icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1915 08 21 Mažučių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps. - 2004 05 Čikagoje] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1938 05 12 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu ir paskirtas į 9 pėst. pulką. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo prieššarvinės apsaugos kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 10 03 paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos atsk. žvalgybos bataliono šarvuočių būrio vadu. Kilus Vokietijos - SSRS karui iš RA pasitraukė. 1941 07 lietuvių karių Vilniaus įgulos 3 apsaugos pulko būrio vadas. Karo pab. pasitraukė į Vakarus, vėliau emigravo į JAV.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1956 04 13 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – pedagogas, fleitininkas. 1963-1971 mokėsi Kybartų K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1971-1976 studijavo fleitą Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, 1976-1981 Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Grojo pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. 2000 m. ėmė vadovauti Kauno kameriniam orkestrui, kuris nuo 2004 m. tapo Kauno simfoniniu orkestru. Sumanus kultūros renginių, koncertų organizatorius ir vadovas. Jo vadovaujamas Kauno simfoninis orkestras dalyvavo projekte „Triumfo arka“. Įrašyti ir išleisti leidybiniai projektai su žymiausiais šiandienos balsais, o kompaktinės plokštelės platinamos visuose žemynuose. 2016 m. įtakingas žurnalas „Opera News“ Kaune su orkestru įrašytą Džiuzepės Verdžio operos „Simonas Bokanegra“ studijinį albumą (su baritonu Dmitri Hvorostovsky ir kt. Metropolitan operos žvaigždėmis) pripažino geriausiu pasaulyje, o plokštelė, išleista JAV, kurioje skamba amerikiečio tenoro Lawrence Brownlee balsas – pripažinta pasauline 2016 m. rugpjūčio mėnesio plokštele. Norvegijoje vykstančio festivalio „Fjord Cadenza“ solistų konkurso, tarptautinio Aramo Chačaturjano vardo dirigentų konkurso Jerevane žiuri narys.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1958 01 21 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – violončelininkas. 1964-1972 mokėsi K. Donelaičio vidurinėje mokykloje, 1972-1975 – Kauno J. Gruodžio konservatorijoje. 1975-1981 studijavo Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Nuo 1993 m. – netradicinės sudėties ir repertuaro ansamblio „Intermezzo LT“ vadovas, taip pat rašo muziką. Vilniaus styginių kvinteto repertuare – originalūs kompozitorių kūrinių kvintetui: aranžuota įvairiausių stilių muzika nuo baroko iki roko. Ansamblis surengęs daugiau kaip 1000 koncertų Lietuvoje ir pasaulyje. Koncertavo su žymiausiais Lietuvos vokalistais. Išleido CD ir audio kasetes. Parengęs švietėjiškų programų vaikams ir jaunimui, edukacinių programų su jaunaisiais Lietuvos atlikėjais, daugelio televizijos laidų dalyviai. 2002 m. koncertavo su Niujorko Brodvėjaus teatru Paryžiuje, Madride, Barselonoje, Miunchene, Romoje, Frankfurte, Berlyne ir kt. Nuo 2008 m. koncertai su Šveicarijos atlikėjais Berne, Liucernoje, Ciuriche, Ženevoje, festivaliuose. Parašė muziką kino filmui ZGF užsakymu, taip pat muziką spektakliui „Matterhorn Story“ Šveicarijoje. Išleido autorinių CD.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1868 Lauckaimio k., Juodupėnų vls., Vilkaviškio aps.] - vaistininkas, varpininkas, knygnešys. Pradžios mokyklą baigė Kudirkos Naumiestyje, toliau mokėsi Marijampolės g-joje. Studento J. Bagdono prikalbintas apie 1890 m. išvažiavo į Maskvą ir 4 metus dirbo Maskvos vaistinėje. Grįžęs į Lietuvą šešerius metus dirbo Kybartų vaistinėje. Po spaudos draudimo panaikinimo dirbo prekyboje, baigė pienininkystės kursus. Dar besimokant g-joje J. Bagdonas jam duodavo liet. spaudos. Gyvendamas Maskvoje susitiko su pažįstamais iš Marijampolės g-jos, lankė jų slaptus susirinkimus. Grįžęs į Lietuvą , užmezgė ryšius su knygnešiais ( V. Mickevičiumi), J. Rimša, M. Baltūsiu, J. Lozoraičiu, A. Naujokaičiu, A. Rudaičiu ir kt.), priimdavo nakvoti, pailsėti. Gerai sugyveno su žandarais ir aukštesniaisiais valdininkais, kurie pranešdavo apie numatomas kratas. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su J. Bagdonu, kuriam iš M. Lietuvos parnešdavo liet. spaudos, nunešdavo jo laiškus į Eitkūnus. Pažinojo ir V. Kudirką, yra buvęs jo namuose, atnešdavo spaudos. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, rašė peticijas, pargabendavo iš M. Lietuvos nelegalios spaudos.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1953 09 23 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius, Lietuvos futbolo treneris. 1970 m. baigęs Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Baigęs institutą išvažiavo gyventi į Ukmergę, žaidė „Vienybės“ futbolo komandoje, vadovavo Ukmergės sporto mokyklai, kurią vėliau reorganizavus į sporto centrą tapo šio centro vadovu. Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius, o 2016 m. išrinktas Lietuvos moterų futbolo asociacijos viceprezidentu. V. Tutlys buvo Lietuvos moterų futbolo rinktinės treneris. Jo auklėtinės triskart Lietuvos čempionės, aštuoniskart vicečempionės, triskart bronzos medalininkės, keturiskart Lietuvos taurės ir vienąkart supertaurės laimėtojos. Apdovanotas KKSD sidabro medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2008).

[gimė 1844 12 16 Kaupiškių k., Vilkaviškio aps. - 1921 08 08 Niujorke (JAV)] - leidėjas, vertėjas.
Mokytojavo Užnemunės pradžios mokyklose, dalyvavo 1863 m. sukilime, pabėgo į Prūsiją - 1868 išvyko į JAV. 1874 m. Shamokine (Pennsylvanijos valst.) įsteigė spaustuvę. 1875 m. išspausdino pirmuosius Amerikoje lietuvių spaudinius (atsišaukimą „Mieli broliai!“, anglų - lietuvių ir lietuvių - anglų k.žodyną). Niujorke 1879 - 1880 leido pirmą lietuvių išeivių laikr. „Gazieta lietuviška“ (išėjo 16 nr.), 1884 m. „Uniją“ (su J. Šliūpu), 1891 - 1892 „New Yorko gazietą lietuvišką“. Iš lenkų k. išvertė nereikliam skaitytojui skirtos literatūros („Morfeušas, išguldytojas sapnų“, 1883; „Praractvos Michaldos“, 1883, „Pakalnė Juozapoto, arba Sūdas paskutinis“, 1884; Historija apie Ali - Babą, 1894), iš vokiečių k. nežinomo autoriaus kūrinį „Siberija, arba Kančios nekaltųjų (1896 - 1897). Vertimų kalba nesklandi, užteršta svetimybėmis.

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Tysliava

[gimė 1902 11 01 Geisteriškių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 1961 11 11 Brooklyne (JAV)] - poetas. Mokėsi Vilkaviškio g-joje, įstojo į Lietuvos savanorių gretas. Pasitraukęs iš kariuomenės , dirbo laikraštinį redakcinį darbą, bendradarbiavo „Krašto balse“, „Sekmojoje dienoje“, „Skaitymuose“, „Praduose ir žygiuose“, „Klaipėdos žiniose“, „Gairėse“. Mokėsi suaugusiųjų g-joje bei LU. Išleido eilėraščių rink. „Žaltvykslės“ (1922), „Traukinys“ (1923), „Nemuno rankose“ (1924), „Auksu lyta“ (1925), „Tolyn“ (1926). Sudarė regioninį alm. „Sūduva“. 1925 m. išvyko į Paryžių studijuoti žurnalistikos. Ten išleido eilėraščių rink. prancūzų k. „Coupe de vents“ (Vėjų taurė, 1926) su O. Milašiaus įvadu, įvairiakalbį žrn. „MUBA“ (Mūsų baro apžvalga), kuriame dalyvavo J. Coucteau, V. Visnapuu, A. Kurcijus ir kt. Nuo 1932 m. gyveno JAV, 1933 - 1961 redagavo laikr. „Vienybė“, žrn. „Lietuva“ (1939 - 1941), buvo aktyvus JAV liet. bendruomenės veikėjas.  1962 m. perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba