icon-sitemap

[gimė 1912 Bartninkų k., Vilkaviškio aps.] - gydytojas.
1936 m. baigęs VDU Medicinos fakultetą, dirbo Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. 1939 m. dėdės pakviestas atvyko į JAV apžiūrėti Pasaulinės parodos. Kilus Antrajam pasauliniam karui liko Amerikoje, išlaikė egzaminus ir įgijo praktikos teisę Indianos, Niujorko ir Kalifornijos valstijose. Claremonte, CA, vertėsi privačia gydytojo praktika.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 2. N-Ž. – 2002. – 29 p.

Nuotrauka iš http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/08/24/atmi_01.html

[gimė 1915 09 02 Bartninkų k., Vilkaviškio aps. - 2004 05 17 San Diege, Kalifornijoje] - teisininkas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė pradinę mokyklą Bartninkuose, Alytaus g-ją, Karo mokyklą Kaune, VDU Teisių fakultetą. Dirbo Kaune teisėju. Priklausė skautams: studijų metais korp. „Vytis“ valdybos narys, Lietuvos skautų atstovas estų, latvių, suomių, švedų skautų stovyklose. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, buvo vienas antisovietinio pogrindžio organizatorių, Vilniaus antibolševikinio centr. štabo narys. 1941 m. slapta nuvyko į Berlyną pas ten veikusią Lietuvos rezistencijos vadovybę. Grįžtantį pasienyje sunkiai sužeidė sov. sargybiniai. Iš Tauragės ligoninės perdavė dalį žinių rezistentų vadovybei Kaune ir Vilniuje. 1941 m. kalintas Kaune, kankintas, nacių okupacijos pradžioje išlaisvintas. Dalyvavo antinacinėje veikloje; buvo vienas Lietuvių fronto vadovų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Kalifornijoje. Dirbo plieno gamykloje inžinieriumi. Buvo Ramiojo vandenyno rajono skautų vadas, garbės teismo pirmininkas, vyr. skautininkas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1996 06 10 suteiktas dim. leitenanto laipsnis, 1998 01 28 pripažintas kariu savanoriu. Apdovanotas Vyties Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998), Savanorių madaliu (2001), JAV lietuvių - Šaulių žvaigždės (1997), skautų „Geležinio Vilko“ (1980), Lelijos (1975), Pažangumo (1971) ordinais.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T. 2. N-Ž. – 2002. – 29 p.
2.    Jaunkauskas, Juozas. 1941 metų sukilimo didvyris. 2005 rugpjūčio 24 d., prieiga internete http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2005/08/24/atmi_01.html

Antanas Naujokas


[gimė 1912 Piliūnų k., Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. - 2002 05 20 Vilniuje] -
LTSR respublikinės (1945) ir sąjunginės (1949) kategorijos krepšinio teisėjas, SSRS garbės teisėjas (1974). Baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1931 m. įstojo į Karo mokyklą. Greičiau nei po metų ją baigęs tapo pėstininkų jaunesniuoju leitenantu ir buvo paleistas į atsargą. 1936 m. baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus Kaune ir pradėjo pedagogo veiklą.  1936–1940 m. – Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, 1941–1943 m., 1948–1955 m., 1957–1963 m. Vilniaus universiteto, 1947–1948 m. Kauno universiteto Fizinio lavinimo katedrų dėstytojas, 1945–1947 m. perėjo dirbi į LVKKI Gimnastikos ir slidinėjimo katedros vedėju. 1948–1951 m. – KKSK valstybinis krepšinio treneris, 1954–1975 m. J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos kūno kultūros mokytojas.  1975 m. – Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ direktorius. Vienas kalnų slidinėjimo Lietuvoje pradininkų.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1979 12 23 Kybartuose] – verslo teisininkė. 1997 m, baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą. 1997-2002 studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 2009 m. mokėsi Baltijos vadybos programą vadovams, vadybos ir verslo vadybos institute, baigė tarptautinę verslo vadybos programą vadovams, vadybos ir verslo administravimo magistrė. Atėjo dirbti į VPK, dar studentė, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, kai 2002 m. ruošiantis narystei reikėjo perimti visą Europos Sąjungos teisyną. Jauniausia Europos Sąjungos šalyse tokias pareigas ėjusi valstybės tarnautoja. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. – advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ asocijuota partnerė. Nuo 2010 m. lapkričio 2 d. – SEB banko Teisės departamento direktorė – didžiausio Lietuvoje SEB banko Teisės departamento vadovė.

[gimė 1920 11 29 Gudelių k., Vilkaviškio aps. - 2005 05 01] - skulptorė. 1950 m. baigė skulptūrą Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute. Parodose dalyvavo nuo 1951 m. Nuo 1957 m. LTSR dailininkų sąjungos narė. Gyveno Vilniuje. Nuotr. iš: Skulptūra, 1975-1990 / [sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė ; tekstus parašė Rasa Andriušytė … [et al.]. - Vilnius : Aidai, 1997. - 182 p. : iliustr., portr.. - Tekstus parašė: Rasa Andriušytė, Giedrė Jankevičūtė, Laima Kreivytė, Elona Lubytė.

Šaltiniai:
1.    Skulptūra, 1975-1990 / [sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė; tekstus parašė Rasa Andriušytė … [et al.]. - Vilnius: Aidai, 1997. - 182 p. : iliustr., portr.. - Tekstus parašė: Rasa Andriušytė, Giedrė Jankevičūtė, Laima Kreivytė, Elona Lubytė

Nuotr. iš: Skulptūra, 1975-1990, 1997, p. 187

[gimė 1923 03 19 Gudelių k., Vilkaviškio aps. - 2009] - skulptorė. Baigė Vilkaviškio g-ją, Marijampolės mokytojų seminariją, Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą Kaune, studijavo skulptūrą. Jau diplominiam darbui rinkosi temą, kuri vėliau tapo jos kūrybos leitmotyvu. Tai - moters, motinystės tema. Pamėgo terakotą. Daug darbų sukūrė šia tematika, dalį - iš marmuro. Rašė eilėraščius. Parodose dalyvauja nuo 1950 m., surengė personalinę parodą Vilniuje (1973). Nuo 1952 m. LTSR dailininkų sąjungos narė. Kuria figūrines skulptūras.

Šaltiniai:
1.    Skulptūra, 1975-1990/ [sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė; tekstus parašė Rasa Andriušytė … [et al.]. - Vilnius: Aidai, 1997. - 187 p. : iliustr., portr.. - Tekstus parašė: Rasa Andriušytė, Giedrė Jankevičūtė, Laima Kreivytė, Elona Lubytė

Jonas Navickas

[gimė 1895 01 02 Virbalyje, Vilkaviškio aps. - 1941 09 02 Worcester, Mas. (JAV)] - kunigas, teologijos daktaras. 1909 m. Seinuose baigė mokyklą ir įstojo į Vilkaviškio g-ją. 1911 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, bet mokėsi tik du metus. Išvyko į JAV. Įstojo Niujorke į vyskupijos kolegiją ir tuoj įsijungė į lietuvių jaunimo katalikiškų organizacijų veiklą. 1914 m. įstojo į vienuoliją. Pradėjo studijuoti Baltimorės kunigų seminarijoje. Nuo 1919 m. studijuoja Friburo universitete ir 1922 m. baigia apgindamas daktaro disertaciją. Įšventintas kunigu, pirmųjų mišių grįžta laikyti į Lietuvą - Virbalį. Grįžta vėl į JAV, dirba misionieriaus darbą. 1925 m. pereina pas marijonus. 1926 m. paskiriamas naujai įkurtos marijonų kolegijos rektoriumi. Nuo 1939 m. JAV marijonų provincijolas. Daug darbo įdėjo, norėdamas Marianapolį padaryti ne tik mokslo įstaiga, bet ir šventove: kolegijos parke įtaisė meniškus lietuviško stiliaus Kryžiaus kelius. Nuo 1908 m. pradėjo rašinėti „Šaltinėliui“ (slapyvardžiu Pleikys, J. Vienuolis, J. Piktupelis). Nuo 1913 m. rašė „Draugui“, „Ateičiai“, „Šaltiniui“, „Lietuvai“, „Vilčiai“, o daugiausia „Moksleiviui“. 1915 m. bendradarbiavo „Darbininke“, „Tautos rytojuje“, „Pažangoje“, „Studentų žodyje“, „Draugijoje“, „Tiesos kelyje“ ir kt. Taip pat rašė ir į angliškus laikraščius. J. Širvinto slapyvardžiu ir kriptonimu yra išvertęs ir išspausdinęs J. Berthier „Mūsų tikėjimas“ (1919), „Šv. Novena“ (1932), A. Coughland „Pranašystė“ (1937), „Du vainikai“ (1938), K. K. Romanov „Žydų karalius“ (1938), „Byla kunigo su saliūninku arba išloštas doleris“ (1938).

(pravardė Kupeckis arba Kupriukas)
[gimė 1877 Matuliškių k., Vilkaviškio aps. - 1934 11 19 Masačusete (JAV)] - knygnešys. Baigė valdinę pradžios mokyklą Vilkaviškyje. Daugiau nesimokė, buvo silpnos sveikatos. Dar vaikystėje dėl nugaros traumos išaugo kupra. Pamėgo knygas, daug skaitė. Tėvų namuose dažnas svečias būdavo knygnešys Juozas Kancleris, kuris prikalbino gabenti liet. spaudą iš M. Lietuvos. Susikūrus „Sietyno“ draugijai (1895), tapo jos nariu. Liet. spaudą imdavo Tilžėje. Paėmęs atneštą spaudą, paslėpdavo ją pas kaimynus Bernikį ir Rumbavičių įrengtose slėptuvėse. Turėjo slėptuvę ir Obšrūtėlių k. (Marijampolės r.) pas valstietį Praną Viltrakį. Iš čia spaudinius nuveždavo į Pilviškius Stasiui Matulaičiui ir Juozui Kačergiui Naudžių k. (Vilkaviškio r.), spaudinius slėpdavo pas Juozą Rimšą. Likvidavus „Sietyno“ draugiją liet. spaudiniais aprūpindavo „Artojų“ draugiją.

[gimė 1930 05 31 Virbalyje, Vilkaviškio aps. - 1998 11 02 Bostone, MA] - filosofas. 1948 m. baigė liet. g-ją. Sheinfelde, Vokietija. Persikėlęs į JAV, 1948 - 1949 studijavo Hartfordo moderniųjų k. institute, 1951 - 1953 Leuveno katal. universitete Belgijoje. Studijas tęsė Fordhamo universitete Niujorke, kur apgynė filosofijos doktoratą. Dėstė filosofiją Kingo koledže, nuo 1978 m. profesorius. Nuo gimnazijos laikų veikė ateitininkų organizacijoje. 1964 - 1980 LKMA Naujosios Anglijos židinio pirmininkas. Buvo VDU Atkuriamojo senato narys. Nuo 1966 m. priklausė Amerikos katal. filosofų asociacijai. Parašė kn. Apie Hegelio filosofiją „Consciousness und Reality: Hegel‘s Philosophy of Subjectivity“, straipsnių anglų k. apie V. Solovjovo, N. Loskio, M. Schelerio ir kt. autorių filos. veikalus. LKMA išleido kn. „Vertybės ir dorovė. Moralinės filosofijos pagrindai“ (1988), LKMA leidiniuose paskelbta J. L. Navicko straipsnių apie žmogaus esmę, vertybių prasmę, rusų filosofijos pradininkus. Daug straipsnių išspausdino žrn. „Aidai“. LE bendradarbis.

[gimė 1885 03 07 gimė Nadrausvės (Būgnų) k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. – 1973 06 29] – kunigas. 1902 -1906 studijavo Seinų seminarijoje, studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje.  1912 m. įstojo į marijonų kongregaciją. 1911 – 1912 mokėsi Friburgo universitete (Šveicarija). Teologijos magistras. Vikaravo Bartninkuose, Pajevonyje, Marijampolėje, Panevėžyje, Kudirkos Naumiestyje. Klebonavo Žvirgždaičiuose, Paluobiuose. Buvo Marijampolės gimnazijos kapelionas. Kurį laiką ėjo seminarijos dvasios tėvo, marijonų kongregacijos noviciato magistro pareigas. 1946-1949- Patašinės administratorius. 1966 m. atvyko dirbti į Vilniaus arkivyskupiją, buvo Lentvario, Kalvarijų altarista. 1973 02 14 leista grįžti į Vilkaviškio vyskupiją, apsigyventi Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke). Mirė Paluobiuose, palaidotas Marijampolės marijonų kapinių skyriuje.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba