icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904, 2004.

[gimė 1867 05 16 Skerpievių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1937 12 02 Kaune] - gydytojas, varpininkas, knygnešių remėjas. Baigęs Marijampolės g-jos 4 klases, atsisakė stoti į kunigų seminariją, neteko tėvų paramos. Toliau mokėsi Suvalkų ir Kolomnos (netoli Maskvos) g-jose. 1890 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1895 m. Studijuodamas aktyviai dalyvavo slaptoje liet. studentų draugijoje. Baigęs mokslus paskyrimo į Lietuvą negavo - privalėjo atidirbti už stipendiją, be to, jau buvo įtartas liet. tautine veikla. 1907 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Kalvarijos (Marijampolės r.) aps. ligoninės vedėju, nuo 1909 m. - Marijampolės aps. gydytoju. Priklausė „Šviesos‘ draugijai, pinigais rėmė ir kitas liet. organizacijas. Per Pirmąjį pasaulinį karą vėl buvo mobilizuotas. 1920 m. su šeima vėl grįžo į Marijampolę. Dirbo gydytoju, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Bendradarbiavo liet. spaudoje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius : Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

P.Pautienius. 1932 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1896 Sausininkų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. – 1988 11 28] – savanoris, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 03 15 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo pakeltas į jaunesniojo puskarininkio laipsnį. Dalyvavo kovose prieš bolševikus ir bermontininkus. Mirė 1988 m., palaidotas Bartninkų miestelio kapinėse. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.
2.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: žinynas/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius: Diemedis, 2004. – 169-170 p.

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.22, 1960.

[gimė 1863 10 28 Skerpievių k.,  Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1923 02 06 Shenandoah, Pa] - kunigas. Baigęs Marijampolės g-jos penkias klases, 1883 m. stojo į Seinų kunigų seminariją. 1888 05 22 įšventintas į kunigus, metus vikaravo Miroslave, vėliau Vygriuose. Kalėdodamas radęs vieno ūkininko seklyčioj caro portretą, įsakė jį iš ten pašalinti. Tai sužinojusi, rusų administracija įsakė jį suimti. Perspėtas pabėgo į Vokietiją. 1891 m. išvyko į JAV, kur buvo paskirtas Baltimorės parapijos klebonu. Po trejų metų persikėlė į Mahanou City parapiją - išmokėjo bažnyčios skolas, bei pastatė mūrinę kleboniją ir mokyklą. Nuo 1911 m. iki pat mirties buvo Shenandoach, Pa šv. Jurgio lietuvių parapijos klebonas. Daug lėšų davė J. A. Giedraičio Naujojo Testamento vertimo naujam leidimui 1906 m. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Organizavo naują banką, kuriame lietuviai gaudavo paskolų savo namų statybai. Vienu metu buvo banko direktoriumi. Visas santaupas paliko Filadelfijos arkivyskupijai, su sąlyga, jog palūkanos bus skiriamos lietuviams katalikams siekiantiems aukštesnio mokslo. Tuo jis parėmė daug studentų lietuvių studijuojančių užsienyje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.
2.    Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.

[gimė 1939 11 12 Pilviškių k., Vilkaviškio aps. - 2006 08 25] - poetė. Eilėraščius rašyti pradėjo 1988 06 07. Tai buvo eiliuotas pasveikinimas giminaičiui kunigui jo primicijų proga. Nuo tada turėjo eilėraščių parašiusi per 400 ir dar vaikiškų apie šimtą. 2003 m. išleido 111-os eilėraščių knygelę „Lyg sužeista žuvėdra“. Ketino išleisti dar kitą 127-ių eilėraščių knygelę „Lemta be laimės gyventi“. Ji dalyvavo „Girių versmių“ klubo veikloje, jos eilėraščiai spausdinti Kazlų Rūdos literatų klubo „Girių versmė“ leidiniuose, Italijos žurnale „Krivūlė“, jų yra ir „Sūduvos“ almanache (2001).

Šaltiniai:
1.    Kūrėjų pėdsakais. Kn. 3: Užnemunė: Kauno pakraštys, Prienų rajone, Kazlų Rūda. - Vilnius : [B. Kondratas], 2006. - 251, [1] p., [4] iliustr. lap.
2.    http://laiskailietuviams.lt/index.php/1999m-8-rugsejis

[gimė 1904 10 17 Šūklių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1965 02 25 Čikagoje, IL] - inžinierius.
1923 m. baigė Marijampolės realinę g-ją, 1936 m. - VDU Technikos fakulteto elektrotechnikos specialybę. Priklausė aušrininkų organizacijai. 1921 - 1925 „Aušrinės“ redakcijos narys ir administratorius. Veikė studentų technikų draugijoje, studentų savišalpos draugijoje, kultūros būreliuose. 1936 - 1940 Kauno savivaldybės autovežimių tikrinimo ekspertas ir elektros reikalų vedėjas. Dirbo „Siemens“ atstovybėje. 1940 - 1943 Kauno ir Petrašiūnų elektrinių direktorius. 1943 - 1944 Vandens valdybos hidroelektrinių projektavimo vyr. inžinierius. 1941 m. sovietinio teismo buvo nuteistas 10 metų priverčiamųjų darbų. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Buvo Augsburgo stovyklos liet. švietimo vadovas. Lietuvių inžinierių tremtinių draugijos centro valdybos sekretorius. 1949 m. persikėlė į JAV. Veikė inžinierių sąjungoje. Skautų rėmėjas. Bendradarbiavo „Aušrinėje“, „Lietuvos žiniose“, LE. Buvo „Technikos žodžio“ redaktorių kolegijos narys.
 
Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615,[1] p.
2.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.
3.    Prieiga internete http://www.semiotika.lt/file/repository/085_1965_Barthelemy_Moncys.pdf
4.    Mūsų buityje. Prieiga internete http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=3938:mi&catid=258:1965%2003&Itemid=314

[gimė 1887 m. Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1904-1906 mokėsi Kybartų kaimo pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.medrozis.lt/index.php?option=com_morfeoshow&task=view&gallery=7&Itemid=58

[gimė 1984 01 22 Vaičlaukio k., Vilkaviškio r.] - tautodailininkas. Baigė Klampučių pagrindinę mokyklą. Lankė dailės būrelį. Profesinio rengimo centre jo meninius sugebėjimus padėjo tobulinti mokytoja Dalia Lopatienė. Praktiniai abitūros dailės egzamino darbai: medžio skulptūra „Meška“, maža skulptūrėlė „Meškutė“, „Meškos“ eskizai ir spalvotas piešinys. 2003 m. Vilkaviškio kultūros rūmuose surengė medžio drožinių parodą „Per metus“. Tais pačiais metais buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyrių. Mokėsi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.

Nuotrauka iš http://www.wikiwand.com/lt/Pranas_Penkaitis

[gimė 1877 01 15 Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1931 12 19 Kaune] - prozininkas, dramaturgas, teisininkas. Baigė Peterburgo universitete teisę (1915), Pirmo pasaulinio karo metais veikė draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, nuo 1918 m. tarnavo geležinkelių valdyboje, vėliau buvo Lietuvos atstovybės sekretorius Berlyne, dirbo Švietimo mokykloje, Kauno apygardos teisme, vertėsi advokatūra. 1927 m. išrinktas lietuvių kalbos draugijos pirmininku. Parašė dramą „Gaisras“ (1905), apysakas „Laimę atradęs“, „Skaistis“, „Besibastant“ (visos parašytos Rusijoje 1914 - 1916), komediją „Ponas Komitetas“ (1916). 1922 - 1923 išleistas jo raštų tritomis pasižymi daugiau pažintine, nei literatūrine veikla.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Pranas Penkaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranas_Penkaitis
3.    Pranas Penkaitis. Prieiga internete http://www.wikiwand.com/lt/Pranas_Penkaitis

Nuotrauka iš http://www.genealogia.okiem.pl/foto2/thumbnails.php?album=496

[gimė 1889 09 28 Vilkaviškio aps. - 1968 05 27 Pilviškiuose (Vilkaviškio r.)] - kunigas kankinys, muzikas, pedagogas.  Baigė pradinę, progimnaziją ir 1913 m. kunigų seminariją Seinuose. 1914 01 19 įšventintas į kunigus. 1924-1937 vikaras Pilviškiuose. Pilviškių progimnazijos kapelionas ir tikybos, bei muzikos mokytojas, vadovavo chorui ir orkestrui. Labai daug dirbo su pavasarininkais. Ruošdavo šventes, minėjimus. Platino jaunimui skirtą spaudą. Jo rūpesčiu Pilviškiuose pastatyta senelių prieglauda ir įkurta „Motinėlės“ draugija. Skatino blaivybę. Susirašinėjo su skulptoriumi P. Rimša, norėdamas pastatyti dr. J. Basanavičiui paminklą Pilviškiuose. Jo rūpesčiu Pilviškiuose veikė mokytojų seminarijos dvimečiai kursai. Sovietų suimtas ir nuteistas 10 metų Sibiro lagerių. Grįžęs vėl kunigavo Pilviškiuose. Mirė sunkiai sirgdamas Pilviškiuose, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Šaltiniai:
1.    Pilviškiai. Prieiga internete http://www.genealogia.okiem.pl/foto2/thumbnails.php?album=496
2.    Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia. Prieiga internete http://www.pilviskiai.lt/publ/41-1-0-431
3.    Plioraitis, I. Laisvės taurus ilgesys. 2006. Prieiga internete http://vilkaviskis.lcn.lt/parapijos/bagotoji/_docs/Laisves%20taurus%20ilgesys.pdf

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002.

[gimė 1926 12 08 Eglupių k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps.] - chorvedys, vargonininkas, pedagogas. Muzikos mokėsi pas vargonininkus J. Gvildį ir V. Kamantauską. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Gyveno Glasenbacho stovykloje. 1946 - 1948 mokėsi Mozarteumo muzikos mokykloje. Liet. stovykloje vadovavo vyrų ir mišriam bažn. chorams, vargonavo Amerikos karių koplyčioje per katal. pamaldas. 1948 m. atvyko į JAV. Hartfordo universiteto Hartt muzikos mokykloje 1955 m. baigė vargonų klasę (bakalauras). 1964 m. gavo muzikinės pedagogikos bakalauro laipsnį. 1987 m. išrinktas geriausiu metų dėstytoju. Koncertavo Hartforde, N. Anglijos kolonijose, Niujorke, NY, Filadelfijoje, PA, dalyvavo dainų šventėse, rengė liet. muzikos repertuarą. 1976 m. gavo Amerikos revoliucijos 200 metinių komisijos Connecticuto valstijoje piligrimo premiją. Sukūrė mišių, dainų, giesmių (išleista tik giesmė Šv. Kazimiero garbei). 1981 m. Amerikos lietuvių Rytinio pakraščio tautinių šokių šventei subūrė 32 profesionalių muzikantų orkestrą ir jam dirigavo. 1987 m. Lietuvos krikšto 600 metų ir 1992 m. šv. Kazimiero 500 mirties metinių minijime Šv. Juozapo katedroje dirigavo jungtiniams Connnecticuto valstijos liet. chorams.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba