icon-sitemap

D.Pranckevičius. 1959 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1898 Vilkaviškyje – 1968 01 03] – Vyties kryžiaus kavalierius. 1919 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su lenkais, kur pasižymėjo narsa ir didvyriškumu. Už gerą tarnybą bei narsą kovose pakeltas į jaunesniojo puskarininkio, vyresniojo puskarininkio ir viršilos laipsnius. Mirė 1968 m., palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse netoli Čikagos. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1923).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotrauka iš Alekna, Viktoras (1915-2008). Vytauto klubas: istorija, narių biografijos. - Vilnius: 2002.

[gimė 1916 02 18 Mockabūdžių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps.] – Lietuvos kariuomenės karininkas. Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ g-joje, 1939 06 15 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1940 10 01 baigė Karo mokyklą, dėl politinių motyvų karininko laipsnis nesuteiktas, bet paleistas į karininkų atsargą. Studijavo Veterinarijos akademijoje

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6. – 2006. – 383 p.
2.    Alekna, Viktoras (1915-2008). Vytauto klubas: istorija, narių biografijos/ Viktoras Alekna. - Vilnius: P. Kalibato indiv. įm. "Petro ofsetas", 2002 (Vilnius: Petro ofsetas). – 123 p.: iliustr., portr.

Nuotrauka iš Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 9: Pintuvės - Samneris. - 1982

[gimė 1902 10 11 Juodupėnų k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1964 05 07 Vilniuje] - literatūros tyrinėtojas, kritikas, poetas. Mokėsi Vilkaviškio, Vilniaus, Voronežo, Marijampolės g-jose. 1923 m. išvyko į SSRS, baigė Maskvos universitetą, dirbo Vakarų tautinių mažumų komunistiniame universitete, redagavo žrn. „Priekalas“. 1939 m. suimtas nuteistas 8 metams „už dalyvavimą antitarybinėje trockistinėje organizacijoje“ (1921 m. Maskvoje įsteigtoje Lietuvių proletarinių rašytojų ir poetų sąjungoje). 1947 m. grįžęs iš Komijos lagerių į Lietuvą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1947 - 1958), buvo LRS konsultantu (1948 - 1951), 1951 m. atleistas ir pašalintas iš Rašytojų sąjungos. 1958 - 1964 profesoriavo VU. Išleido poezijos rink. „Audringosios jėgos“ (1932), „Į ateitį šviesią“ (1959), „Kovų poemos“ (1961), literatūros istorijos ir kritikos straipsnių rink. „Lietuvių literatūros gretose“ (1959), „Laikas ir literatūra“ (1973), monografiją „Proletarinė lietuvių literatūra“ (1964), yra vienas „Lietuvių literatūros istorijos“ (2-3, 1958, 1964) autorių. Parengė daugiau kaip 20 literatūrinio palikimo leidinių (antol. „Lietuvių poezija. XIX amžius“, 1955; A. Fromo - Gužučio rinkt. „Baisioji gadynė“, 1955, ir kt.).

Nuotrauka iš Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009.

[gimė 1853 09 10 Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1927 01 28] - kunigas. Mokėsi Marijampolės g-joje, nuo 1871 m. rudens - Seinų kunigų seminarijoje. Dirbo Lenkijoje tarp unitų. Seinų kunigų seminarijoje dirbo ūkvedžiu. 34 metus kunigavo Garliavoje, apie 1908 - 1912 Keturvalakiuose. Labai mėgo bitininkystę. Pavyzdingai prižiūrėjo Keturvalakių parapijos namus, įveisė sodą, aptvėrė bažnyčios šventorių ir kapines nauja tvora, sutvarkė pačias kapines. 1925 m. įstojo į marijonų vienuolyną, bet sunkai ir ilgai susirgęs į kongregaciją neįstojo. Palaidotas Marijampolėje. Pastatytas akmeninis, įspūdingas paminklas.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. - 2009. - 329, [1] p.
3.    Lietuvių enciklopedija. T.23: Pinaklis – Prezidentas. - 1961. - 544 p.

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

[gimė 1939 Kybartuose - 1984 11 17 Čikagoje, IL] - dainininkas (baritonas). Baigė Roosevelto universiteto Čikagos konservatoriją (bakalauras). Ilgą laiką dirbo JAV ir Kanados liet. jaunimo stovyklose, mokė liet. dainų. Mokytojavo Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje. Dainavo „Chicago Lyric“ operos ir Čikagos liet. operos spektakliuose, buvo antraeilių vaidmenų atlikėjas. Koncertavo ir trio (su N. Linkevičiūte ir V. Naku) liet. kolonijose. Gastroliavo P. Amerikoje. Vadovavo Šv. Antano parapijos chorui Cicero, IL.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.
3.    Lietuvių opera Čikagoje. Prieiga internete http://operalt.com/?page_id=45
4.    Mąstymai apie lietuvišką dainą. Prieiga internete http://laiskailietuviams.lt/index.php/1977m-8-rugsejis/4522-mastymai-apie-lietuviska-daina
5.    Šimkus A. Iš Chicagos muzikinės padangės. Prieiga internete http://www.aidai.eu

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.23: Pinaklis – Prezidentas. - 1961

[gimė 1878 01 27 Pocviečio k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1965 07 18 Orland Parke, IL] - inžinierius, pedagogas, publicistas. Mokėsi Marijampolės, Liepojos (Latvija) g-jose. 1903 m. baigė Rygos politechnikos institutą cheminės technologijos inžinieriaus laipsniu. Dirbo muitinėse. 1909 m. savais pinigais leido J. Vanagaičio redaguotą, bet jo sumanytą žrn. vok. k. „Allgemeine litauische Rundschau“, ėjusį ligi Pirmo pasaulinio karo, Jis ne tik apmokėjo pirmaisiais metais leidimo išlaidas, bet žurnale ir bendradarbiavo, pasirašydamas Perkūnėlio slapyvardžiu. Paaiškėjus jo ryšiams su tuo žurnalu ir sužinojus, kad jis buvo kai kurių prieš caro administraciją nukreiptų straipsnių autorius, B. Prapuolenis nuo 1913 01 01 iškeltas į Irkutską – Tolimųjų Rytų muitinių apygardą. 1921 m. grįžęs iš Sibiro Lietuvon, paskirtas muitinių departamento direktoriumi. Jis paruošė muitinių įstatymo projektą, svorinius muito tarifus ir prekių nomenklatūrą. Nuo 1923 m. finansų ministerijos patarėjas, 1925 - 1937 VDU Matematikos - gamtos fakulteto vyr. asistentas. Spaudoje pradėjo rašinėti dar gimnazistu būdamas.

[gimė 1890 Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. – 1947 Ried in Innkreisse Aukštutinėje Austrijoje] – mokytojas. 1897 – 1899 mokėsi Kybartų posado pradinėje mokykloje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Rytprūsiuose. Kilus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. pradžioje išvyko į Petrapilį ir įstojo į Agrokultūros institutą. Nespėjęs jo baigti 1918 m. pradžioje grįžo į Lietuvą. Grįžęs visomis jėgomis pasinėrė į po karo negandų atsigaunantį Kybartų miesto visuomeninį gyvenimą. Jis rašė į įvairias besikuriančios nepriklausomos Lietuvos centrines institucijas su prašymais spręsti vienus ar kitus tuometinių Kybartų reikalus. Intesyviai susirašinėjo su Švietimo ministerija Kybartuose steigiamos „Žiburio“ progimnazijos klausimais. 1919 01 15 Jonas Prapuolenis buvo paskirtas pirmuoju naujai atidaromos Kybartų progimnazijos direktoriumi ir ėjo šias pareigas iki 1922 02 01.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1880 m. Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. – 1942] – visuomenininkas. 1888-1891 lankė Kybartų pradinę mokyklą, 1891-1897 mokėsi Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje. Daugėlaičiuose Juozas kaip vyriausias sūnus ėmė ūkininkauti 1915 m. mirusio tėvo ūkyje. 1923 m. kartu su broliu Jonu įkūrė eksporto-importo agentūrą, Kybartų ūkininkų draugiją ir jos kredito bendrovę, kurios XX a. 3-4 dešimtmetyje sėkmingai veikė ir pagerino Kybartų miesto ir valsčiaus ūkinį gyvenimą. 1923 m. jis tapo besikuriančios Kybartų parapijos bažnyčios statymo komiteto nariu. 1935 m. J. Prapuolenis buvo išrinktas ketvirtuoju Kybartų miesto burmistru. 1940 m. birželio pradžioje buvo areštuotas ir įkalintas Kauno kalėjime. 1941 06 22 kilus Vokietijos - SSRS karui iš kalėjimo buvo išlaisvintas ir vėl ėjo burmistro pareigas. Mirė 1942 m., palaidotas kriptoje po Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčios Didžiuoju altoriumi.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Prapuolenis

[gimė 1858 03 01 Lauckaimio k., Juodupėnų vls., Vilkaviškio aps. - 1933 04 17 Palangoje] - kunigas, publicistas. 1870 m. įstojo į Marijampolės g-ją, kurią baigė 1876 m. Du metus pasimokęs Varšuvos kunigų seminarijoje išstojo dėl aktyvios polonizacijos. Mokytojavo netoli Varšuvos. 1879 m. įstojo į Petrapilio kunigų seminariją. 1889 - 1904 buvo Petrapilio metropolinės kurijos sekretorius. Jo pastangomis katalikų katedroje buvo leista giedoti ir sakyti pamokslus lietuvių kalba. Nesutarus lenkams su rusais, jis buvo atleistas iš sekretoriaus pareigų. 1904 m. išvažiavo į Seinus ir su bendraminčiais įsteigė ir redagavo žrn. „Vadovas“ ir „Šaltinis“. Daug rašė patriotinio turinio straipsnių nukreiptų prieš lenkinimo politiką. 1913 m. parašė ir išleido kn. „Lenkų apaštalavimas Lietuvoje“, kuri vėliau buvo išversta į prancūzų ir lietuvių kalbas. 1919 - 1921 buvo Romos šv. Stanislovo bažnyčios rektorius, neoficialus lietuvių atstovas Vatikane. 1921 - 1925 - Tikybos departamento direktorius. Už nuopelnus lietuvių tautai ir Tėvynei apdovanotas LDK Vytauto Didžiojo ir Gedimino ordinais. Mirė Palangoje, palaidotas Palangos bažnyčios šventoriuje.

Nuotrauka iš http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/uzlaisve/20060621/

[gimė 1913 06 09 Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 1972 07 23 Čikagoje, IL] - visuomenės veikėjas. 1933 m. baigė Kybartų „Žiburio“ g-ją ir įstojo į VDU Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių. 1934 m. studentų sporto klubo „Achilas‘ pirmininkas. 1934 m. įstojo į Prekybos institutą Klaipėdoje. 1936 09 15 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1937 - 1939 instituto studentų korporacijos „Gintaras“ pirmininkas. 1939 - 1940 chemijos fabriko „Gulbė“ vienas steigėjų ir jos direktorius. Prasidėjus sovietinei okupacijai, perėjo į pogrindinę veiklą. Vienas LAF iniciatorių ir steigėjų, pradėjęs telkti pogrindžio jėgas. 1941 m. sukilimo vadas, paskelbęs per Kauno radiją Nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Vokiečiams uždarius LAF, 1941 09 27 gestapo suimtas ir per Tilžės kalėjimą išsiųstas į Dachau konc. stovyklą.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba