icon-sitemap

Nuotrauka iš http://www.vistytis.puslapiai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=395:-iemet-sukanka-140-met-kai-vitytyje-gim-ir-70-met-kai-baltimorje-mir-vincas-nagornoskis&catid=25:the-project

[gimė 1869 04 23 Vištyčio k., Vilkavišio aps. - 1939 05 25 Baltimorėje, JAV] - dramaturgas. Pasimokęs Vištyčio pradžios mokykloje, turėdamas 13 metų, jis buvo tėvų išsiųstas pas seserį į Brukliną, JAV; čia jis lankė mokyklą, bet mokslą turėjo nutraukti ir išmoko siuvėjo amato. Po kelerių metų persikėlė į Baltimorę, kur dirbo siuvykloje, o laisvalaikiu mokėsi. Baltimorėje aktyviai įsijungė į lietuvių kultūrinį darbą, ypač į teatro mėgėjų veiklą. Matydamas lietuviškų scenos veikalų stoką, jis pats ėmėsi kūrybinio darbo ir parašė nemaža dramų. JAV buvo išsp. šios penkiaveiksmės istorinės tragedijos: „Živilė, duktė Karijoto“ (1905), „Pilėniečiai“ (1908), „Rūtvilė, Žemaitijos mergelė“ (1911) ir „Vytis kankinys“ (1936), 3 veiksmų drama iš baudžiavos laikų „Doros sargas“ (1921), 4 veiksmų komedija „Bijūnėlis“ (1925). Rankraščiuose liko 3 veiksmų tragedija „Revoliu-cijos viltis“ (parašyta 1907), Baltimorės lietuvių tautinio knygyno 25 m. sukakčiai paminėti skirtas 1 veiksmo vaizdelis „Knygynas šventame ąžuole“ (1933), „Virš teisės“. 30 metų jo kūrybinio darbo proga buvo apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1933).

[gimė 1895 m. Sakalupio k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1905-1907 mokėsi Sakalupio kaimo pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės kovoms iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1886 Vilkaviškio aps. - 1969 Čikagoje, IL] - gydytojas, visuomenės veikėjas. Atvykęs į JAV, 1916 m. baigė Čikagos medicinos ir chirurgijos koledžą. Čikagoje vertėsi privačia gydytojo praktika. Dalyvavo I pasaul. kare. Priklausė SLA, „Sandarai“, „Tėvynės mylėtojų“ draugijai. Buvo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą garbės rėmėjas. Bendradarbiavo liet. spaudoje. 1929 m. Lietuvos universitetui nusiuntė apie 120 knygų ir žurnalų. Palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002.

[gimė 1927 01 25 Kybartuose, Vilkaviškio aps., mirė 2008 10 16] - statybos inžinierius, visuomenės veikėjas. Mokėsi Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus g-jose. Pasitraukęs į Vokietiją, 1946 m. baigė Eichstӓtto liet. g-ją (g-joje priklausė skautams); 2 metus studijavo Aukštojoje technikos mokykloje Karlsruhe pirmininkas. 1949 m. atvyko į JAV, nuo 1952 m. dirbo Čikagos, IL, statybos bendrovėse inžinieriumi, projektuotoju, vyr. inžinieriumi, projektų vyr. inžinieriumi. Dirbdamas 1963 m. bakalauro laipsniu baigė Ilinojaus technologijos institutą (statybos inžinerija); įgijo inžinieriaus praktikos teises. Projektavo pramonės įmones, daugiaaukščius gyv. namus, tiltus, hidroelektrines, 1984 - 1985 Pakistane - hidroelektrinių užtvankas. Veikė „Šviesoje“ (nuo 1950), vėliau - „Santaroje - Šviesoje“. Dainavo Čikagos liet. operoje (17 metų); 1969 m. valdybos narys. Priklausė ALIAS (1981 - 1984 valdybos narys). Nuo 1995 m. bendradarbiavo „Pasaulio lietuvyje“, „Dirvoje“, Technikos žodyje“.

Nuotrauka iš Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009.

[gimė 1876 04 21 Parausių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1943 01 27 Telšiuose] - kunigas, literatas, vertėjas, spaudos platintojas. Baigė Paežerių pradžios mokyklą, 1893 m. - Marijampolės g-ją, 1899 m. Seinų kunigų seminariją. 1899 - 1902 studijavo teisę Romoje ir du metus Fribure. Į Lietuvą grįžo 1903 m. ir vikaravo Liubave. Parapijoje įvedė kas antrą savaitę lietuviškas giesmes. Labai uoliai ėmėsi švietėjiškos , kultūrinės veiklos. 1905 m. paskirtas Seinų katedros vikaru. Gyvendamas Seinuose palaikė ryšius su knygnešiais, draudžiamos lietuviškos spaudos gaudavo iš platintojų. 1905 m. Seinuose su bičiuliais įkūrė lietuviškos spaudos spausdinimo bendrovę ir spaustuvę, kurios pirmuoju vedėju pats ir buvo. Vėliau buvo perkeltas į Kauno kunigų seminariją, o vėliau į Telšių kuriją.

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002

[gimė 1912 06 23 Galkiemio k., Vilkaviškio aps. - 1991 03 11 Lawrence, MA] - vargonininkas, chorvedys. 1932 - 1939 studijavo Kauno konservatorijoje (baigė J. Bendoriaus vargonų klasę). 1940 m. Kauno Įgulos bažnyčioje surengė vargonų muzikos koncertą. Iki 1944 m. buvo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choro vadovas. Vilniuje gyvendamas parašė muz. recenzijų. 1946 - 1949 studijavo Stuttgarto aukštojoje muzikos mokykloje. Vadovavo liet. stovyklos chorui. 1949 - 1959 vargonininkavo ir vadovavo chorui Cambridge, MA, nuo 1959 m. - Lawrence. Su solistais ir chorais surengė religinės muzikos koncertų.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615,[1] p.

Kazimiero Linkevičiaus nuotrauka iš http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/gyvenimo_svajone_issipilde/,coments.1

[gimė 1946 02 18 Vilkaviškyje] - skulptorius. 1970 m. baigė dizainą LTSR valstybiniame dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1972 m. Surengė personalines parodas Marijampolėje (tuomet Kapsukas, 1975), Vilniuje (1976). Dirbo simpoziume Smiltynėje (1977), Idževane (Armėnija, 1978). Nuo 1976 m. LTSR dailininkų sąjungos narys. Kuria mažųjų formų skulptūras, paminklus (Kapsukui Marijampolėje, 1980; nukeltas).

Šaltiniai:
1.    Byčienė D. Gyvenimo svajonė išsipildė. 2011.  Prieiga internete http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/gyvenimo_svajone_issipilde/,coments.1

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 5., 2005.

[gimė 191509 10 Vaišvilų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – karininkas. 1922-1926 lankė Vaišvilų kaimo pradinę mokyklą, 1927-1933 mokėsi Kybartų „Žiburio“ aukštesniojoje komercijos mokykloje, 1933-1934 – Kybartų valdžios aukštesniojoje komercijos mokykloje, 1934-1936 – Kybartų gimnazijoje. 1937 07 01 buvo pašauktas į kariuomenę. 1939-1940 mokėsi Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykloje. 1940 08 19 suteiktas pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas į 9 pėstininkų pulką būrio vadu. 1943 m. birželį Vilniuje organizavo 3-įąjį lietuvių statybos batalioną ir tapo jo vadu, vėliau – Vilniaus 4-ojo statybos bataliono vadas.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
2.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 5: . - 2005. - 423, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20040811/2-1.html

[gimė 1918 11 06 Ožkabalių k., Vilkaviškio aps. - 1999 06 26 Viernheime (Vokietija)] -  literatūros ir kultūros tyrinėtojas.
Baigė Vilkaviškio g-ją. 1938 - 1942 studijavo VDU ir VU lietuvių k. ir literatūrą bei filosofiją, 1945 - 1949 Tübingeno universitete filosofiją ir sociologiją. Karo metais mokytojavo Kauno ir Alytaus g-jose, 1945 - 1957 Vasario 16-osios g-joje Hütenfelde (Vokietija). Ateitininkų organizatorius ir vadovas, buvo lietuvių k. lektoriumi Frankfurto universitete, vienas iš Europos lietuvių studijų savaičių rengėjų. Paskelbė visuomeninių, filosofinių bei literatūrologinių straipsnių, studijų. Išleido monografiją „Jonas Grinius: Žydrojo romantizmo besiilgint“ (1992). Straipsniuose, paskelbtuose Lietuvoje bei užsienyje, analizavo A. Jasmanto (Maceinos), J. Baltrušaičio, V. Mačernio, P. Orintaitės, Maironio, K. Donelaičio kūrybą, rašė apie naujosios liet. prozos autorius (R. Kašauską, S. T. Kondrotą ir kt.). Straipsnį „Didžiųjų vertybių problema“ paskelbė kn. „XX a. lietuvių literatūra“ (1994). Savo darbuose akcentuoja vertybių problemą.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1905 07 23 Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 1983 10 17] – futbolininkas. 1923 m. baigė Kybartų „Žiburio“ progimnaziją. Dirbo Kybartų muitinėje, geležinkelyje, „Skardos“ (vėliau „Pasaga“) metalo dirbinių gamykloje. Nuo 1922 m. pradėjo žaisti futbolą, atstovo „Sveikatos“ pagrindinei sudėčiai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą, žaisdamas vartininku, atstovavo Kybartų „Sveikatos“ klubui Lietuvos futbolo įvairaus lygio turnyruose. Pasižymėjo kaip didelės kultūros sporto organizatorius, aistringas futbolo propaguotojas. Buvo pirmas žmogus po karo, kuris supažindino Kybartų visuomenę su šio žaidimo taisyklėmis ir pagrindais. Platino spaudą, knygeles apie futbolą- švietė, skatino jaunimą žaisti. Nuo 1945 m. Kybartų miesto sporto komiteto pirmininkas ir „Sveikatos“ klubo vadovas. Per karą sugriauta sporto bazė neegzistavo. Kybartuose buvo atgaivintas sportinis judėjimas, žaidėjai buvo suburti į futbolo klubą, sustiprinta sporto materialinė bazė, pastatytas vienintelis ir unikalus Lietuvoje savo matmenimis stadionas.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba