icon-sitemap

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1956 03 02 Kybartuose, Vilkaviškio r.] – jūros laivų kapitonas, jūros laivų avarijų ir incidentų tyrimų ekspertas. Mokėsi Kybartų vidurinėje mokykloje, Klaipėdos jūrininkystės mokykloje, 2004-2009 – Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Dirbo Lietuvos valstybinėje įmonėje „Jūra“ laivų kapitono padėjėju, Lietuvos ir užsienio kompanijų laivų kapitonu, laivo „Interschip Verwaltungs GmbH, Weedendamm 26/28. Haren“ laivo kapitonu, laivų ISM/ISPS nepriklausomo kapitono auditoriaus padėjėju. Nuo 2013 m. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovas. Europos Sąjungos Jūrų kapitonų Asociacijų Konfederacijos narys, Lietuvos Jūrų kapitonų Asociacijos pirmininko pavaduotojas.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1919 12 24 Kybartuose, Vilkaviškio aps. – 1989 12 04] – ekonomistas. 1926-1930 lankė Kybartų pradinę mokyklą, 1930-1932 mokėsi Kybartų „Žiburio“ aukštesniojoje komercijos mokykloje, 1934-1938 – Kybartų gimnazijoje. Artėjant frontui prie Kybartų traukėsi į Vakarus. Pasibaigus karui studijavo ekonomiką Vokietijoje. 1949 m. emigravo į JAV. Čia toliau tęsė ekonomikos studijas. Nuo pat jaunų dienų priklausė ateitininkams. 1957 m. parengė ir išleido „Jaunučių ateitininkų programinę santrauką“. Redagavo ateitininkų skyrių „Draugo“ dienraštyje, dar vėliau įsijungė į Lietuvių Krikčionių demokratų sąjungos veiklą, tris kadencijas ėjo jos Centro komiteto sekretoriaus pareigas, 1984-1990 administravo „Tėvynės Sargą“. Buvo sukaupęs daug vertingos istorinės medžiagos, nušviečiančios lietuvių ateitininkų ir krikščionių demokratų veiklą. Jo namuose buvo sutelkta nemaža dalis kunigo Mykolo Krupavičiaus archyvo. Mirė 1989 m., palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Jonas Vilkaitis

[gimė 1888 05 11 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1975 01 01 Niujorke, NY] - visuomenės veikėjas. Mokėsi Marijampolėje, baigė privačią g-ją Sankt Peterburge. 1910 - 1911 gyveno Rygoje, su kitais įsteigė socialdemokratų blaivininkų draugiją „Giedra“ ir dirbo jos išlaikomoje liet. pradžios mokykloje. Už socialdemokratinę veiklą suimtas, kalintas ir ištremtas iš Rygos. 1911 - 1915 Psichoneurologijos institute Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir istoriją. 1912 - 1914 buvo Liet. studentų draugijos pirmininkas.  1918 m. grįžo į Vilnių, dirbo „Darbo balso“ redakcijoje. Buvo išrinktas Vilniaus darbininkų tarybos nariu. 1920 m. persikėlė į Tauragę ir iki 1924 m. buvo apskrities savivaldybės pirmininkas, mokytojavo vid. mokykloje, buvo mokytojų kursų vedėjas.

Remigijus Vilkaitis

[Gimė 1950 m. gegužės 24 d.]. Gimė Meiliūnų kaime Vilkaviškio rajone. 1958-1969 m. mokėsi Kybartų K.Donelaičio vidurinėje mokykloje. 1971-1975 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (Dalios Tamulevičiūtės klasėje). 1975-2000 m. vaidino Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, 2000-2004 m. – Vilniaus miesto teatre, 2008-2010 m. ėjo Lietuvos respublikos kultūros ministro pareigas. Reikšmingų vaidmenų sukūrė D.Tamulevičiūtės (Senelio- S.Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac“, Prisypkino – V.Majakovskio „Blakė“, abu 1976 m., Medvedenkos – A.Čechovo „Žuvėdra“ (1979 m.), Vedančiojo – E.Nekrošiaus „Kvadratas“ pagal Jalisajevą (1980 m.), Juokdario – K.Antanėlio roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982 m.), S.Gedos libretas, Gogolio „Nosis“ pagal Gogolį (1991 m.), Popiežiaus – „Dieviškoji komedija“ (2012 m.) pagal Dantę, Jobo – „Jobo knyga“ (2014 m.), 2017-aisiais drauge su Dalia Storyk pristatė spektaklį „Balys Didysis“, skirtą Balio Sruogos atminimui, O. Koršunovo – Tėvo – M. von Mayenburgas „Ugnies veidas“, Stravinskio ir Piloto – „Meistras ir Margarita“ pagal Bulgakovą, abu 2000 m., Kreonto – Sofoklio „Karalius Odipas“ (2002 m.), Pranciškono Lorenco – W.Shakespeare „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (2003 m.) spektakliuose.

Nuotrauka iš http://asu.lt/universitetas-2/rektoriai/prof-vincas-vilkaitis/

[gimė 1892 01 16 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1943 01 19 Trofimovske (Jakutija)] - botanikas. 1912 - 1914 studijavo Peterburgo universitete. 1917 - 1921 - Marijampolės g-jos mokytojas. 1925 m. baigė Berlyno universitetą. 1925 - 1941 - Žemės ūkio akademijos Botanikos katedros vedėjas, 1934 - 1940 - rektorius; profesorius (1927). 1927 m. Žemės ūkio akademijoje (prie Dotnuvos) įsteigė Augalų apsaugos stotį ir iki 1939 m. jai vadovavo. 1941 m. buvo represuotas ir ištremtas. Paskelbė darbų apie javų kūles ir rūdis, runkelių, linų, vaismedžių ir uogakrūmių ligas; šie darbai sudarė pagrindą vėlesniems tų augalų ligų tyrinėjimams Lietuvoje. 1935 m. suorganizavo Žemės ūkio akademijos mokslininkų personalo kolektyvą Kamanų (Akmenės r.), vėliau - Šepetos (Kupiškio r.) pelkėms tirti. Paskelbė darbų iš žemės ūkio fitopatologijos, parazitinės mikologijos, apie botanikos dėstymą vid. mokyklose, išvertė ir parašė vadovėlių vid. mokykloms.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1909 11 09 Vilkaviškyje] - teisininkas, Lietuvos kariuomenės karininkas. Nuo 1922 m. mokėsi ir 1930 06 26 baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1931 - 1935 studijavo VDU Teisių fakulteto Teisių skyriuje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1865 Rudžių k., Augalų vls., Vilkaviškio aps. – 1944 01 19 Vilkaviškyje] – knygnešys. Liet. spaudą platinti pradėjo 1892 m., kai atitarnavęs rusų kariuomenėje apsigyveno Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.). Vertėsi fotografo ir knygnešio amatu. Namuose buvo įsirengęs iš M. Lietuvos parsigabendamas liet. spaudos slėptuvę – sandėlį. Tarnaudamas rusų kariuomenėje buvo gavęs medicinos felčerio laipsnį. 1893 m. gavo felčerio tarnybą prie Vilkaviškio aps. gydytojo. Gyvendamas Vilkaviškyje toliau tęsė liet. spaudos platinimą. Iš jo liet. spaudos imdavo knygnešiai Juozas Navickas, Navicko sesuo Mičiulienė, Juozas Rimša ir kt. Daug spaudos nunešdavo 1892 – 1895 Vilkaviškyje dirbusiam gydytojui Petrui Matulaičiui.

Šaltiniai:
1.    Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas. - Vilnius: Diemedis, 2004 (Vilnius: Vilniaus spauda) 670, [1] p. : iliustr., portr. ; 26 cm

[gimė 1889 11 22 Pagerniavės k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps.] - farmacininkas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1909 m. baigė Smolensko g-ją Rusijoje, studijavo farmaciją Kazanės universitete. 1912 m. pašauktas į Rusijos kariuomenę, po apmokymų suteiktas praporščiko laipsnis. 1912 - 1914 m. dirbo provizoriumi Maskvos vaistinėse. Dalyvavo I pasaul. karo kovose austrų fronte, sužeistas. 1914 07 28 paskirtas 2 Sofijos pulko jaun. karininku, 1915 05 12 - Velikolužsko pulko kuopos vadu. Grįžus į Lietuvą 1919 03 27 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pėst. pulko 8 kuopos jaun. karininku, 1919 04 23 - nerikiuotės kuopos vadu, 1919 06 20 - ūkio skyriaus viršininku. 1919 10 18 suteiktas majoro laipsnis. Nuo 1920 09 18 ats. kuopos vadas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. 1923 05 18 pakeltas į plk. leitenantus. 1932 m. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie Vyr. kariuomenės štabo viršininko. Gyveno Kaune, buvo Šančių namų savininkų draugijos valdybos vicepirmininkas, Lietuvių evangelikų sąjungos steigėjas. Apdovanotas DLK Gedimino 3 laipsnio ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio (1929) medaliais; Rusijos kariuomenėje - Šv. Anos 4 laipsnio, Šv. Stanislavo 2 ir 3 laipsnio ordinais.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 6. – 2006. – 250-251 p.

Brigados generolas E.Vimeris. 1929 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1885 09 28 Ančlaukio k., Pajevonio vls., Vilkaviškio aps. - 1974 10 28 Berlyne (Vokietija)] - teisininkas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. Baigęs Marijampolės g-ją 1906 08 31 savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę, tarnavo 28 art. brigadoje Kaune. Išlaikius egzaminus 1907 09 09 suteiktas praporščiko laipsnis. 1907 - 1911 studijavo Kijevo universitete, baigė Teisių fakultetą. 1913 09 09 suteiktas teismo vyr. kandidato laipsnis. 1919 02 03 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 15 paskirtas KAM juridinio skyriaus ypatingų reikalų karininku. 1919 07 07 perkeltas į Kariuomenės teismą, paskirtas nuolatiniu nariu. 1919 10 18 suteiktas kapitono laipsnis, 1919 12 14 pakeistas į teismo majoro, 1920 04 30 pakeltas į plk. leitenantus. 1923 09 02 paskirtas prokuroru, 1923 09 20 - Kariuomenės teismo valstybės gynėju. 1923 12 01 pakeltas į pulkininkus, 1929 11 23 - į generolus leitenantus. Be tiesioginių pareigų 1921 - 1922 buvo Kariuomenės teismo terminologijos komisijos pirmininkas, 1929 - 1930 Karininkų ramovės seniūnų tarybos ir kontrolės komisijos narys. 1923 - 1925 dėstė teisės mokslą Aukštuosiuose karininkų DLK Vytauto kursuose ir Aukštesniojoje policijos mokykloje.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1905 01 13 Pūstapėdžių k., Vilkaviškio vls. ir aps. - 1986 04 24] - inžinierius, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1918 - 1922 mokėsi ir baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-jos 4 klases. 1928 m. baigė Kauno aukštesn. technikos mokyklą. 1930 10 25 baigė Karo mokyklą inžinerijos leitenanto laipsniu. Tarnaudamas Radviliškio g-joje dėstė karinį rengimą, buvo Radviliškio skautų Vytauto Didžiojo draugovės vadovas globėjas. 1938 11 23 pakeltas į kapitonus. 1939 10 paskirtas Vilniaus geležinkelių apsaugos kuopos vadu. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą tarnavo ryšių karininku tarp Lietuvos ir RA dalinių Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje. Likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas RA 29 ŠTK 179 šaulių divizijos pionierių bataliono mokyklos viršininku. 1941 09 01 paskirtas Geležinkelių valdybos Radviliškio ruožo garvežių ir vagonų dirbtuvių viršininku. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į JAV, iki 1970 m. dirbo „General Motors“ automobilių bendrovėje projektavimo skyriuje. Apdovanotas ugniagesių „Artimui pagalbon“ 3 laipsnio kryžiumi (1935).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba