icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.22, 1960.

[gimė 1861 03 17 Naujininkų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1906 01 18 JAV] - spaudos darbuotojas, leidėjas. 1877 m. baigė Kaupiškių pradžios mokyklą , 1878 m. išvyko į JAV. Padedamas A. Pajaujo, davusio 1000 dolerių, 1886 02 10 pradėjo leisti „Vienybę Lietuvininkų“. Drauge visą laiką leido ir knygas. Iki 1897 m. iš viso jis išleido 39 knygas. Daugiausia tai buvo liaudies skaitiniai, versti iš lenkų k. Pats parašė „Spasabą grejto izsymokimo angleskos kalbos“ (1886), „Dajnas lietuwyszkas“ (1887), faktiškai 1889 m. (antrą papildytą laidą redagavo kun. A. Burba; ji išėjo 1893 m. pavadinimu „Lietuwiszkos dainos“, 496 p.). Taip pat jis reiškėsi ir visuomenine veikla. 1883 m. buvo Plymouthe Šv. Kazimiero draugystės steigėjas ir jos sekretorius iki 1886 m. Vienas iš susivienijimo steigėjų, pirmojo suvažiavimo 1886 12 22 dalyvis ir pirmosios valdybos sekretorius. Pasirašė susivienijimo čarterį 1889 10 04. 1891 m. buvo SLA knygininkas. 1903 m. pakeltas SLA garbės nariu. Per 1892 m. prezidento rinkimus vadovavo Lietuvių piliečių komitetui. susivienijimo seime 1890 m. drauge su kun. A. Burba vadovavo aiškios lietuviškos linijos sparnui priešlenkuojančiuosius Su kun. A. Burba susipykęs, pasuko į laisvamanius. Dėl lenkų , o vėliau pačių lietuvių katalikų boikoto neteko krautuvės ir spaustuvės su laikraščiu. Palaužtas šio smūgio (1897) ir po poros metų mirus žmonai Marijai Černikaitei, įniko gerti ir mirė skurde.

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 380-381 psl.
2.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.22, 1960.

[gimė 1871 Karklupėnų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1914 06 04 Brukline (JAV)] - spaudos ir knygų leidėjas, visuomenės veikėjas. Į JAV atvyko 1887 m. Iš pradžių dirbo anglies kasyklose, vėliau Juozo P. spaustuvėje. Jam bankrutavus, jis su K. Braziu ir Tomu P. nuo 1897 12 01 perėmė „Vienybės Lietuvininkų“ leidimą. Taip pat jis leido ir knygas. Iš viso išleido 65 knygas, išspausdino katalogą išleistų knygų „Vienybės Lietuvininkų" ir visų kitų. Reiškėsi ir visuomenine veikla: eilės SLA seimų delegatas, iždo globėjas, 1899 - 1901 Paryžiaus parodos lietuvių skyriaus komiteto iždininkas, 1903 - 1908 Kankinių kasos iždininkas, 1910 m.  Pirmajame laikraštininkų suvažiavime sudarytos „Lietuvių spaudos“ draugijos vicepirmininkas.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.
2.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 380-381 psl.
3.    Juozas Paukštys. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Pauk%C5%A1tys

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.22, 1960.

[gimė 1863 03 17 Naujininkų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1928 07 31 JAV] - visuomenės veikėjas. Į JAV atvykęs 1983 m., brolio Juozo padedamas įsitaisė maisto krautuvę Pittstone (1888), vėliau prie jos ir laivokarčių agentūrą, tapdamas vienas iš turtingiausių Pittstono lietuvių. Broliui Juozui bankrutavus , 1897 m. jis tapo „Vienybės Lietuvininkų“ naujųjų leidėjų. Nuo 1894 m. buvo nuolatinis susivienijimo seimų delegatas, 1890 - 1896 „Lietuvių mokslo“ d-jos narys, 1894 - 1896 Kražiečiams šelpti komiteto narys. Bet ypač jis pasireiškė kaip lietuviškųjų organizacijų sąžiningas ir sumanus iždininkas. SLA iždininkas jis buvo 1901 – 1904 ir vėliau 1914 - 1929, o SLA iždo globėju 1908 - 1914. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo tautinės srovės fondų iždininkas: Lietuvos gelbėjimo fondo 1914 11 26 - 1917 07 12 ir visą laiką Lietuvos autonomijos (vėliau nepriklausomybės) fondo iždininkas (nuo 1914 10 04 ligi 1920).

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.

Efimas Paulauskas

[gimė 1888 05 21 Virbalyje, Vilkaviškio aps.] - gydytojas, karininkas. Studijavo mediciną Berlyno ir Kijevo universitetuose. 1914 07 18 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas sanitarinio traukinio Nr. 16 jaun. gydytoju, 1915 02 03 - vyr. gydytoju Šiaurės fronte, 4 Dono kazokų divizijoje. Grįžus į Lietuvą 1920 12 13 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Karo ligoninės jaun. ordinatoriumi. Nuo 1921 10 10 dirbo gydytoju Elektrotechnikos batalione. 1923 12 01 perkeltas į Karo ligoninę veneros ir odos ligų skyriaus vyr. ordinatoriumi. 1927 04 08 suteiktas sanitarijos majoro laipsnis. 1929 09 30 pačiam prašant paleistas į sanitarijos karininkų atsargą. 1933 m. žydų draugijos „Mokslas ir auklėjimas“ steigėjas, draugijos valdybos pirmininkas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006. - 383, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/sov/248210/bio/

[gimė 1921 07 24 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] - aktorius. 1939 m. baigė Kauno amatų mokyklą (keramikos skyrių). Mokėsi Darbo rūmų dramos studijoje. 1941 - 1944 Panevėžio, 1944 - 1959 Kauno jaunojo žiūrovo, 1959 - 1963 Kapsuko (dabar Marijampolės), 1963 - 1971 Klaipėdos dramos teatro aktorius. Vaidino kino filmuose „Gyvieji didvyriai", „Marš marš tra-ta-ta“, „Žaizdos žemės mūsų“. Vaidmenys: Voltorė (B. Džonsono „Sukčiaus testamentas", 1941), Tenardjė (V. Hugo „Vargdienių“ inscenizacija, 1956), Povilas (Juozo Baltušio „Gieda gaideliai“, 1957), Tristanas (F. Lope de Vegos „Šuo ant šieno“, 1962), Pantalonė (K. Goldonio „Dviejų ponų tarnas“, 1965), Dausprungas (Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“, 1969) ir kt.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Gediminas Pauliukaitis. Prieiga internete http://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/sov/248210/bio/
3.    Senajame teatre 1940-1967 m. aktorių kolektyvas. Prieiga internete http://www.pavb.lt/lt/straipsnis/3536-panevezio-juozo-miltinio-dramos-teatrui-75-senajame-teatre-1940-1967-m-aktoriu-kolektyvas

Nuotrauka iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 8, 1981

[gimė 1896 10 16 Būdežerių k., Vilkaviškio aps. - 1938 11 29 Minske (Baltarusija)] - prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas. Baigė Marijampolės mokytojų seminariją, studijavo LU ir Rygos universitete. Už revoliucinę veiklą buvo kalinamas. 1929 - 1931 gyveno Karaliaučiuje, rūpinosi komunistinės literatūros leidimu ir gabenimu į Lietuvą. 1931 m. atvyko į Sovietų Sąjungą, dirbo Minske laikr. „Raudonasis artojas“ redakcijoje. Apkaltintas nacionalizmu, sušaudytas. Eilėraščius, prozos kūrinius, kritikos straipsnius spausdino liet. komunistinėje spaudoje. Grožinėje kūryboje vaizdavo miesto ir kaimo darbininkų gyvenimą bei kovą, kritikos straipsniuose daugiausia aptarė Sovietų Sąjungoje gyvenusių liet. rašytojų kūrybą. Išvertė J. Becherio, A. Gaidaro, M. Gorkio, L. Laiceno, N. Ostrovskio, A. Puškino ir kitų autorių kūrinių.

[gimė 1926 11 14 Kumečių k., Vilkaviškio aps.] - ekonomistas, LTSR nusipelnęs dėstytojas. 1944 - 1945 dalyvavo D. Tėvynės kare. 1952 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1953 - 1958, 1961 - 1969 ir nuo 1976 Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas; 1954 - 1957, 1976 - 1981 polit. ekonomijos katedros vedėjas. 1969 - 1976 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute; docentas (1971). Parašė mokomųjų priemonių studentams.

Šaltiniai:
1.    Tarybų Lietuvos enciklopedija / mokslinė redakcinė taryba J. Zinkus (pirmininkas) … [et al.]. - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985-1988. - 4 t.: iliustr. - Nugarėlės antr.: TLE, T. 3: Masaitis-Simno. - 1987. - 332 p. : iliustr. - (įr.)

[gimė apie 1899 Bajorų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.] – Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 03 15 Vilkaviškio komendantūros pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.) / Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. – 169 p.

[gimė 1862 Skerpievių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1917 Marijampolėje] - knygnešys. Knygnešio darbo imtis paskatino brolis Jonas apie 1880 m. Parsigabentas iš M. Lietuvos knygas slėpdavo savo ūkyje arba, brolio Jono padedamas, Vilkaviškio aps. valdyboje. Buvo du kartus areštuotas. Sėdėjo Kalvarijos kalėjime. Iš kalėjimo išpirkdavo namiškiai. Po antrojo išlaisvinimo buvo paimtas į caro kariuomenę, tarnavo Kryme. Vėliau apsigyveno Marijampolėje. Dirbo teisme ir kitose įstaigose.

Šaltiniai:
Kaluškevičius, Benjaminas (1934-). Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda). - 355 p. : iliustr., portr.

Nuotr. iš: B. Kaluškevičius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904, 2004, p. 355

[gimė 1860 Skerpievių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1939 03 15] - knygrišys, knygnešys, visuomenės veikėjas. Mokėsi Skerpievių ir Gražiškių pradžios mokyklose. Būdamas 17 metų kartu su knygnešiais Mykolu Skoruliu ir Konstantinu Maikausku nuvyko į Tilžę. Čia knygnešiai supažindino su liet. knygų gabenimu. Nutarė apsistoti Ragainėje ir mokytis knygrišio amato. Apie 1879 m. įsidarbino Vilkaviškio aps. valdybos raštininku. Palaikė ryšius su pažįstamais knygnešiais M. Skoruliu ir K. Maikausku. Dirbdamas raštininku ir perskaitęs slaptus gubernatoriaus raštus apie numatomus knygnešių persekiojimus arba areštus, jiems pranešdavo. Knygnešiai suspėdavo turimą spaudą paslėpti. Nujausdamas, kad gali būti areštuotas, 1881 m. pasitraukė į M. Lietuvą ir apsigyveno Eitkūnuose. Užsiėmė knygrišyste. Įrišęs knygas, parduodavo valstiečiams, atvykstantiems iš Lietuvos į M. Lietuvos turgus, taip pat ir pats nugabendavo į Lietuvą.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba