icon-sitemap

Nuotrauka iš https://gimine.blogspot.lt/2016/11/juozas-stadalninkas.html

[gimė 1906 02 10 Antupių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1983 06] - miškininkas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1927 m. baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1931 - 1933 mokėsi ir baigė Alytaus aukštesn. miškų mokyklą. Nuo 1932 m. LŠS narys. Po karo dirbo girininku Alytaus vls., gyveno Sudvajų k., rėmė Dainavos apygardos partizanus. 1946 12 13 suimtas, kalintas Vilniuje. 1947 04 22 Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

Šaltiniai:
1.    Stadalninkai. Prieiga internete https://gimine.blogspot.lt/2016/11/stadalninkai.html
2.    Juozas Stadalninkas. Prieiga internete - https://gimine.blogspot.lt/2016/11/juozas-stadalninkas.html

Nuotrauka iš https://gimine.blogspot.lt/2016/11/vytautas-stadalninkas.html

[gimė 1917 10 22 Antupių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1992 02 13 Los Andžele (JAV)] - visuomenės veikėjas. 1938 06 14 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. Nuo 1938 09 studijavo VDU Medicinos fakultete. Nuo 194101 01 Alvito vls. Kumečių k. mokyklos mokytojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Kempteno pabėgėlių stovykloje, mokytojavo Gusnenhauseno lituanistinėje mokykloje, aktyvus skautų organizacijos narys. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Stamforde, Konektikuto valst., dirbo viešbutyje, vėliau ventiliatorių fabrike, vakarais studijavo Bridgeport Engineering universitete, kurį 1954 m. baigė, 1954 - 1956 dirbo Rockedyn m., Kalifornijoje. Nuo 1956 m., gyveno Los Andžele, iki 1984 m. dirbo inžinieriumi, aktyvus skautininkas.

Šaltiniai:
1.    Vytautas Stadalninkas. Prieiga internete https://gimine.blogspot.lt/2016/11/vytautas-stadalninkas.html
2.    Stadalninkai. Prieiga internete https://gimine.blogspot.lt/2016/11/stadalninkai.html

Nuotrauka iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4, 1988

[gimė 1919 09 20 Matarnų k., Vilkaviškio r. - 1997 04 18 Vilniuje] - chirurgas, medicinos mokslų daktaras (1974). 1943 m. baigęs Kauno universitetą, iki 1963 m. dirbo Žemaičių Naumiesčio, Šakių, Šilutės ligoninių vyriausiuoju gydytoju ir chirurgijos skyriaus vedėju. 1963 - 1972 Tuberkuliozės instituto chirurgijos klinikos vedėjas. Nuo 1972 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto patentų, licenzijų, išradimų, racionalizacinių pasiūlymų ir įdiegimų skyriaus vedėjas. Sukonstravo aparatą blauzdos kaulų lūžiams atstatyti, siurblį skysčiui iš krūtinės ląstos išsiurbti. Parašė knygas: „Pleuros empiema“ (1977), „Riboti plaučių šešėliai“ (su kitais, 1980). Knygos „Urgentinė chirurgija“ (1984) vienas autorių.

Šaltiniai:
1.    Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4: Simno-Žvorūnė. - 1988. - 704 p., [2] žml. lap.
2.    Visuotinė lietuvių enciklopedija. [T.] 22: Sko - Šala / [mokslinė redakcinė taryba: pirmininkas – Stasys Vaitekūnas … [et al.]. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. - 847, [1] p.
3.    Žymūs žmonės. Prieiga internete  https://www.sakiai.rvb.lt/sena/index.php?turinys=zmones

Generolas J.Stanaitis. 1923 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1865 08 13 Matarnų k., Vilkaviškio r. - 1925 07 12] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1888 m. baigė Marijampolės g-ją, 1888 - 1893 mokėsi ir baigė Pulavų, netoli Liublino Lenkijoje, žemės ūkio institutą. 1900 m. baigė Kazanės junkerių mokyklą, 1909 m. - Oranienbaumo karininkų šaulių mokyklą. Karininko tarnybą ėjo Astrachanės grenadierių pulke, iš viso 22 metus, iš kurių 5 metus buvo bataliono vadas ir 11 mėn. pulko vadas. 1915 10 19 suteiktas papulkininkio, 1916 09 24 - pulkininko laipsnis. Dalyvavo I pasaulinio karo kovose Galicijoje ir Baltarusijoje, 6 kartus sužeistas. Po 1917 10 perversmo Rusijoje gyveno Lietuvos atstovybėje Maskvoje. 1921 m. grįžo į Lietuvą. 1921 04 01 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado. 1921 05 20 suteiktas pulkininko laipsnis. 1921 05 29 paskirtas III pėst. divizijos vadu. 1922 08 02 pakeltas į generolus leitenantus.

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.28, 1963

[gimė 1869 08 26 Matarnų k., Vilkaviškio r. - 1936 03 20 Kaune] - fizikas, inžinierius. Baigė Marijampolės g-ją, Maskvos universiteto matematikos - fizikos fakulteto ir Maskvos aukštąją technikos mokyklą. Dirbo Rusijoj kaip geležinkelių statybos inžinierius. Į Lietuvą grįžo 1922 m., iš pradžių tarnavo valstybės kontrolėje, 1924 m. perėjo susisiekimo ministeriją, kur 1924 m. buvo Telšių - Amalių geležinkelio statybos viršininko padėjėjas, 1925 m. paskirtas ministerijos inspektoriumi; 1929 m. plentų ir vandens kelių valdybos viršininkas, 1930 m. plentų ir vandens kelių valdybos direktoriaus padėjėjas, nuo 1933 m. ligi mirties pašto valdybos direktorius. Veikė „Lietuvos atgimimo“ draugijoj, „Tautininkuose“, „Verslininkuose“ pasirašinėjo Verslo redaktoriumi).

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.28: Skara –Stoska / [redagavo J. Girnius]. - 1963. - 544 p.
2.    Mirė pašto valdybos direktorius inž. Per. Stanaitis // Pašto pasaulis. – 1936, p. 37 – 42
3.    Čižauskienė Laura. Juozo ir Prano Stanaičių atminimo paminėjimas Klausučių seniūnijoje// Sūduvis. – 2015, rugpjūčio 14 d. Prieiga internete  http://suduvis.lt/2015/08/14/juozo-ir-prano-stanaiciu-atminimo-paminejimas-klausuciu-seniunijoje/

[gimė 1936 07 02 Vilkaviškyje - 2002 02 01 JAV] - poetė. 1944 m. su mama atsidūrė Vokietijoje - Augsburge, karo pabėgėlių stovykloje, kur Dalia pradėjo lankyti lietuvišką g-ją. 1949 m. su šeima atvyko į Ameriką, baigė g-ją ir Notre Dame kolegiją Klyvlende gaudama bakalauro laipsnį (anglų k. ir literatūra, sociologija). Baigus dirbo kaip socialinė darbuotoja Cuyahoga apskrities vaikų gerovės įstaigoje. Eilėraščius ir prozą pradėjo rašyti dar g-jos suole. 1997 m. Klyvlendo lietuvių Dievo Motinos parapija išleido jos eilių rinkinį „Einu namo“. Bendradarbiavo spaudoje „Moteryje“, „Laiškuose Lietuviams“, „Ateityje“, „Eglutėje“, „Pensininke“, „Drauge“, „Dirvoje“ ir kt. Taip pat rašė eilėraščius ir prozą anglų kalba. Jos straipsnis apie Kryžių kalną, garsinantis dar tada okupuotą Lietuvą, buvo atspausdintas „Catholic Digest“ žurnale. Laimėjo eilę premijų „Laiškų Lietuviams“ žurnalo rašinių konkursuose. Priklausė Lietuvių Rašytojų Draugijai Amerikoje ir amerikiečių rašytojų klubui Klyvlende. Skaitė savo ir kitų poeziją minėjimuose, šventėse, literatūros vakaruose. Nuo pradžios mokyklos laikų buvo veikli ateitininkė.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904, 2004

[gimė apie 1850 Išlandžių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - pie 1920 Kinešmoje (Rusija)] - mokytojas, kalbininkas, varpininkas, knygnešių rėmėjas. Baigė Marijampolės g-ją ir Maskvos universitetą. Apie 1880 m. atkeltas į Marijampolės g-ją, dėstė graikų, lotynų ir lietuvių k. Bendradarbiavo su P. Kriaučiūnu. Gaudavo „Aušrą“. Pirmuosius „Aušros“ numerius persiuntė gyd. Petrui Matulaičiui. Vienam Seinų klierikui neatsargiai parašius, kad liet. raštų galima gauti pas Staniškį, laišką sugriebė inspektorius, ir po 1895 m. Staniškis buvo nutremtas mokytoju į Lomžą. Gyvendamas Marijampolėje ir Lomžoje kasmet aukodavo 25 rublius „Varpo“ reikalams, dr. K. Griniui suteikdavo žinių apie Marijampolės ir kitų mokyklų rusinimą. Parvykęs vasaros atostogų iš Lomžos susitikdavo su buvusiais mokiniais, liet. spaudos platintojais.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p.
2.    Lietuvių enciklopedija. T.28: Skara –Stoska / [redagavo J. Girnius]. - 1963. - 544 p.
3.    Staniškis Vincas. Prieiga internete http://svetaines.emokykla.lt/kalbininkai/Projektas/Kalbininkai/Staniskis_Vincas.htm

[gimė a. 1862 Strielčiškių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešė. Su vyru Augustinu apsigyveno Kudirkos Naumiestyje, abu tarnavo sargais muitinėje. Retkarčiais parsigabendavo iš M. Lietuvos liet. spaudos. Bet greitai susekė ir abu buvo atleisti. 1903 m. sūnus Pranas pradėjo tarnauti pas ūkininką Juozą Mičiulį. Pas J. Mičiulį knygnešiai atnešdavo slėpti liet. spaudą.  Čia Pranas Stankevičius susipažino su knygnešiais, padėdavo platinti spaudą. Nunešdavo spaudos į Vilkaviškį savo motinai Stankevičienei Onai, kuri ją platindavo Vilkaviškio miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose. Už platinamą spaudą pinigų neimdavo. Daug atsišaukimų išplatindavo Vilkaviškio miestelyje, kai eidavo ryte šluoti gatvių. Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. Gabeno ne tik spaudą, bet ir ginklus. 1907 m. buvo areštuota ir apie 1,5 m. sėdėjo kalėjime.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius: Diemedis, 2004. - 670, [1] p. Kiti šaltiniai: Lietuvių enciklopedija. T.28: Skara –Stoska / [redagavo J. Girnius]. - 1963. - 544 p.

A.Stankevičius. 1920 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1898 12 10 Kybeikių k., Kaupiškio vls., Vilkaviškio aps. - 1920 10 31] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 01 23 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1920 05 14 pakeltas į jaunesniojo puskarininkio laipsnį, vėliau vyresniojo puskarininkio laipsnį. Nukautas mūšyje su lenkais, palaidotas Ukmergės miesto kapinėse Vaižganto gatvėje. Tačiau tokiu vardu kapas nėra išlikęs. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties kryžiumi (1919), Savanorio medaliu (1929).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Nuotr. iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ceslovas_Vytautas_Stankevi%C4%8Dius

[gimė 1937 02 27 Šeštinių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. 1956 m. baigė Kauno politechnikumą ir įgijo statybos techniko kvalifikaciją. 1965 m. baigė Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją. 1959 - 1974 dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale: grupės vadovu, vadovaujančiu konstruktoriumi, vyriausiuoju specialistu konstruktoriumi, techninio skyriaus viršininku. 1974 - 1990 Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo (vėliau Kauno miestų statybos projektavimo instituto) vyriausiasis inžinierius. 1974 m. įstojo į komunistų partiją. 1988 m. įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku ir Sąjūdžio seimo nariu. 1989 m. II-ame ketvirtyje pasitraukė iš komunistų partijos. 1990 02 24 išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba