icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 7: . - 2007. - 422, [1] p.

[gimė 1907 03 15 Karklupėnų k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps.] - miškininkas, savanoris. 1929 m. baigė Kybartų „Žiburio“ aukštesn. komercijos mokyklos 6 klases. Nuo 1929 m. mokėsi ir 1932 07 16 baigė Alytaus aukštesn. miškų mokyklą. 1933 09 15 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1939 11 23 pakeltas į leitenantus. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 12 29 suimtas Šeduvoje, Radviliškio vls., kalintas Kėdainiuose. 1945 m. be teismo išvežtas į Komiją. 1946 09 16 paleistas.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 7: . - 2007. - 422, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 7: . - 2007. - 422, [1] p.

[gimė 1900 01 01 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1968 08 21 Krasnojarsko kr.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1918 m. baigė Vilniaus „Ryto“ draugijos g-jos 4 klases. 1920 10 17 baigė Karo mokyklą puskarininkio laipsniu. Atsižvelgiant į nepaprastas to meto aplinkybes išleistuvių dieną, Resp. Prezidentas A. Stulginskis suteikė leitenanto laipsnį, paskirtas į 8 pėst. pulką jaun. karininku. 1920 10 17 - 12 01 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1925 05 15 pakeltas į vyr. leitenantus. 1926 07 15 baigė Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų Bendrąjį skyrių. 1928 02 16 pakeltas į kapitonus. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų kulkosvaidininkų kursus. 1934 04 16 paskirtas 8 pėst. pulko mokomosios kuopos vadu, 1940 04 01 - 1 bataliono vadu. 1940 05 09 pakeltas į majorus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 09 11 paskirtas RA 29 ŠTK 184 šaulių divizijos 294 šaulių pulko bataliono vadu.

Dalia Saukaitytė

[gimė 1950 09 20 Uosių k., Vilkaviškio aps.] - poetė. Baigė VU Kauno vakarinį fakultetą. Dirbo S. Nėries muziejuje, dėstė filosofiją VU. Dirba leidykloje „Baltos lankos“. Išleido harmoningos moteriškos pasaulėjautos ir dainiškos formos eilėraščių rink. „Rugpjūčio žemuogės“ (1972), „Spalio laukas“ (1997), šlovindama „vienatinį Dievą“ - meilę. Eilėraštis kuriamas kaip nuotaikos ekspromtas, valdomas poetinio polėkio. Nuo poetinės leksikos manieringo gražumo („Purpurinis vakaras varva“) antroje knygoje perėjo į santūriai kaimo realijomis metaforizuotą autorefleksinį kalbėjimą, jau suvokusi būties ribas ir susitaikiusi su tuo, kas yra („Nesgi nieko daugiau / Šiam pasauly nenorim - tik būti).

Jonas (Savickas) Sava

[gimė 1909 10 21 Šūklių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Mokėsi Kudirkos Naumiesčio vid. mokykloje, 1930 m. baigė Vilkaviškio g-ją, 1930 - 1931 studijavo VDU. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. Nuo 1931 m. LŠS narys. 1931 - 1935 dirbo LŠS Vilkaviškio šaulių rinktinės štabe, Vilkaviškio šaulių būrio tarybos narys. 1935 - 1939 dirbo Vilkaviškio aps. prad. mokyklų inspekcijoje. Nuo 1936 12 28 šaulių kuopos vadas. 1937 11 23 pakeltas į leitenantus. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1941 03 26 - 04 01 dirbo Trakų vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriaus vedėju.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 7: . - 2007. - 422, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos medicina: pažanga ir asmenybės / - Kaunas : Leidybos idėjų centras, 2014. - 605, [1] p.

[gimė 1956 02 24 Kybartuose] – profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. 1962-1973 mokėsi Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje, 1973-1978 studijavo Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete. Nuo 1991 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas. Nuo 1978 m. dalyvauja kuriant tepalų, kremų, tablečių ir kapsulių, tinktūrų ir ekstraktų naujas receptūras, rengia analizes AB „Sanitas“, Sankt Peterburgo chemijos farmacijos instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokomosios gamybinės vaistinės bei Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros bazėje. 2010 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas ir įteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklas.

Bronius Savickas

[Gimė 1919 m. liepos 26 d. Oželių kaime, Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Arūno Savicko tėvas. 1932 m. baigė Oželių pradžios mokyklą. Po ilgos ligos 1934 m. priimtas į Marijampolės Rygiškių Jono valstybinės gimnazijos ketvirtą klasę. 1937 m., mirus tėčiui Pijui Savickui, dėl ekonominių sunkumų turėjo mokslą nutraukti, tad baigęs šešias klases 1937 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. 1939 m. baigęs seminariją įgijo jaunesniojo pradžios mokyklos mokytojo specialybę ir įsidarbino Alytaus apskrities Panaros pradžios mokykloje mokytoju. 1940 m. vedė mokytoją Angelę Dabašinskaitę ir pradėjo dirbti jos darbovietėje – Matiešionių pradžios mokykloje – vedėju. Užklupus karui 1941 m. su šeima persikėlė į Vainiūnų pradžios mokyklą, dirbo vedėju, o 1943 m. pavasarį vokiečiams pradėjus intensyviai gaudyti darbingus vyrus ir moteris darbams į reichą, išvyko arčiau giminių į Vilkaviškio apskritį, Alksninę – jos pradžios mokykloje dirbo mokytoju ir vedėju.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1936 02 14 Bambinių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps.] – gimtojo kaimo atminimo įamžintojas. 1962 m. persikėlė gyventi į Kybartus, dirbo metalo dirbinių gamykloje. 1965-1981 – direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. Vedė darbelių pamokas berniukams, teko trumpai dėstyti fiziką. Buvusio Bambinių kaimo laukuose gulėjusį didžiulį riedulį pavertė paminkliniu akmeniu su užrašu „Bambinių kaimui, kurį sunaikino melioracija, atminti“, o Bambinių kaimo iškilmėms pagamino ir pritvirtino paminklinę lentelę. 2007 01 15 iškėlė (drauge su kitais) atstatytą Bambinių kaimo kryžių. 2009 m. Lietuvos Tūkstantmečio garbei bei 50 metų bendro gyvenimo santuokoje su Ona Mikalainyte Savukaitiene jubiliejaus proga pastatė kryžių Gražiškiuose ties kryžkele Kalvarijos link – kryžių pats savo rankomis sukonstravo savo dirbtuvėse Kybartuose pagal žmonos viziją.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš http://www.plienosparnai.lt/page.php?540

[gimė 1906 12 07 Vilkaviškyje - 1995 07 06 Melburne (Australija)] - Lietuvos kariuomenės veikėjas, visuomeninkas.  1927 m. Baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-jos 7 klases. 1930 10 25 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu. 1933 10 25 baigė oro žvalgų ginklų rūšių karininkų kursus. 1934 01 09 pačiam prašant priimtas į Karo aviacijos kursus. 1935 07 19 baigus Karo aviacijos kursus suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1937 07 21 suteiktas I eilės karo lakūno vardas. 1937 11 23 pakeltas į kapitonus. Karo aviacijoje skraidė 578 valandas. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 2 eskadrilės technikos karininku. 1941 m. įstojo į Kaune formuojamą darbo kuopą.

Nuotrauka iš Atsiminimai/ Vincas Seliokas. – Vilnius: Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. – 478.

[gimė 1904 08 10 Gudelių - Padvarių k., Vilkaviškio aps. - 1997] - inžinierius, visuomenės veikėjas. Mokėsi Vilkaviškio „Žiburio“ g-joje, Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Dalyvavo įvairių draugijų veikloje, buvo ištremtas. Parašė knygą „Atsiminimai“, kurioje jautriai ir tiksliai atpasakojo savo kartos gyvenimą, jos idealus, siekius bei kovas.

Šaltiniai:
1.    Atsiminimai/ Vincas Seliokas. – Vilnius: Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. – 478 p.
2.    Nepavykęs politinis debiutas. Prieiga internete http://www.partizanai.org/index.php/i-laisve-1995-120-157/3161-nepavykes-politinis-debiutas

Juozas Senkus. Nuotr. iš asmeninio K.Senkaus albumo.

[gimė 1907 07 18 Teiberių k., Vilkaviškios aps. - 1970 10 29 Vilniuje] - kalbininkas, dialektologas. Mokėsi Vilkaviškio g-joje. 1937 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vytauto Didžiojo universitete. 1933 m. - Jurgio Gerulio dialektologijos kursus Kaune. Nuo 1931 m. iki 1944 m. su pertraukomis dirbo „Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijoje. 1944 - 1951 m. dėstė Vilniaus universitete. 1951 - 1952 dirbo Lietuvių kalbos institute, 1952 - 1970 - Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Jis parengė „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijas“ (1951; 1956). Vadovavo pirmosioms Instituto dialektologinėms ekspedicijoms atlaso duomenims rinkti. 1955 m. apgynė disertaciją „Pazanavykio, arba šiaurės vakarų kapsų, tarmė“. Kartu su E. Grinaveckiene redagavo „ Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyną“ (1963). Paskelbė straipsnių apie kapsų ir zanavykų tarmes, lietuvių kalbos hidronimus, rašė kalbos kultūros klausimais. Kartu su kitais rašė „Lietuvių kalbos žodyną“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (1954). Akademinio žodyno kartotekai užrašė apie 22 tūkstančius žodžių.

Šaltiniai:
1.    Kalbininkas Juozas Senkus: trumpa biografija, prisiminimai, darbai / redaktorius Pranas Naujokaitis. – Brooklyn, N. Y.: Darbininkas, 1980. – 77 p.: iliustr.
2.    Juozas Senkus: bibliografija / sud. Danguolė Mikulėnienė, Rasa Senkutė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – 25 p.: portr.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba