icon-sitemap

[gimė 1852 10 11 Vilkaviškio aps. – po 1914] – kunigas, draudžiamosios liet. spaudos platintojas. Mokėsi Marijampolėje, 1877 09 15 įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1883 01 28 įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Skriaudžius (Prienų r.). 1887 m. perkeltas į Keturvalakius (Vilkaviškio r.), 1888 – 1894 kunigavo Būdviečio filijoje (Lazdijų r.), 1899 m. perkeltas į Krasnopolį (Lenkija) klebonu. Čia keletą kartų baustas piniginėmis baudomis. Nuo 1903 m. – Veisėjų (Lazdijų r.) klebonas. 1907 m. perkeltas į Jelenevą (Suvalkų vaivadija, Lenkija), vėliau (apie 1912) – Jelenevo klebonas. Yra daug prisidėjęs, kad Seinų krašto kaimai liktų lietuviški, nenutautėtų. Už liet. maldaknygių platinimą buvo įkliuvęs caro žandarams. Manoma, kad po Pirmojo pasaulinio karo liko Lenkijoje.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: 2-oji knyga: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Lietuvos knygnešio draugija; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos kultūros taryba. - Vilnius: "Diemedžio" draugija, 2014 (Vilnius : Standartų sp.) 278, [2] p. : iliustr., portr.
2.    Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p., Lietuvių enciklopedija. T.21: Oda – Pareiga. - 1960. - 544 p.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . – 2006

gimė 1901 11 12 Adamarinos k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1946] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigė Gižų pradinę mokyklą ir Vilkaviškio g-jos, evakuotos į Voronežą, 4 klases. 1918 07 grįžo į Lietuvą, savanoriu įstojo į organizuojamą 1 husarų pulką, iš jo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 12 18 pėst. leitenanto laipsniu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1925 01 08 pakeltas į vyr. leitenantus. 1933 11 20 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo Kariuomenės štabe II (Informacijų) skyriaus žvalgybos ir kontražvalgybos dalies ypatingų reikalų karininku. 1941 04 02 NKVD suimtas, kalintas Vilniuje, Kaune. Kilus Vokietijos - SSRS karui išlaisvintas. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1938), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006. - 383, [1] p.

[gimė 1926 05 01 Pilviškių k., Vilkaviškio aps.] - inžinierė technologė, technikos mokslų daktarė. 1951 m. baigusi Kauno Politechnikos institutą, jame ir dirbo ped. darbą. Paskelbė mokslinių straipsnių apie vietines hidraulines rišamąsias medžiagas.

Šaltiniai:
1.    Olesė Paragienė. Prieiga internete http://lietuvai.lt/wiki/Oles%C4%97_Paragien%C4%97
2.    Lietuvos mokslininkų (registruojamų pagal išduotus mokslo laipsnių diplomus) sąrašas. Prieiga internete http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=T

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. – 2002

[gimė 1923 08 05 Lankupėnų k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1999 06 30 Lawne, IL] - inžinierius, skautų veikėjas. Gyvendamas Pagėgiuose, 1934 m. įstojo į LSS. 1942 m. baigė Vytauto Didžiojo g-ją Vilniuje. 1942 - 1943 studijavo miškininkystę VU Gamtos - matematikos fakultete. Pasitraukęs į Vokietiją, 1945 - 1947 studijavo Müncheno universiteto Veterinarijos fakultete. 1948 - 1950 tarnavo inž. daliniuose Vokietijoje, buvo šių dalinių LB iždininkas. Nuo 1950 m. gyveno JAV. Įsitraukė į skautų veiklą. Įkūrė LSS Detroito, MI, Baltijos tuntą ir 1950 - 1953 jam vadovavo; 1952 m. pakeltas paskautininkiu. 1953 m. buvo Čikagos, IL, skautų vyčių Lituanicos tunto vadovas. 1953 m. Valparaiso universitete, IN, baigė matematiką ir mechaninę inžineriją. 1956 - 1976 dirbo bendrovėje „Diamond T“ karinių transporto priemonių projektuotoju. 1972 - 1984 bendrovės „Allenand Garcia“ anglies valdymo įmonių spec. medžiagų transportavimo projektuotojas. 1978 m. baigė tarptautinę Gillvelio skautų vadovų mokyklą, MA. 1979 - 1981 LSS brolijos sekretorius, 1982 - 1984 tarybos iždininkas, 1991 - 1993 LSS tarybos narys, archyvo vedėjas. Nuo 1985 m. Jaunimo centro Čikagoje narys: buvo valdybos pirmininkas, vicepirmininkas. Buvo daugelio liet. stovyklų vadovas, renginių iniciatorius. Apdovanotas LSS ordinais: „Už nuopelnus“ (1964), „Padėkos“ (1984), „Geležinio Vilko“ (1991); 50 metų skauto veiklos ženklu.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615,[1] p.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/?sidx=40860#sthash.AW9gpq9u.dpuf

[gimė 1934 – 09 – 20 Vištytyje; mirė 2016 – 08 – 22]. Mokėsi Vištyčio vidurinėje mokykloje. 1970–1975 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1975 m. balandžio 27 d. Kauno arkikatedroje buvo pašventintas kunigu. Kun. A. J. Pasilauskas darbavosi įvairiose Vilkaviškio vyskupijos parapijose. 1975 m. birželio 10 d. jis tapo Prienų parapijos vikaru, po metų, 1976 m. birželio 30 d., pradėjo vikaro tarnystę Vilkaviškio parapijoje, o nuo 1980 m. birželio 26 d. vikaravo Kalvarijos parapijoje. 1981 m. gegužės 30 d. kun. A. J. Pasilauskas tapo Gižų parapijos administratoriumi, o nuo 1995 m. rugsėjo 23 d. – šios parapijos klebonu. 2003 m. balandžio 28 d. kun. A. J. Pasilauskas paskirtas Sangrūdos parapijos klebonu, nuo 2011 m. birželio 19 d. buvo Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos rezidentu.

Nuotrauka iš Jaučiu, matau, girdžiu : eilėraščiai, 1993.

[gimė 1897 09 18 Vilkaviškyje - 1989] - poetas. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir po to įsikūrus Lietuvių Šaulių organizacijai, buvo jos ilgametis narys. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją ir ten gyveno iki 1949 m. emigracijos į JAV. Nuo jaunystės domėjosi poezija, labiausiai mėgo Maironį. Dukters Danutės, sūnaus Algio ir dukraitės Kristinos pastangomis išleista jo poezijos knyga „Jaučiu - Matau - Girdžiu“ (1993).

Šaltiniai:
1.    Jaučiu, matau, girdžiu : eilėraščiai / Juozas Paškevičius-Arvydas. - Chicago (Il.) : Danutė Elsbergas, 1993. - 111 p.)
2.    Knygos. Prieiga internete http://laiskailietuviams.lt/index.php/1993m-11-gruodis/7762-knygos

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1978 11 30 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – futbolininkas. 1985 m. mokėsi Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje, 1995 m. Marijampolės statybininkų mokykloje, 2010 m. – Šiaulių universitete. Žaidė „Sveikatoje“, Klaipėdos „Are“, Vilniaus „Paneryje“, Panevėžio „Ekrane“, Alytaus „Dainavoje“, Geležiniame vilke“, Kauno „inkare“, Klaipėdos „Atlantoje“, Šiaulių „Sakale“, Šiaulių „Šiauliuose“. 2006 m. dirbo treneriu Vilkaviškio rajono sporto mokykloje, 2007-2015 – Šiaulių futbolo akademijoje, Šiaulių futbolo klube, 2008 m. Šiaulių universiteto futbolo rinktinėje, 2015 m. Vilniaus „Žalgirio“ vartininkų treneris, Vilniaus „Žalgirio“ vartininkų akademijos vienas įkūrėjų. A. Paškevičius yra daugkartinis Lietuvos aukštųjų mokyklų , SELL žaidynių laimėtojas bei prizininkas. 2015 m. – Vilniaus „Žalgirio“ treneris (2015 m., 2016 m. Lietuvos čempionas, 2015 m., 2016 m., 2017 m. – SUPER taurės laimėtojas, 2015 m., 2016 m. – (2 k.) LFF taurės laimėtojas, 2009 m. – knygelės „Garbingos futbolo tradicijos“ sumanytojas, bendraautoris. PKD narys nuo 2009 m. rugsėjo 19 d. 2009-ųjų metų kybartietis, Kybartų „“Sveikatos“ valdybos narys.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904, 2004

[gimė apie 1870 Pūstapėdžių k., Šeimenos vls., Vilkaviškio aps., gyveno ten pat – 1962 ten pat, palaidotas Vilkaviškio kapinėse] – valstietis, pauparis, knygnešys. Liet. spaudos parsigabendavo iš M. Lietuvos. Bendradarbiavo su savo krašto knygnešiais (Antanu Karuža ir kt.). Parsigabentą spaudą slėpti ir platinti padėdavo žmona Ona Garbukaitė – Paškevičienė.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

Nuotrauka iš  http://www.santaka.info/?sidx=30205

[gimė 1940 02 07 Vilkaviškyje; mirė 2014 02 10] - publicistas, eseistas, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys. Mokėsi Pilviškių vid. mokykloje, Marijampolės mokytojų seminarijoje, studijavo VU. Dirbo Kauno r. laikr. „Komunizmo vėliava“, „Jonavos balsas“, Kėdainių elektros aparatūros gamyklos daugiatiražinio laikr. red., žrn. „Naujos knygos“ (‚,Knygnešys“) sk. redaktoriumi. Biografinės apybraižos apie žymius žmones publikuotos žrn. „Švyturys“, „Jaunimo gretos“, laikr. „Komjaunimo tiesa“ („Diena“), Marijampolės aps. laikr. „Suvalkietis“, Vilkaviškio kr. laikr. „Santaka“, Jonavos bei Prienų r. laikr. „Naujienos“ ir „Naujas gyvenimas“, savaitraščiuose „Žemaičių saulutė“ ir „Kronika“, laikr. „XXI amžius“. Atskirais leidiniais išleido esė „Aš – vargo poetas“ (apie V. Montvilą, 1983), „Čia - mūsų namai“ (apie J. Paukštelį, 1984), „Lietuviška knyga šiandien“ (kartu su S. Lipskiu, 1987), „Negeski, vizija žavinga!“ (2000), „Versmės“ (kartu su J. Kubiliūte, 2002), „Praeities švytėjimas“ (2003), almanachą „Ten, sidabro vingy...“ Lit. kūrinių konkursų, skirtų poetų V. Montvilos (1982), V. Mykolaičio - Putino (1993) atminimui, laureatas.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: - 2006

[gimė 1893 09 25 Vilkaviškyje] - gydytojas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1914 m. baigė V ilkaviškio g-ją, 1919 12 12 - Petrogrado karo medicinos akademiją. 1920 09 buvo lenkų nelaisvėje. Grįžus į Lietuvą 1921 03 15 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1922 01 14 leista verstis gydytojo praktika. 1922 05 01 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1923 02 07 - 28 su III divizija kovojo su lenkais. 1923 05 18 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 08 01 pakeltas į kapitonus, 1929 12 13 - į majorus. 1930 04 - 10 tobulinosi fizinio lavinimo medicinos kontrolės kursuose. 1937 07 25 - 08 20 Gaižiūnų poligono sanitarijos vadovas. 1939 12 05 organizavo Vilniaus įgulos ligoninę, buvo jos viršininkas. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: - 2006. - 383, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba