icon-sitemap

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2013/12/04/knyga-apie-kybart-tremtinius/

[gimė 1906 12 26 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – ekonomistas, verslininkas. Studijavo Leipcigo universitete. Po trejų studijų metų susipažinęs su jauna žydaite iš Danijos Kopenhagoje ją vedė ir 1935 m. grįžo į Kybartus. Išplėtė su tėvu pradėtą arklių eksporto verslą, 1936 m. tapo linų fabriko bendrasavininku. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, kaip mokantis rusų kalbą buvo priimtas dirbti ekonomistu nacionalizuotame „Labor“ fabrike, bet 1940 06 14 I. Rachlino šeima buvo ištremta į Jakutijos ASSR Ordžonikidzevskio rajoną. Po 16 metų tremties 1956 m. šeimai buvo leista išvykti iš SSRS į Daniją, nes Izraelio žmona turėjo Danijos pilietybę. Apie gyvenimą Kybartuose, tremtį ir ilgą kelią atgal į civilizuotą Europą Rachelė bei Izraelis Rachlinai parašė knygą „Šešiolika grįžimo metų“, tapusią bestseleriu užsienyje ir išleistą daugiau nei 200 tūkst. egzempliorių tiražu.

Nuotrauka iš http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_k=1&p_d=98373

[gimė 1896 02 15 Dobilaičių k., Virbalio vls., Vilkaviškio aps.] - pedagogė, visuomenės veikėja. Mokėsi Kybartų pradžios mokykloje ir II miesto mokykloje. 1912 m. įstojo į Marijampolės „Žiburio“ progimnaziją, kurią baigė 1914 m. ir įgijo mokytojos specialybę. Nuo 1914 m. mokytojavo Trakų aps. Ošiškių kaime, „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje ir drauge organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems. 1915 m. karo aplinkybės privertė išvykti pas giminaičius į Vilnių, o vėliau į Rusiją. 1918 m. baigė Martyno Yčo g-ją, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. 1917 - 1918 mokslo metais dėstė Lietuvos istoriją Voronežo liaudies universitete. 1918 04 grįžo į Kybartus ir buvo pakviesta dirbti Marijampolės „Žiburio“ g-joje. Į Steigiamąjį Seimą išrinkta kaip LKDP atstovė I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal partinį sąrašą. 1920 05 15 pirmame StS posėdyje greta prezidiumo pirmininkės G. Petkevičaitės užėmė prezidiumo sekretorės vietą. Ji iš negausios moterų parlamentarių grupės išsiskyrė tvirta laikysena siekiant sulyginti Lietuvoje moterų teises su vyrų. Savo kalbose ji gynė moterų teises, smerkė prostituciją, agresiją, alkoholizmą, iškėlė moralines vertybes, taikos siekį. Dalis jos pasiūlymų buvo priimta. Poseiminiu laikotarpiu ji iš politinės veiklos pasitraukė ir atsidėjo pedagoginiam darbui. 1922 m. rudenį įstojo į Lietuvos universitetą, iš pradžių studijavo Humanitarinių mokslų, po to - Teisės fakultete.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6, 2006.

[gimė 1913 06 10 Simanėliškių dvare, Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - savanoris, ekonomistas. 1933 m. baigė Kybartų „Žiburio“ aukštesn. komercijos mokyklą. 1934 09 15 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1934 m. įstojo į VDU Teisių fakulteto Ekonomijos skyrių.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006. - 383, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904, 2004.

[gimė 1848 06 12 Oranų k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1918 09 04 Šilavote (Prienai)] - kunigas, knygnešys, visuomenės veikėjas. Mokėsi Marijampolės g-joje, nuo 1870 m. - Seinų kunigų seminarijoje. 1874 02 28 įšventintas į kunigus. Paskirtas vikaru į Punską. 1877 m. perkeltas į Hožą (Augustavo dekanatas), 1878 m. į Alvitą (Vilkaviškio r.), 1891 m. - į Skriaudžius (Prienų r.). Nuo 1896 m. - Šilavoto klebonas. Jau besimokydamas Marijampolėje kartu su P. Kriaučiūnu dalyvavo slaptame liet. moksleivių būrelyje. Seinų kunigų seminarijoje platino liet. knygas. Visose parapijose, kuriose kunigavo rūpinosi liet. spaudos platinimo reikalais. Platinti knygas skatino savo parapijiečius. Vikaraudamas Šakiuose padėjo Saliamonui Banaičiui, būsimam liet. spaudos platintojui, pasirengti egzaminams į Marijampolės g-ją. Platino tuo metu pradėtą leisti „Aušrą“ ir kt. liet. spaudą Šakių parapijoje. Prisidėjo prie varpininkų , buvo „Varpo“ leidimo komiteto narys., dalyvavo 1892 m. varpininkų suvažiavime, bet vėliau nuo varpininkų pasitraukė. Ūdrijos ir Šilavoto parapijose užrašė apie 180 liet. Liaudies dainų su melodijomis. Rinkinį įteikė prof. E. Volteriui. 1905 m. dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe. Pinigais ir darbu rėmė švietimą. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje.

[gimė 1890 10 03] - teisininkas, konsulas. Mokėsi Marijampolės g-joje, teisę baigė Maskvos universitete. Nuo 1921 05 10 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje, 1921 09 23 įgaliotinis liet. tremtinių reikalams Kaukaze, 1922 12 atšauktas į Kauną ir 1923 04 vėl išsiųstas į Maskvą, kur 1924 01 paskirtas konsularinio skyriaus vedėju, nuo 1930 m. užsienio reikalų ministerijos juriskonsultas, 1931 m. referentas ir nuo 1938 12 15 gen. konsulas. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 08 atleistas, kurį laiką dar dirbo vadovu Komunaliniame banke, bet 1940 m. rudenį NKVD suimtas ir 1941 06 išvežtas į Sibiro priverčiamųjų darbų stovyklą, kur ir mirė.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.24: Prezidentas Smetona – Raudondvario Padangėj. - 1961. - 544 p. ir gimimo vietą Rūdos k., Gižų vls., Vilkaviškio aps.)

Kazys Radušis

[gimė 1891 03 06 Vilkaviškio aps.] - ekonomistas. Baigęs aukštuosius prekybos mokslus Berlyne, nuo 1920 m. dirbo įvairiuose bankuose. Nuo 1929 01 01 dėstė ŽŪA Dotnuvoje. Jis ilgą laiką buvo Lietuvos draudimo draugijos valdyboje. Vienas iš Maisto akcinės bendrovės ir Lietuvos Cukraus bendrovės steigėjų, taip pat nuo 1926 Lietuvos ūkiui tirti draugijos prekybinių sutarčių su užsieniu komisijoje; 1919 07 01 buvo vienas Kauno šaulių organizatorių, dirbo įvairiose jų komisijose. Daug rašė ekonominiais klausimais „Lietuvos ūkyje“, „Lietuvoje“. Žemės ūkio kredito klausimais „Wirtshaftliche Informationen“, „Tautos ūkyje“ ir kt.

1.    Terleckas, Vladas (1939-). Lietuvos bankininkai: gyvenimų ir darbų pėdsakai, [Lietuvos banko1918-1940 / Vladas Terleckas. - Vilnius: [Lietuvos banko Leidybos ir poligrafijos sk.], 2001.

Nuotrauka iš http://www.plienosparnai.lt/page.php?1021

[gimė 1903 11 11 Parausių dvare, Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1989 12 26 Los Andžele, Kalifornijos valst.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas, visuomenės veikėjas. 1920 11 22 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1925 06 30 baigė aviacijos kursus. 1925 09 21 atlikdamas pakilimo į 5000 m. aukštį užduotį dėl blogų oro sąlygų atsidūrė netoli Vilniaus ir pritrūkus degalų pateko į lenkų nelaisvę. Po metų pabėgo iš Modlino tvirtovės. Grįžęs 1927 12 01 baigė aukštojo pilotažo apmokymą, suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1928 10 01 suteiktas viršilos laipsnis. 1931 m. atostogų metu baigė vokiečių „Rasytės“ sklandymo mokyklą Kuršių nerijoje. 1928 10 21 tapo pirmuoju kvalifikuotu sklandytoju Lietuvoje, suteiktas „C“ kategorijos sklandytojo vardas. 1930 11 23 baigė aviacijos karininkų kursus, suteiktas aviacijos leitenanto laipsnis.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6, 2006.

[gimė 1916 03 30 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1999 02 11 Čikagoje] - pedagogas. 1935 m. baigė Kybartų „Žiburio“ komercijos mokyklą, 1937 06 baigus Klaipėdos pedagoginį institutą pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1938 09 27 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. Nuo 1938 10 11 Marijampolės aps. Būdviečių prad. Mokyklos vedėjas, nuo 1939 09 01 Pajevonio prad. mokyklos mokytojas. LŠS narys. Nuo 1940 09 01 Gutkaimio prad. mokyklos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į JAV.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6: . - 2006. - 383, [1] p.

Nuotr. iš: http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_k=1&p_d=98406

[gimė 1884 08 25 Abrivų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - visuomenės veikėjas. 1902 m. baigė Virbalio dviklasę mokyklą, 1905 - 1906 dalyvavo revoliucijos įvykiuose, gabendamas iš Eitkūnų literatūrą ir ginklus. 1908 m. Vilniaus vyrų g-joje eksternu išlaikė 7 klasių egzaminus. 1906 - 1914 tarnavo Rusijos banke ir kartu mokėsi. 1914 - 1917 Tambove dirbo Lietuvių komitete nukentėjusiesiems nuo karo šelpti. Tame mieste buvo įkūręs socialistų liaudininkų demokratų kuopą ir lietuvių invalidų organizaciją. 1920 - 1922 veikė įvairiose Kauno organizacijose: Kareivių prietelių draugijoje, LŠS, valstybės įstaigų profesinėje sąjungoje ir kitur. Į Steigiamąjį Seimą kandidatavo kaip LSLDP atstovas pagal partinį sąrašą II (Kauno) rinkimų apygardoje. StS nariu tapo 1921 11 18. StS priklausė LSLDP frakcijai, LVS ir LSLDP frakcijų blokui. Jis kaip LVLS narys buvo išrinktas į II Seimą ir atstovavo šios partijos frakcijai. Dirbo Finansų ir Ekonominėje komisijose. Nuo 1921 m. bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke‘, „Lietuvos žiniose“.

[gimė 1933 03 10 Vištyčio k., Vilkaviškio aps.] - dainininkė (sopranas). 1958 m. baigė Kauno Gruodžio muzikos mokyklą. 1975 - 1976 stažavo Lietuvos konservatorijoje (pas V. Indrikonį). 1958 - 1988 Kauno muzikinio teatro solistė. Sukūrė > 80 vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose. Padarė įrašų Lietuvos radijuje. Šlivinskas Juozas [gimė 1950 01 02 Pavištyčio k., Vilkaviškio r.] - skulptorius. 1980 m. baigė skulptūrą LTSR valstybiniame dailės institute. Parodose dalyvauja nuo 1980 m., surengė parodą Kaune (1992 - su Algiu Mikėnu). Nuo 1990 m LTSR dailininkų sąjungos narys. Kuria paminklus, portretus, antkapius („Kūrėjo ranka“ Samulevičiams Kauno Petrašiūnų kapinėse, 1982). Gyvena Kaune.

Šaltiniai:
1.    Janina Ragaišytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.  - 491 psl.
2.    Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] 19: Preadaptacija – Reutov / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas – Stasys Vaitekūnas … [et al.]. - 2011. - 816 p.
3.    Janina Ragaišytė. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Janina_Ragai%C5%A1yt%C4%97

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba