skautų aido“, „Draugo“, LE bendradarbis. Dalyvavo skautų veikloje (nuo 1932): Vydūno jaunimo šalpos fondo valdybos reikalų vedėjas (1952 - 1954) ir valdybos pirmininkas (nuo 1966), korp. „Vytis“ centro valdybos pirmininkas (1953 - 1956), ASS vadijos pirmininkas (1962 - 1964), LSS pirmijos narys (1973 - 1975).

[gimė 1941 04 14 Galiakaušių k., Vilkaviškio aps.] – inžinierius. Su tėvais buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, ten lankė mokyklą. 1957 m. tetą, kuri gyveno kartu, išleido į Lietuvą. Ji kartu pasiėmė ir Algirdą, todėl devintą klasę pradėjo lankyti Alksnėnų (Vilkaviškio r.) vidurinėje mokykloje. 1960 m. baigė vidurinę mokyklą ir pradėjo mokytis Kauno Žemės ūko akademijoje. Po metų pradėjo mokytis KPI Hidrotechnikos fakultete Kelių skyriuje. 1965 12 16 įgijo kelių inžinieriaus kvalifikaciją. 1966 02 01 pradėjo dirbti Marijampolės (tuo metu- Kapsuko) autokelių valdyboje darbų vykdytoju. Pirmasis objektas – Marijampolės – Prienų kelio rekonstrukcija. 1967 m. paskirtas Kybartų autokelių valdybos vyriausiuoju inžinieriumi, 1969 m. buvo perkeltas į Vilniuje naujai kuriamo Organizacinio techninio tresto techninės kontrolės  skyrių viršininku. Po keleto metų pasirinko sėslesnį darbą ir pradėjo dirbti Vilniaus miesto komunalinio ūkio I-ojoje statybos, remonto ir eksploatacijos valdyboje vyriausiuoju inžinieriumi. 1988 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto komunalinio ūkio valdybos viršininko pavaduotoju, o griuvus sovietinei santvarkai vadovavo miesto ūkiui. 1991 m. sausį teko organizuoti barikadų prie Aukščiausiosios Tarybos ir  užtvarų prie televizijos bokštų įrengimo darbus.

[gimė apie 1864 m. Didžiųjų Šelvių k., Augalų vls.. Vilkaviškio aps. – XX a. pr., JAV] – valstietis, pauparis, knygnešys. Kartu su broliu Vincu liet. spaudos parsigabendavo iš M. Lietuvos ir ją platindavo. Parsigabentą spaudą slėpdavo tėvų sodyboje. 1900 m. Mykolą kartu su broliu Vincu pakeliui iš M. Lietuvos, bebrendančius per Širvintą apšaudė pasienio sargybiniai. Kulka kliudė brolį Vincą, buvo peršautas dešinės kojos kelias. Vengdamas persekiojimo karu su vyresniuoju broliu Adomu pabėgo į JAV. Iš ten spėjo parašyti vos du laiškus. Mirė nuo širdies smūgio.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: 2-oji knyga: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Lietuvos knygnešio draugija; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos kultūros taryba. - Vilnius: "Diemedžio" draugija, 2014 (Vilnius: Standartų sp.) 278, [2] p. : iliustr., portr.

[gimė 1862 Didžiųjų Šelvių k., Augalų vls., Vilkaviškio aps. - 1937 03 01 Laukiniuose Šunkariuose (Šakiai)] - knygnešys. Su broliu Mykolu pradėjo nešti ir platinti liet. spaudą. Buvo įkliuvęs, kalėjo Kalvarijos kalėjime. Paleistas vėl gabeno liet. spaudą. 1900 m. iš M. Lietuvos nešdami spaudą sargybinių buvo apšaudyti, Milčiūną sužeidė į koją. Apie metus gydėsi Karaliaučiaus ligoninėje, bet visiškai nepasveiko. Brolis Mykolas pabėgo į JAV.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas (1934-). Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda). - 316 p.: iliustr., portr.

[gimė 1894 04 12 Pajevonio k. ir vls., Vilkaviškio aps.] - pedagogas.
Mokėsi Pajevonyje, vėliau mokėsi Vilkaviškio g-joje. Pirmajam pasauliniam karui prasidėjus, pasitraukė į Rusiją ir tęsė mokslą Voroneže. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. lankė vokiečių organizuotus kursus mokytojams Marijampolėje. Tais pačiais metais išvyko į Vilnių, kur buvo mokytoju liet. vaikų prieglaudoje ir pats mokėsi „Ryto“ draugijos mokytojų seminarijoje. 1922 m. lenkų ištremtas iš Vilniaus kartu su 33 lietuvių ir gudų veikėjais. Atsidūręs Kaune, mokytojavo Kauno miesto II pradžios mokykloje, 1923 m. paskirtas tos pačios mokyklos vedėju. Buvo Lietuvių švietimo komisijos sekretorius. Savo pedagoginėje veikloje pasižymėjo dideliu darbštumu, sąžiningumu ir organizaciniais gabumais. Veikliai dalyvavo „Vilniui vaduoti“ ir „Lietuvių katalikų mokytojų“ sąjungose. Bendradarbiavo spaudoje. Išvertė A. K. Greeno „Dingusi mergaitė“ (1937).

Nuotrauka iš http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1330

[gimė 1950 01 23 Keturvalakių k., Vilkaviškio aps.- 2002 03 25 Druskininkuose] – poetė. 1973 m. baigė VU lituanistiką. Dirbo centriniame archyve, Knygų rūmuose, laikr. „Kalba Vilnius“. Išleido eilėraščių rink. „Uršulės S. portretas“ (1985), „Namai, kuriuose negyvensim“ (1988), „Uždraustas įeiti kambarys“ (1995). Už pastarąjį pelnė Rašytojų sąjungos premiją. Poetė yra pelniusi ir Jotvingių premiją. Už rinktinę su naujų eilėraščių rink. „Sielos labirintas“ (1999) apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija (2000).  Mirė Druskininkuose, palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinių Rašytojų kalnelyje. 2003 m. Lietuvos rašytojų sąjunga išleido apie poetę N. Miliauskaitę atsiminimų knygą „Moteris su lauko gėlėmis“.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba