icon-sitemap

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_Pietaris

[gimė 1850 10 09  Žiūrių - Gudelių k., Vilkaviškio aps. - 1902 10 03 Ustiužnoje (Vologdos sr., Rusija)] - prozininkas, publicistas. Mokėsi Marijampolės keturklasėje mokykloje ir Suvalkų g-joje. 1870 - 1875 studijavo Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1875 - 1879 medicinos fakultete. Nuo 1879 m. buvo apskrities gydytoju Demjanske, nuo 1883 m. Ustiužnoje. A. Dambrauskas - Jakštas paragino jį rašyti publicistinius bei grožinius veikalus. Kūrinius spausdino „Aušroje“, „Varpe“, „Ūkininke“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje‘, „Vienybėje lietuvininkų“, „Žinyčioje“ „Tėvynės sarge“, „Apšvietoje“ ir kt. Pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais, nuo 1896 m. daugiausia - Savasis. Parašė kn. „Iš mano atsiminimų“ (1905), pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905), istorinę dramą „Kova ties Žalgiriais“ (1906), autobiografinę apysaką „Keidošių Onutė“ (1899). Parašė 20 folklorinio, etnografinio ar autobiografinio šviečiamojo pobūdžio apsakymų, artimų novelės žanrui.

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.22., 1960, p. 544.

[gimė 1735 12 15 Rutkiškių k., Vilkaviškio aps. - 1803 12 04 Vilniuje] - vertėjas, poetas, publicistas. Mokėsi jėzuitų mokyklose, 1761 - 1765 studijavo Vilniaus akademijoje. Dėstė Vilniaus kilmingųjų kolegijoje, nuo 1783 m. Edukacinės komisijos mokyklų vizitatorius, Vyriausiosios Lietuvos mokyklos literatūros profesorius. 1794 m. sukilimo metu įėjo į Lietuvos laikinąją vyriausybę. Nuo 1795 m. Vilniaus vyskupas sufraganas. Išleido eilių kn. „Žal po śmierci JW Imci Pana Antoniego z Ursynów Dowoyny Sollohuba“ („Liūdesys mirus maloningajam ponui Antanui Davainai - Sologubui iš Ursinų“, 1760), pamokslų rink. „Sto uwag krótkich...“ („Šimtas trumpų pastabų“, 1777), iš italų k. išverstą J. Fierardo katekizmą „Zabranie nauk chrześcijańskich...“ („Krikščioniškų mokslų rinkinys“, 1776). Išvertė iš lenkų k. didžiąją dalį Senekos veikalų.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.22: Pareiškimas – Pinay / [redagavo J. Girnius]. - 1960. - 544 p.
2.    Lietuvių literatūros enciklopedija/ [redaktoriai Vytautas Kubilius, Vytautas Rakauskas, Vytautas Vanagas]. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. - 563, [1] p.

[gimė Virbalio mieste, Vilkaviškio aps.] –savanoris kūrėjas. Mokėsi Virbalio pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

J.Pilius. 1928 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1896 Antupių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. – 1976 03 01] – Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 m pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pasižymėjo kovose prieš lenkus. Buvo patekęs į lenkų nelaisvę, iš ten grįžo labai ligotas. Mirė 1976 m., palaidotas Vilkaviškio miesto kapinėse. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.
2.    Sušinskas, Tomas. Vilkaviškiečiai - Vyčio kryžiaus kavalieriai / Tomas Sušinskas. - Iliustr. - Rubrika: Lietuva - širdy // Santaka. - ISSN 1648-1895. - 2017, bal. 1, p. 6.

[gimė a. 1876 Paežerių k. ir vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešys. Žandarai 1896 09 04 kratė jo butą ir rado I liet. kalendorių. Kratos priežastis buvo knygnešės K. Jutaitės suėmimas. Tardoma prasitarė, kad knygų gavusi iš Juozo Piliaus.

[gimė 1903 11 17 Saugininkų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1984 11 01 Aukštojoje Panemunėje (Kaunas)] - kunigas. Mokėsi vietinėje kaimo mokykloje, baigė Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos 6 klases. Studijavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1930 m. paskirtas Aukštosios Panemunės, nuo 1934 m. - Seirijų vikaru. Vėliau, nuo 1939 m. Sutkų klebonas, čia pradėjo statyti bažnyčią, bet sukliudė karas. Nuo 1947 m. - Sudargo klebonas. Nuo 1956 m. tapo Sangrūdos altarista, nuo 1959 m. - Šunskų klebonas, nuo 1971 m. - Aleksoto administratorius. Bėgant metams sugrįžo į Aukštąją Panemunę altarista.  Mirė Aukštojoje Panemunėje, palaidotas vietos kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.

Nuotrauka iš Vytauto klubas: istorija, narių biografijos. Vilnius, 2002.

[gimė 1902 04 10 Juškų k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps.] - visuomenės veikėjas. 1921 m. vasarą įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, kur mokėsi iki 1927 m., bet ir čia išstojo ir 1928 m. pradžioje įstojo į universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių, kartu įstojo ir į „Vytauto“ klubą. 1931 09 14 išėjo atlikti karinės prievolės į Karo mokyklą aspirantu, bet tos tarnybos nebaigė. Apie vėlesnį jo gyvenimą trūksta žinių.

Šaltiniai:
1.    Vytauto klubas: istorija, narių biografijos / Viktoras Alekna. - Vilnius: P. Kalibato indiv. įm. „Petro ofsetas“, 2002. - 175, [1] p.

Nuotrauka iš http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_k=1&p_d=98393

[gimė 1887 12 10 Keturvalakių k., Vilkaviškio aps. - 1963 10 29 Pilviškiuose (Vilkaviškio r.)] –socialdemokratų  veikėjas, politikas. 1902 m. Virbalyje baigė dviklasę mokyklą rusų kalba. Nuo 1909 - 1910 dirbo Vokietijoje, Dortmundo mieste, anglių kasykloje „Hansa“ ir statė namus. Priklausė vokiečių profesinėms sąjungoms. 1914 m. buvo pašauktas į karą, tačiau kariauti nėjo. 1917 m. Marijampolėje baigė mokytojų kurus, vokiečių okupacinės valdžios įsteigtus lietuviams. 1917 - 1918 mokytojavo Vilkaviškio miesto mokykloje ir tris mėnesius Valavičių kaimo mokykloje. 1919 03 buvo paskirtas darbo ir socialinės apsaugos inspektoriumi Vilkaviškyje. Ten dirbdamas įsteigė Suvalkijos žemės ūkio darbininkų profesinę sąjungą. Nuo pat ankstyvos jaunystės dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje, dėl to ne kartą nukentėjo. Rusijoje vykstant 1905 - 1907 revoliucijai buvo suimtas ir nuteistas kalėti. 1918 m. už kalbą, pasakytą per viešą susirinkimą Vilkaviškio kino salėje, vėl buvo suimtas ir 6 savaites kalėjo Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1920 05 išrinktas pagal LSDP sąrašą atstovu į Steigiamąjį Seimą. Nuo 1920 05 20 dirbo Žemės reformos komisijoje. Jis kaip LSDP atstovas buvo išrinktas ir į I, II, III Seimus.

[gimė 1920 03 19 Šūklių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps.] - siuvėjas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Šūklių pradžios mokykloje. Dirbo siuvėju. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau apsigyveno JAV. Dirbo siuvykloje, vėliau bendrovėje mašinistu. Dalyvavo liet. veikloje, nuo 1953 m. ALTo sk. Racine, WI, vicepirmininkas, nuo 1988 m. - pirmininkas.

Šaltiniai;
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615,[1] p.

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. – 2002

[gimė 1931 01 11 Bijotų k., Vilkaviškio aps.] - inžinierius, visuomenės veikėjas. G-ją lankė Vokietijoje ir JAV. Hartforde, CT, baigė Technikos institutą. Clevelande, OH, lankė Fenno koledžą ir vakarinius kursus (pramonės mašinų projektavimas ir gamyba). 1986 - 1896 Inžinerijos departamento vadovas. Vaidino Hartfordo ir Clevelando lietuvių „Vaidilos“ teatruose. Čiurlionio ansamblio narys (20 metų buvo buvo valdybos pirmininkas); šio ansamblio ir Dievo Motinos parapijos choro „Exultate“ solistas, bendruomeninio giedojimo kantorius. 1973 - 1988 Clevelando liet. namų direkcijos narys, 1980 - 1994 Amerikos lietuvių Clevelando ir jo apylinkių Respublikonų partijos klubo pirmininkas.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba