icon-sitemap

Petras Uckevičius

[1941 09 12 Virbalyje, Vilkaviškio aps.] – inžinierius. Vidurinę mokyklą lankė Virbalyje. Ją baigęs 1961 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto Statybos ir kelių statybos mašinų bei įrenginių skyrių. 1966 m. gruodį įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1967 m. pradėjo dirbti Šiaulių remonto gamykloje vyresniuoju meistru, vėliau dirbo gamybos skyriaus viršininko pavaduotoju, cecho viršininku. 1970 m. pradėjo dirbti Šiaulių IV-oje Kelių statybos valdybos vyriausiuoju mechaniku. 1980 m. buvo perkeltas į Kauno I-ąją Tiltų statybos valdybą mechanizacijos reikalų viršininko pavaduotoju. Tada buvo vienas pirmųjų inžinierių-mechanikų paskirtas į tokias aukštas pareigas. Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti cinkuotus turėklus, sumontavo ir paleido naują dujinę katilinę. Prasidėjus privatizacijai Kauno TSV-1 tapo AB „Kauno tiltai“. Tada buvo paskirtas mechanizacijos ir komercijos reikalų generalinio direktoriaus pavaduotoju. Apdovanotas „Garbės kelininko“ ženklu (1988).

Šaltiniai:
1.    Veteranų klubo "Kelininkas" almanachas/ Asociacija "Lietuvos keliai". - Vilnius: Asociacija "Lietuvos keliai" [i.e. E. Palšaitis], 2002- kn. : portr. ; 22 cm

Pranas Ulevičius

[gimė 1907 10 07 Karalinavos k., Vilkaviškio aps. - 1971 09 22 Vilniuje] - žurnalistas, istorikas. 1928 - 1929 žiemą nelegaliai gabeno kom. literatūrą iš Vokietijos į Lietuvą. 1929 m. įstojo į Liuksemburgo KP. 1930 - 1937 gyveno Argentinoje. Nuo 1932 m. AKP liet. grupės biuro narys, sekretorius. Su kitais redagavo kom. laikraštį „Tiesos žodis“, pažangius periodinius leidinius: laikr. „Rytojus“ ir žrn. „Dabartis“. 1937 - 1938 dalyvavo Ispanijos piliet. kare, 1941 m. Kaune dirbo „Tiesos“ redakcijoje. 1942 - 1944 Raud. Armijos 16 liet. divizijos spaustuvės viršininkas. 1945 m. LTSR Polit. literatūros, 1945 - 1947 Grož. literatūros, 1947 - 1958 Ped. literatūros leidyklų direktorius, 1953 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1958 - 1963 „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ ir 1963 - 1968 „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Tyrinėjo lietuvių emigracijos į Ameriką iki Antrojo pasaul. karo priežastis, užsienio lietuvių kultūrinę ir politinę veiklą, spaudą, švietimą. Išspausdino atsiminimų (knygoje „Už Ispanijos laisvę“, 1957), apybraižą iš Argentinos lietuvių gyvenimo (knygoje „Toli nuo Tėvynės“, 1957). Bendradarbiavo Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudoje.

Šaltiniai:
1.    Tarybų Lietuvos enciklopedija. T. 4: Simno-Žvorūnė. - 1988. - 704 p., [2] žml. lap.

Nuotrauka iš Pasivaikščiojimas po tėviškę : [fotoalbumas] / Valentinas Ulevičius. - Vilnius : Ciklonas, 2006. - 79, [1] p.

[gimė 1937 01 13 Šilsodžio k., Vilkaviškio aps.] - fotomenininkas. 1959 m. baigė Kauno maisto pramonės technikumą, 1973 m. Kauno politechnikos institutą. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1958 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Marijampolės R. Juknevičiaus vid. mokykloje 22 metus vadovauja fotobūreliui. Parodose dalyvauja nuo 1976 m. Nuo 1984 m. surengė 9 individualias parodas. Parašė kn. „Pasivaikščiojimas po tėviškę“ (2006).

Šaltiniai:
1.    Pasivaikščiojimas po tėviškę : [fotoalbumas] / Valentinas Ulevičius. - Vilnius : Ciklonas, 2006. - 79, [1] p.
2.    Staneikienė, I. „Pasivaikščiojimo po tėviškę“ taikais. (2008). http://www.santaka.info/?sidx=9435

[gimė 1896 08 14 Bebrininkų k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1973 05 13 Vilniuje] - žurnalistas, vertėjas. 1923 - 1926 studijavo LU. 1926 - 1940 bendradarbiavo periodikoje, buvo žurnalistas. 1943 - 1944 kalėjo Stutthofe. 1945 - 1964 dirbo leidyklose. Išvertė A. Zweigo „Mindaugą II“ (1955), S. Žeromskio „Benamius žmones“ (1958), J. Smuulio „Ledinę knygą“ (1962), G. E. Lessingo kūrinių, A. Lunačiarskio, D. Pisarevo kritikos knygų.

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 534 psl.
2.    Ksaveras Urbanavičius. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Ksaveras_Urbanavi%C4%8Dius

Nuotrauka iš http://lsveikata.lt/is-gyvenimo/prof-vaidotas-urbanavicius-blogi-iprociai-gali-persiduoti-dar-isciose-3691

[gimė 1954 12 22 Gižų k., Vilkaviškio r.] – biomedicinos mokslų daktaras, Europos diabeto studijų asociacijos (European Association for the Study of Diabetes) tarybos narys, Lietuvos medžiagų apykaitos sutrikimų asociacijos prezidentas, Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininko pavaduotojas. 1961-1965 mokėsi Antupių (Vilkaviškio r.) pradinėje mokykloje, 1965-1972 – Marijampolės Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, 1972-1974 studijavo Kauno medicinos institute, 1974-1979 – Bukarešto medicinos ir farmacijos institute (Rumunija), 1979-1980 – Bukarešto medicinos ir farmacijos instituto Parhono endokrinologijos institute (Rumunija). 1981 -1987 – TSRS Medicinos mokslų akademijos Endokrinologijos ir hormonų chemijos instituto Kauno filialo mokslinis bendradarbis, 1987-1988 – Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gydytojas, nuo 1988 – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir okonkologijos klinikos asistentas, lektorius, docentas ir profesorius, 1989-2002 – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radioimuninių tyrimų laboratorijos vedėjas, 2002-2005 – Endokrinologijos centro konsultantas, nuo 2005 m. – Endokrinologijos centro direktorius.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1914 06 10 Piliakalnių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1994 10 03] - Lietuvos kariuomenės veikėjas, visuomenės veikėjas. 1930 m. baigė Pilviškių vid. mokyklą. 1930 - 1934 mokėsi ir baigė Marijampolės mokytojų seminariją. 1936 09 15 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1936 m. mokėsi Kauno aukštuosiuose kūno kultūros kursuose. Nuo 1937 m. LŠS narys, Marijampolės šaulių būrio vadas. 1938 m. Klaipėdoje baigė muzikos kursus mokytojams. 1939 m. pakeltas į leitenantus. 1941 06 14 suimtas, su šeima išvežtas į Altajaus kr. , į Lietuvą grįžo 1956 m. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui aktyviai dalyvavo Sąjūdžio ir tremtinių veikloje, atkuriant LŠS. Nuo 1990 08 05 LŠS Marijampolės rinktinės vadas, suteiktas LŠS garbės šaulio vardas. 1991 11 22 suteiktas dim. majoro laipsnis. Mirė 1994 m., palaidotas naujosiose Marijampolės kapinėse. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba