icon-sitemap

[gimė 1902 02 16 Vilkaviškyje – 1994 06 23 Kaune] – miškininkas, visuomenės veikėjas. Baigęs Vilkaviškio gimnaziją įstojo į Dotnuvos žemės ūkio technikumo Miškininkystės skyrių. Besimokydamas aktyviai veikė Šaulių sąjungos veikloje, buvo rankraštinio laikraščio „Ateities viltis“ redkolegijos narys. Baigęs miškininko mokslus dirbo Mažeikių miškų urėdijos girininku be girininkijos. Vėliau dirbo Pikelių, Grinkiškio girininkijos girininku, Jurbarko miškų urėdijos urėdo pavaduotoju, o nuo 1938 m. – Mažeikių urėdijos urėdu. Nemėgo kanceliarinio darbo. Didelę darbo dieną praleisdavo gamtoje. Rūpinosi Žemaitijos eglynų atkūrimu, organizavo miško dienas, pavasario medelių sodinimo šventes, rūpinosi paukštelių globa, rengdavo inkilų paukšteliams kėlimo dienas. Patobulino medelių sodinimo būdą, kuris buvo rekomenduojamas naudoti ir kitose Lietuvos vietose. Jo rūpesčiu liepaitėmis ir šermukšniais papuošti Grinkiškis, Kuršėnai, Seda. 1944 m. buvo paskirtas Baisiogalos miškų urėdo pavaduotoju. Norint išvengti tremties reikėjo keisti darbą. Dirbo Žemės ūkio banko Kėdainių skyriuje, vėliau – Kėdainių vaisių ir daržovių fabriko statybose. Prasidėjus atšilimo laikotarpiui grįžo prie savo pamėgto darbo. Išėjęs į pensiją apsigyveno Kaune. Bendradarbiavo „Mūsų giriose“, „Trimite“. Mirė 1994 m. Kaune, palaidotas Romainių kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Novužės krašto vaikai. [D.] 4: XX a. I dešimtmečio iškilieji zanavykai (1901-1907). - Klaipėda: Druka, 2011. - 243, [1] p.

[gimė 1921 02 04 (kt. duomenimis, 1921 01 15) Vilkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. – 1985 06 12 Kaune] – skulptorius. Dailininko Marijaus Petrausko tėvas. Akmentašio sūnus, nuo 1936 m. vadovavo tėvo dirbtuvei. 1939 m. įstojo į KMM, 1940 m. persikėlė į Vilnių, mokėsi VDA ir KTDI, 1948 m. baigė skulptūrą VDI. 1945 m. pakviestas sukurti puošmenas Lietuvos skulptorių grupės daromam sovietų karių paminklui Kaliningrade. 1946 – 1949 LDI skulptūros katedros laborantas ir mokymo meistras, 1948 – 1949 Vilniaus „Dailės“ komiteto direktorius, 1949 – 1950 LDM direktorius. 1950 m. pavasarį suimtas ir ištremtas į Sibirą. 1955 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1956 m. Kauno „Dailės“ komiteto medžio cecho vedėjas. Nuo 1967 m. LDS narys. Sukūrė antkapių, portretų, skulptūrų puošmenų visuomeniniams pastatams, ypač bažnyčių interjerams. Restauravo skulptūrų, tarp kitų Juozo Zikaro figūrų kompoziciją „Laisvė“. Parodose dalyvavo nuo 1946 m. Kūrinių yra ČDM, LDM.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos dailininkų žodynas. T. 4: 1945-1990 / [Lietuvos kultūros tyrimų institutas]. - Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. - 847, [1] p.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1929 11 04 Virbalio apylinkėse, Vilkaviškio aps. – 1996 03 26] – mokytoja. Mokytojaudama Kybartuose subūrė ir ugdė trijų amžiaus grupių moksleivių liaudies šokių, o vyresniųjų klasių moksleivių – ir klasikinių šokių kolektyvus, kurie 1964 – 1967 laikotarpiu buvo pripažįstami vienais geriausių Lietuvos moksleivių šokių kolektyvų. Šis E. Petrauskienės indėlis padėjo pagrindus kybartiečių tradicijai mėgti šokio meną ir jį puoselėti. Mirė 1996 m., palaidota Marijampolės naujosiose kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

J.Petravičius. 1923 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimimo data ir vieta nėra žinomi, Vilkaviškio istorikės Danutės Ardzijauskaitės žiniomis, jis kilęs iš Gudelių k., Vilkaviškio aps. – 1924 01 14] – Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 m. rusų kariuomenės puskarininkis pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Kovose su lenkais buvo sunkiai sužeistas ir pripažintas karo invalidu. Pasitraukęs iš karo tarnybos, tarnavo Kaune, prie Karo muziejaus veikusioje karo invalidų komandoje. 1924 m. pradžioje Žuvusiems paminklo saugotojas Jurgis Petravičius, parvykęs į savo tėviškę atostogoms, per neatsargumą naudodamas ginklą, sausio 14 dieną susižeidė ir mirė, palaidotas Vilkaviškyje. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919), Šv. Georgijaus 4 laipsnio Kryžiumi.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotr. iš: Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3, 1987, p. 363.

[gimė 1891 09 03 Steponų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1974 11 08 Niujorke, NY] - gydytojas odontologas, publicistas, visuomenės veikėjas. 1910 m. išvyko į JAV. 1917 - 1918 tarnavo JAV karo laivyne. 1921 m. baigė Niujorko odontologijos chirurgijos koledžą ir iki 1958 m. vertėsi privačia praktika. Buvo pirmasis lietuvis dantų gydytojas Niujorke ir Brooklyne, NY. Dalyvavo Liet. socialistų sąjungos (nuo 1911), Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos (nuo 1915; 1919 - 1920 ir 1922 - 1923 pirmininkas), Lietuvių darbininkų susivienijimo (nuo 1930), SLA, ALDD veikloje. Kurį laiką priklausė JAV KP. Nuo 1911 m. bendradarbiavo JAV ir Lietuvos spaudoje. Parašė kn: „Darbininko sveikata“ (su J. Kaškaičiu, 1924), „Lietuvių tautinio atbudimo pionieriai“ (1930), „Bronius Vargšas - Laucevičius“ (1943), „Apie Šventraštį, erezijas ir inkviziciją“ (1964), „Lietuvių literatūros draugija ir pažangieji Amerikos lietuviai“ (1965).

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: - 2006

[gimė 1890 02 27 Mažučių k., Kybartų vls., Vilkaviškio vls.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas.
1910 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją. 1914 07 20 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1916 11 07 baigė karo mokyklą Minske. Grįžus į Lietuvą 1919 02 03 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 11 19 ėjo Mobilizacijos skyriaus viršininko pareigas. 1923 11 15 skyrių likvidavus paskirtas eiti Gen. kariuomenės štabo I (Mobilizacijos) skyriaus bendrosios dalies vedėjo pareigas. 1927 02 16 suteiktas administracijos (B) kapitono laipsnis. 1929 03 01 patvirtintas Gen. kariuomenės štabo valdybos I (Mobilizacijos) skyriaus bendrosios dalies vedėju. 1929 11 23 pakeltas į majorus. Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1932), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.     Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: - 2006. - 383, [1] p.)

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904. Vilnius, 2004

[gimė 1877 04 25 Jurkšų k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešys. Mokėsi siuvėjo amato. 1897 m. įstojo LSDP. Nuo 1902 m. platino spaudą, kurią gaudavo iš Antano Grudzinsko. Atveždavo į Veiverius mokytojų seminarijos auklėtiniams. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, platino revoliucinę spaudą. 1905 m. vežė traukiniu spaudą. Prasidėjus traukinyje kratai, iššoko iš vagono, susižeidė koją, buvo areštuotas. Vėliau koją amputavo. Nuo 1933 04 01 paskirta 50 Lt knygnešio premija.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

[gimė 1910 07 15 Papiliakalnių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1943 02 06] - agronomas, karininkas. Baigė ŽŪA Dotnuvoje. Nuo 1929 05 15 LŠS XVI Kėdainių rinktinės ŽŪA būrio narys. 1934 09 18 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1935 09 15 baigė Karo mokyklą ats. jaun. leitenanto laipsniu. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą gyveno Šaukėnų k., Kelmės vls., Šiaulių aps., dirbo agronomu. 1941 06 16 suimtas, išvežtas į lagerį Rešotuose, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. 1943 02 03 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų. Žuvo lageryje.

Šaltiniai:
1. Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: - 2006. - 383, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/index.php?sid=30300

[gimė 1949 02 14 Didlapių k., Vilkaviškio r.] – poetė, literatė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė. Poetė yra išleidusi keletą poezijos knygų, jos eilėraščiai spausdinami laikraščiuose, poezijos rinkiniuose, jos žodžiais parašyta apie 50 dainų. Apdovanota Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinu už kūrybinį indėlį garsinant Marijampolę ir Sūduvą (2016).

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904. Vilnius, 2004

[gimė 1880 Žiūrių - Gudelių k., Vilkaviškio aps. - 1916 05 02 Maskvoje] - gydytojas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios liet. spaudos platintojas. Mokėsi Marijampolės g-joje. Palaikė ryšius su knygnešiais. 1901 m. įstojo į slaptą „Artojų“ draugiją. Užmezgė ryšius su knygnešiais V. Palukaičiu, S. Matulaičiu, J. Dženkaičiu, J. Kačergiu ir kt. 1902 m. įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Studijuodamas dalyvaudavo slaptuose studentų liet. sueigose. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. 1905 m. buvo areštuotas ir pusę metų kalėjo Kalvarijos kalėjime. 1908 m. baigė studijas, dirbo gydytoju Irkutske, o grįžęs į Lietuvą - Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metu vėl atsidūrė Rusijoje. Dirbdamas gydytoju fronte prie Bobruisko, užsikrėtė šiltine. Pervežtas gydyti į Maskvą.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba