icon-sitemap

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

[gimė 1944 03 26 Vilkaviškyje] - pianistė, kanklininkė, kompozitorė. Su tėvais pasitraukusi iš Lietuvos, 1949 m. apsigyveno Clevelande, JAV, OH. Fortepijonu skambinti pradėjo nuo 6 metų. Mokėsi pas J. Kazėną ir Clevelando muzikos mokykloje pas A. Kuprevičių. Mokyklą baigė 1962 m. Nuo 1971 m. joje mokytojavo. Lankė M. Valančiaus lituanistinę mokyklą, aktyviai dalyvavo liet. skautų veikloje. Muziką toliau studijavo Eastmano muzikos mokykloje Rochesteryje, NY, ir įgijo bakalauro laipsnį (fortepijonas ir teorija). Kelerius metus buvo Clevelando vyrų orkestro, Čiurlionio ansamblio, 1966 – 1967 dainininkės A. Stempužienės akompaniatorė. 4 metus buvo Čiurlionio ansamblio kanklininkė. Vėliau mokytojavo Houstone, TX, turėjo privačią muzikos studiją. Nuo 1990 m. kuria dainas, pjeses fortepijonui, instrumentines kompozicijas. Laimėjo prizines vietas jaunųjų pianistų konkursuose, 1996 m. už dainas gavo valst. premijas.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.
2.    Rociūnas, V. Kopiant į muzikos aukštumas. Draugas. 1997. Vasario 15 d. Prieiga internete http://www.draugas.org/archive/1997_reg/1997-02-15-DRAUGAS.pdf

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.21: Oda – Pareiga. - 1960.

[gimė 1878 03 07 Šelvių k., Vilkaviškio vls. ir aps. - 1958 05 02 Bostone, MA] - inžinierius, visuomenės veikėjas. 1899 m. baigė Mintaujos g-ją (Latvija), 1903 m. Maskvos universiteto Fizikos - matematikos fakultetą. 1905 m. tobulinosi D. Britanijoje. 1908 m. baigęs Maskvos aukštąją technikos mokyklą ir įgijęs inžinieriaus specialybę, iki 1920 m. dirbo kelių, tiltų projektuotoju, statybų techniniu prižiūrėtoju, 1920 - 1924 Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje (rūpinosi Lietuvos turto iš Sov. Sąjungos grąžinimu). 1924 m. grįžo į Lietuvą. Priklausė Tautos pažangos, Lietuvos atgimimo draugijoms. Spaudoje rašė statybų klausimais. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1949 m. gyveno JAV (Bostone).

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai: biografijų žinynas/ grupės vadovė:Vilija Kneitienė; redaktoriai: Antanas Balašaitis…[et. al.]. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998-. - 2 t.: iliustr.. - (Pasaulio lietuviai). T.2: N-Ž. - 2002. - 51 p.: iliustr.
2.    Lietuvių enciklopedija. T.21: Oda – Pareiga. - 1960. - 544 p.
3.    Baužienė M. Taurėgs Švč. Trejybės bažnyčios bokšto atstatymas. Prieiga internete http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2010_4/ZZ_2010_4_16_17.pdf

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006

[gimė 1918 07 16 Balčiūnų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1996 01 29] - gydytojas. Mokėsi Pilviškių pro-joje, 1938 m. baigė Marijampolės marijonų g-ją. 1939 09 18 baigė Karo mokyklą artilerijos ats. jaun leitenanto laipsniu. 1941 - 1945 studijavo ir baigė VDU Medicinos fakultetą. 1946 - 1948 dirbo Kauno medicinos seserų mokyklos direktoriumi, kartu dėstė KU Medicinos fakultete, 1948 - 1950 Kauno I tarybinės ligoninės, nuo 1950 m. Marijampolės r. ligoninės chirurginio skyriaus vedėjas, nuo 1951 m. kartu vyr. gydytojo pavaduotojas.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006. - 383, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]. - Vilnius: Diemedis, 2004

[gimė apie 1856 Balčiūnų k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. – 1925 ten pat] – valstietis, knygnešys. 19 a. 9 – 10 dešimtmetyje savo ūkyje buvo įsirengęs draudžiamosios liet. spaudos slėptuvę, pats jos parsigabendavo (talkino A. Kriaučeliūnas) arba gaudavo iš kitų knygnešių. Draudžiamąją liet. spaudą platino Pilviškių, Paežerių ir Alksnėnų apylinkėse. Daug išplatino „Varpo“, „Ūkininko“, „Vienybės lietuvininkų“ egzempliorių. Buvo įsitraukęs į „Sietyno“ draugijos veiklą, priklausė Pilviškių kuopelei. Jo namuose spauda buvo išskirstoma smulkiais ryšuliais ir siunčiama į Marijampolę arba Pilviškius. Prasidėjus draugijos bylai 1897 05 jo namuose per kratą slaptavietėse rasta draudžiamosios liet. spaudos, su jos platinimu susijusių laiškų, sąskaitų, užrašų knygelių. Nuo 1897 06 jam paskirtas kardomasisi areštas, po 4 mėn. paleistas už 500 rb. užstatą. 1899 m. nubaustas 3 mėn. kalėjimo ir 2 m. tremties. Kalėjo Kalvarijoje, ištremtas į Smolensko guberniją. 1902 m. grįžo į tėviškę.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.
2.    Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] 16: Naha – Omuta / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas - Stasys Vaitekūnas … [et al.]. - 2009. - 800 p.

[gimė 1802 12 22 Kriauniškių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. - 1860 Gražiškiuose] - kanauninkas, profesorius. Baigė vietinę mokyklą, gimnazijos 2 klases, Varšuvos didžiąją seminariją. Seinų kapitulos narys - kanauninkas. 1832 - 1834 Seinų kunigų seminarijos profesorius. Dėstė teologiją, istoriją ir lotynų kalbą, kanonų teisę. Nuo 1838 m. - Seinų kunigų seminarijos pirmasis lietuvis rektorius. 1846 m. pakeltas į kanauninkus - kapitulos narys. Į Gražiškius atsikėlė 1848 m. - ilgametis klebonas. Seminariją valdė per kitus dvasininkus. Amžininkai atsimena jį kaip užjautų, geros širdies dvasininką, žmogų. Dėl ypatingo charakterio, sugebėjimo įsiklausyti, vyresnybė siųsdavo kanauninką „gesinti gaisrų“ tarp dvasininkų, parapijiečių. Mirė Gražiškiuose, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai:
1.    Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.
2.    Lietuvių enciklopedija. T.21: Oda – Pareiga. - 1960. - 544 p.

Nuotrauka iš http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2012/06/15/ora_01.html

[gimė 1812 01 18 Kriauniškių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps. - 1890 10 27 Vilkaviškyje] - kunigas, teologijos magistras. Pradinius mokslus išėjo pas kaimo daraktorių. Vyresniojo brolio Andriejaus parengtas įstojo į Seinų apskrities vaivadijos mokyklą. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, 1833 m. įstojo į Varšuvos dvasinę seminariją, kuri 1935 m. buvo pervardinta į Dvasinę akademiją. Už uolumą , gerą pavyzdingą mokslą ir elgesį dvasinė vyresnybė dar seminarijoje besimokantį paskyrė Varšuvos kurčiųjų ir nebylių instituto kapelionu. Nuo 1862 m. klebonavo Varšuvoje. Valdžia buvo pasiūliusi jį į vyskupus ir 1883 m. jis nominuojamas tituliniu Arato vyskupu, įšventinamas Petrapilyje, kelionei neturėjo pinigų, tad kunigai surinko. Tuo pat metu norėdamas būti su lietuviais, lieka Vilkaviškio klebonu. Šv. Tėvas norėjęs paskirti Varšuvos arkivyskupu, bet atsisakė. Buvo labai paprastas, šelpė neturtingus, turėjo daug skolų.

Daina Opolskaitė - Kovalčikienė

[Gimė 1979 m. liepos 18 d. Vilkaviškio r.]. 1997 m. baigė Vilkaviškio „Aušros“ vidurinę mokyklą. 2002 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) baigė lituanistikos studijas ir įgijo bakalauro laipsnį. Šiuo metu dirba Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Pirmosios novelės publikuotos 1998 ir 1999 m. „Metų“ žurnale. Novelės ir esė nuolat spausdinamos „Šiaurės Atėnuose“. „Literatūroje ir mene“, „Nemune“, „Metuose“. Knygų recenzijos ir apžvalgos publikuotos „Šiaurės Atėnuose“. 2005–2015 m. periodikoje paskelbta per 30 publikacijų (recenzijų, esė, novelių). 2014 m. „Alma litteros“ surengtame pirmajame Lietuvos paauglių ir jaunimo literatūros konkurse komisijos sprendimu jos romanas „Eksperimentas gyventi“ tapo vienu iš trijų konkurso nugalėtojų. 2015 m. šis romanas buvo nominuota „Metų knygos 2015“ rinkimuose. 2016 m. vėl dalyvavo leidyklos „Alma littera“ paauglių ir jaunimo literatūros konkurse. Romanas „Ir vienąkart, Riči“ buvo išrinkta geriausia 2016 m. bei 2017 m. paauglių ir jaunimo konkurso knyga. 2017 m. balandžio 2 d. Nacionaliniame dramos teatre vykusioje Tarptautinėje vaikų knygų šventėje jai įteikta Vaikų literatūros premija už kūrybą vaikams ir jauno žmogaus savasties paieškas.

[gimė 1869 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 1958] – ūkininkas, visuomenininkas. 1876- 1878 lankė dviklasę rusišką Kybartų kaimo pradinę mokyklą. Tėvui nusenus apie 1895 m. Kybartų kaime paveldėjo nemažą tėvo ūkį ir jame sėkmingai ūkininkavo. Buvo laikomas vienu labiausiai pasiturinčių ūkininkų Kybartų kaime. 1923 m. tapo 1920 m. įkurtos Kybartų parapijos bažnyčios statymo komiteto nariu. Mirė 1958 m., palaidotas Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios kriptoje po Didžiuoju altoriumi.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1890 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps. -1919 01 31] – savanoris kūrėjas. 1897- 1899 mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje. 1918 m. stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. 1919 m. dėl ligos buvo paguldytas į Kauno karo ligoninę, kurioje 1919 m. sausio 31 d. mirė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1899 m. Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1906 – 1908 mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo pepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba