icon-sitemap

Stasys Navickas

[gimė 1889 09 14 Virbalyje, Vilkaviškio aps. - 1962 09 21 Clevelande, OH] - kapelmeisteris, kompozitorius, vargonininkas, pedagogas. 1908 m. Kaune baigė J. Naujalio vargonininkų kursus. 1910 - 1914 tarnavo Rusijos kariuomenėje Sankt Peterburge, grojo pučiamųjų orkestre. 1914 - 1917 Rusijos kariuomenės kapelmeisteris. Grįžęs į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1920 m. buvo paskirtas komendantūros orkestro kapelmeisteriu. 1921 m. konservatorijoje gavo kapelmeisterio diplomą. 1930 m. Klaipėdo konservatorijoje įgijo muz. mokytojo diplomą. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV. Sukūrė kūrinių pučiamųjų orkestrui pynes „Linksma valandėlė“, „Pavasario balsai“, maršų, valsų, chorui „Kantata Dariui ir Girėnui“, giesmių, dainų, operetę „Karalaitė tikroji teisybė“, kūrinių fortepijonui (preliudų, maršų, mazurkų), kūrinių balsui ir fortepijonui, harmonizavo liet. liaudies dainų. Gyvendamas Lietuvoje bendradarbiavo „Muzikos baruose“.

[gimė 1923 06 26 Vaitų k., Vilkaviškio aps. – mirė 2004 m.] - poetas. Baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (1946). Išleido eilėraščių rink. „Saulėgrįža“ (1989), „Kryžkelės“ (1991), „Meilės paukštė“ (1993), „Vyturio išpažintis“ (1994), „Prabilo tėviškės beržai“ (1995), „Žirge, nešk, mielajai saulę“ (1996), „Atsigerk iš mano šulinio gilaus“ (1997), „Žydėk, nevysk dar, mano gėle!“ (1998), „O širdis dar vis dainuoja“ (1999), „Žiū, nunoko pievoj kmynai“ (2000). Dominuoja Suvalkijos lygumų, Lietuvos praeities, žmogaus taurumo temos. Tapo respublikinio literatūrinio konkurso Žydinti vyšnios šakelė (Vilnius,1990), dr. N.Bataitytės-Glažė literatūrinio fondo Stasio Bataičio premijos (JAV, Los Andželas, 1997) ir LNRS 5-osios Vasaros poezijos šventės (Kaunas, 2003) laureatu.

Šaltiniai:
1.    Navickas Valentinas-Vytautas (1923–2004). Prieiga internete http://www.trakai.lt/index.php?141353883

Paimta iš: https://luksas.wordpress.com/2012/11/16/seseliuotas-poetes-kelias/

[gimė 1904 11 17 Kiršų k., Vilkaviškio aps. - 1945 07 07 Maskvoje.] - poetė.
1919 - 1924 mokėsi Vilkaviškio g-joje, priklausė ateitininkų organizacijai. 1923 m. „Ateityje“ (Nr. 2) išspausdintą eilėr. „Pajūry“ pirmą kartą pasirašė slp. Nėris. 1924 - 1928 studijavo Lu Teologijos ir filosofijos fakultete lietuvių literatūrą, vokiečių k. ir literatūrą, pedagogiką, įsijungė į „Šatrijos“ meno draugijos veiklą. 

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1900 11 17 Kybartuose, Vilkaviškio aps. 1982 07 29] – pedagogas. 1907-1909 lankė Kybartų kaimo pradinę mokyklą. 1912-1913 m mokėsi Virbalio gimnazijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo 1918-1923 mokslą tęsė Marijampolės gimnazijoje. Nuo 1923 m. mokytojavo Kauno apskrities pradinėse mokyklose ir kartu iki 1931 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos – Pedagogikos skyriuje. 1931 m. dėl sunkių ekonominių sąlygų iš universiteto išstojo ir 1931 – 1940 toliau mokytojavo Kauno apskrities pradinėse mokyklose. 1940-1943 dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto sekretoriumi. 1947-1955 – Kybartų vidurinės mokyklos direktorius. Mirė 1982 m., palaidotas Virbalyje.

[gimė 1931 04 18 Lygumų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - mokytoja, visuomenės veikėja. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje, VU. Kai gyvenimas pasidarė sunkus pradėjo eiliuoti. Rašė į spaudą apie „Tremtinio“ choro veiklą, sudarė jo istoriją. Jos „Daina apie Pagramantį“ išspausdinta to paties pavadinimo leidinyje, ji dainuojama įvairiomis progomis. Ji užrašė apie 300 liaudies dainų į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą. Užrašė daug politinių kalinių ir tremtinių atsiminimų. „Kraštotyros skaitinių“ serijos leidinėlyje „Pagramantis“ įdėti I. Malinauskienės užrašyti pagramantiškių prisiminimai „Mūsų buvo daug“, „Tai smagu buvo Pagramantyje“, „11 metų be Tėvynės“.

Šaltiniai:
1.    Kondratas, Benjaminas (1933-). Kūrėjų pėdsakais/ Benjaminas Kondratas. - Vilnius: Margi raštai, 2004-. - 2 kn.: iliustr.; 25 cm. - ISBN 9986-09-261-2, Kn. 6: Tauragė. - Vilnius: Karminas, 2010 (Vilnius: Karminas). – 175-176 p., [4] iliustr. lap.: iliustr.. - Asmenvardžių r-klė: p. 353-355

[gimė 1900 m. Virbalyje, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1947 03 28 Varpučių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – inžinierius ekonomistas. 1970 m. baigęs KPI Inžinerinės ekonomikos fakultetą dėstė šiame institute (nuo 1990 KTU), 1992 – 1999 Vadybos fakulteto, 1999 – 2006 Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas; profesorius (2005). Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: projektų valdymas, įmonių vadyba. Svarb. veikalai: „Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas“ (su kt., 2000), „Vadyba: specialistų rengimo kiekybinis ir kokybinis aspektas“ (su B. Martinkumi ir A. Sakalu, 2002). Mokomosios knygos aukštosioms mokykloms: „Vadybos pagrindai“ (su J. Rasteniu, 1994, 2001), „Projektų planavimas“, „Projektų valdymas“ (abi su V. Stankevičiumi ir A. Venckumi, 2007), „Tarptautinių projektų valdymo ypatybės“ (su E. Meiliene ir D. Dumčiuviene, 2007), metodinė priemonė „Inovacijų vadyba“ (su V. Stankevičiumi ir A. Venckumi, 2008).

[gimė 1930 02 16 Rėčiūnų k., Vilkaviškio aps.] - inžinierius, išradėjas, profesorius, visuomenės veikėjas. 1944 m. rudenį vokiečiams besitraukiant šeima buvo išvežta į Vokietiją, iš kurios sugrįžo 1947 m. Mokėsi Vištyčio progimnazijoje, Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultete. 1958 m. baigęs institutą, dirbo Klaipėdos faneros ir medvilnės audimo fabrikuose, o 1960 m. perkeltas dirbti į Lietuvos tekstilės institutą. 1971 m. apgynė mokslų kandidato, o 1988 m. - habilituoto daktaro disertacijas. Prasidėjus atgimimui, aktyviai įsijungė į politinę, visuomeninę veiklą. Buvo Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Seimo  101 narys, taip pat yra Lietuvos vienybės (Baltic Unity) organizacijos valdybos pirmininkas, Kauno miesto „Vytautų“ klubo vadovas, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto narys, komiteto prieš skurdą ir skurdintojus narys.

Šaltiniai:
1.    Gyvenimo kelyje : prisiminimai/ Vytautas Nezgada. - Kaunas, 2008. - 191, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.qrz.lt/varpas/kn.htm

[gimė 1926 06 22 Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 2004 09 20] – Vilkaviškio rajono garbės pilietis. 1933-1939 mokėsi Kybartų miesto pradinėje mokykloje, 1939 – 1945 – Kybartų gimnazijoje. Vėliau ilgą laiką gyveno Vokietijoje. Net ir išvykęs gyventi svetur, niekada nepamiršo savo gimto krašto, jo žmonių. Jau gyvendamas svetimoje šalyje įkūrė klubo „Varpas“ retransliatorių Kybartuose. Kazimieras Noreika ilgus metus lankė savo tėviškę. Čia vargingiau gyvenantiems žmonėms nuolat teikė materialinę pagalbą, nepailsdamas vežė daugybę įvairios labdaros. Už ypatingus nuopelnus ugdant tautinę savimonę ir patriotiškumą, labdaringą veiklą, kultūros puoselėjimą 1997 m. šiam iškiliam žmogui buvo suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas.

[gimė 1900 03 07 Karklupėnų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps.] - visuomenės veikėjas. Mokėsi Karklupėnų pradžios mokykloje, Vaišvilų mokyklos suaugusiųjų kursus. Lenkams puolant Lietuvą, dalyvavo dideliuose mūšiuose prie Lentvario ir Merkinės. 1926 m. emigravo į Kanadą ir gyveno Montrealyje, kur dirbo  vadovaujamąjį visuomenės darbą: 1929 - 1938 buvo DLK Vytauto klubo direktorius, 1930 - 1933 Šv. Kazimiero pašalpinės draugijos sekretorius, 1937 - 1942 DLK Vytauto klubo choro pirmininkas, 1942 - 1945 šio choro dramos grupės pirmininkas ir režisierius (pastatė operetes „Malūnininką ir Kaminkrėtį“, Šienapiūtę“, dramą „Žmogžudžio dukterį“ ir kt.). 1949 - 1952 DLK Vytauto klubo prezidentas, 1955 - 1958 KLB Montrealio lietuvių seimelio prezidiumo pirmininkas.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba