icon-sitemap

[gimė 1937 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] - filologas. Ph. D. Bridgeporto universitete, CT, studijavo anglų k. ir literatūrą, Fordhamo universitete, NY, - rusų k. ir literatūrą (magistras). Niujorko universitete apgynė doktoratą iš rusų ir slavų literatūrų. 1975 - 1976 Cambridgo universitete, Anglija, tyrinėjo Jurgio Baltrušaičio poetinį simbolizmą. Rusų ir vokiečių kalbų profesorius asistentas, vadovavo Maristo koledžo Poughkeepsie, NY, Moderniųjų kalbų katedrai. Priklauso Moderniųjų kalbų draugijai.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    LITUANISTIKOS INSTITUTO VEIKLA. Prieiga internete http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=439&Itemid=103

[gimė 1893 08 09 Jurkšų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1960 12 06 Kaune] - vertėjas, pedagogas. Voroneže baigė g-ją, mokytojavo Kaune, dirbo leidykloje. Parengė vadovėlių ir skaitinių vid. mokykloms „Literatūros teorija“ (1923), „Lietuvių literatūros nagrinėjimai“ (1928), „Svetimų ir nesuprantamų  žodžių žodynėlis“ (1924) ir kt. Sudarė ir išleido dainų rink. „Didžiojo karo laikų lietuvių dainos“ (1927). Išvertė rusų rašytojo animalisto V. Biankio prozos vaikams „Kas kuo gieda“ (1931), I. Duncan autobiografiją „Mano gyvenimas“ (1-2, 1932-1933), H. de Balzaco romaną „Šagrenės oda“ (1952) ir kt.

[gimė 1885 Jurkšų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1941 06 26 Pravieniškėse] - publicistas, visuomenės veikėjas. 1904 m. išvyko į JAV.  1915 07 15 - 1919 02 26 ir 1919 09 10 - 1920 04 21 „Vienybės Lietuvininkų“  redaktorius, draugijos „Tėvynės mylėtojai“ centro sekretorius (1918). 1920 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti finansų ministerijoje. Taip pat buvo vienas amerikiečių lietuvių įsteigto „Drobės“ fabriko direktorių. Bendradarbiavo „Kovoje“, „Tėvynėje“. Parašė „Apie kūno išlaisvinimą“ (1910), „Darbininko sveikata“ (1910), „Velnio istorija“ (1914), „Apie patriotizmą“ (1915), „Emocijos ir kultūra“ (1919). Išvertė Šilerio „Veidmainystę ir meilę“ (1918).

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 361 psl.
2.    Pijus Norkus. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pijus_Norkus
3.    Pijus Norkus. Prieiga internete http://www.wikiwand.com/lt/Pijus_Norkus

[gimė a. 1877 Jurkšų k., Alksnėnų vls., Vilkaviškio aps.] - pribuvėja, liaudies švietėja, knygnešė. Skaityti ir rašyti mokėsi pas daraktorių siuvėją P. Astromską. Jau būdama 10 m. padėdavo motinai slėpti atneštas knygas, nunešdavo nurodytais adresais kaimynams. Paūgėjusi lankė akušerių kursus Varšuvoje. Baigusi apsigyveno Kaune. Susipažino ir bendradarbiavo su knygnešiais broliais Antanu ir Motiejumi Garmais, Vaitkevičiumi ir kt. Platino liet. spaudą Kauno mieste. Jos bute vykdavo slapti susirinkimai, čia liet. spaudos platintojai slėpdavo spaudą, galėdavo pailsėti, pernakvoti. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Lankė politinius kalinius Kalvarijos kalėjime, gabeno jiems maisto ir laiškų. Vėliau taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Nuo 1937 04 01 paskirta 20 Lt. knygnešio premija.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba