icon-sitemap

http://etnomuzeum.pl/o-muzeum/maria-znamierowska-prufferowa/

[gimė 1898 05 13 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1990] - etnologė. 1915 m. Liepojoj baigė g-ją ir nuo 1921 m. studijavo VU zoologiją, vėliau perėjo į etnologiją. 1932 m. gavo etnologijos magistrės, o 1939 m. daktarės laipsnius. Nuo 1927 m. VU asistentė, 1936 - 1939 m. adjutantė, vėliau Lietuvos mokslų akademijos Etnologijos skyriaus muziejininkė. Nuo 1945 m. Torunės (Lenkija) universiteto adjutantė, 1958 m. profesorė; drauge 1946 - 1958 Torunės sritinio muziejaus etnografijos sk. vedėja, nuo 1959 m. etnografinio muziejaus direktorė. Daugiausia ji domėjosi žvejyba, ypač jos pirmykščiais būdais, ji pirmoji bandė skirstyti Lietuvos ir Lenkijos bei kaimyninių kraštų žeberklus pagal tipus. Išspausdino daug straipsnių „Gimtajame krašte“ ir kituose etnografiniuose leidiniuose.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1950 11 18 Pilviškiuose, Vilkaviškio r.) – Lietuvos žurnalistė, literatė, Kėdainių politinė ir visuomenės veikėja. 1969 m. baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą, 1974 m. baigė Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas, 1974–1977 m. dirbo mokytoja Vištyčio vidurinėje mokykloje. Bendradarbiavo laikraščių „Draugas“ (Šakiai, 1977–1980 m.) ir „Pergalė“ (Vilkaviškis, 1980–1985 m.) redakcijose. 1985–1987 m. studijavo Leningrado (dabar Peterburgas) aukštojoje partinėje mokykloje. 1987–2010 m. dirbo laikraščio „Kėdainių garsas“ redakcijoje. „Kėdainių garso“ redaktorė 1987–2001 m. 1990–1995 m. buvo išrinkta į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą, vėliau tapo įsteigto rajono deputatų klubo sekretore. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Poezijos ir kitus kūrinius pradėjo spausdinti respublikinėje ir rajoninėje spaudoje, vėliau – įvairiuose almanachuose bei atskiruose rinkiniuose („Ošia atžalynas“ (1970 m.), „Ten, sidabro vingy“ ir kt.). Tarptautinių festivalių „Poezijos pavasaris“ dalyvė. Su bendraautoriais išleido „Dedikacijos Kėdainių kraštui: Varsnos klubo literatų eilėraščiai“ (sud. Genė Sereikienė, Genovaitė Žukauskaitė), „Kalbų tiltas – 2007“ (sud. Genovaitė Bružienė, Genė Sereikienė) (2007), „Ten, sidabro vingy“ (2001), su Rasa Stankevičiene, „Rasazita: eilėraščiai“. (2000), „Naktyje“ (1991). Yra išspausdinusi daugybę straipsnių įvairia tematika spaudoje.

Nuotrauka iš Naujokaitienė, Regina  Garsino Lietuvą, nes ją mylėjo / Regina Naujokaitienė // Santaka. – 1998, p. 3.

[gimė 1920 09 29 Bobių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1997 Australijoje] - žurnalistas, rašytojas. 1944 m. neakivaizdžiai baigė g-ją Kaune. tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją. 1945 - 1949 Freiburgo universitete studijavo filosofiją, istoriją ir psichologiją. 1949 m. persikėlė į Australiją. Melburno universitete studijavo germanistiką ir istoriją. Dirbo Australų televizijoje, bendradarbiavo Australijos lietuvių laikraščiuose, redagavo Sidnyje „Mūsų pastogę“, Melburne kartu su kunigu Vaseriu - „Švyturį“. Redagavo ir „Tėviškės aidus“. Už 1956 m. išleistą knygą „Gyvenimo keliu“ laimėjo tų pačių metų jaunimo premiją. Parašė ir išleido kn. „Kalėdų varpai“ (1957), „Dabarties sutemose“ (1967), „Vilniaus kraštas faktų ir atsiminimų šviesoje“ (1967), „Sakykim, vyrai, taip nebuvo“ (1970), „Tarp mokslo ir duonelės“ (1985), „Satyriniai apmąstymai snobų alėjoje“ (1985), „Tylinti tauta“ (1985), „Gijų raštai“ (1986), „Mažoji Lietuva rusiškojo imperializmo tinkle“ (1989), „Laisvei dienojant“ (1991), monografiją „Juozapas Skvireckas“ (1953). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rėmė iš Sibiro grįžusias šeimas, dovanojo knygas bei archyvinę medžiagą Vilniaus universiteto bei Mažvydo bibliotekoms.

Šaltiniai:
1.    Naujokaitienė, Regina  Garsino Lietuvą, nes ją mylėjo / Regina Naujokaitienė // Santaka. – 1998, p. 3.
2.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 575 psl.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba