icon-sitemap

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1893 01 17 Bartninkų k. ir vls., Vilkaviškio aps. - 1987 04 19] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1914 m. baigė Marijampolės g-ją, 1914 - 1916 studijavo Petrogrado universiteto Fizikos - matematikos fakultete. 1916 10 15 baigė Peterhofo 2 praporščikų mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis. Dalyvavo I pasaul. karo kovose Rytų fronte. 1918 11 - 1921 tarnavo gen. Denikino ir gen. Vrangelio armijose, buvo 1 šaulių gen. Drozdovskio pulko kuopos vadas. Grįžus į Lietuvą 1921 08 09 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1921 12 30 suteiktas leitenanto laipsnis, 1922 09 01 pakeltas į vyr. leitenantus. 1925 10 31 baigė Aukštųjų karo technikos kursų Elektromechanikos skyrių. 1926 08 01 pakeltas į kapitonus. 1928 04 24 įskaitytas į inžinerijos karininkus. 1929 11 23 pakeltas į majorus. 1930 02 19 paskirtas eiti technikos dalies viršininko pareigas ir bataliono teismo pirmininku. 1931 08 29 baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. 1933 04 14 pakeltas į plk. leitenantus. 1940 09 15 - 1944 02 Rokiškio g-jos mokytojas, 1944 02 10 paskirtas VR Rokiškio komendantu. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. emigravo į Australiją. Nuo 1951 m. gyveno Adelaidėje, organizavo LB Adelaidės skyrių, , buvo jos pirmininkas. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4 laipsnio (1934), DLK Gedimino 4 laipsnio (1928), skautų Svastikos (1935) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių 3 laipsnio ordinu (1939).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1930 01 03 Lygumų k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - agronomijos mokslų daktaras. 1937-1941 mokėsi Boblaukio pradinėje mokykloje, 1946-1950 – Kybartų vidurinėje mokykloje. Neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo biologijos ir žemės ūkio pagrindų specialybę, vėliau apgynė disertaciją, už kurią suteiktas agrarinių mokslų daktaro laipsnis. Įvairiose Vilkaviškio rajono mokyklose dirbo mokytoju. 1961- 1962 dirbo Šūklių septynmetės mokyklos direktoriumi. 1962-1974 – Žaliosios aštuonmetės mokyklos mokytojas, vėliau Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymo stoties vyresnysis mokslo darbuotojas. 6 knygų bendraautoris, daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 100 populiarių straipsnių žemės ūkio klausimais autorius. 5 pripažintų racionalizacinių pasiūlymų tobulinantmokslinio tyrimo darbus autorius. „Žinijos“, kraštotyros ir kt. visuomeninių organizacijų narys. 1969-1974 „Normandija-Nemunas“ muziejau prie Žaliosios aštuonmetės mokyklos vadovas. „Arklio muziejaus“ rėmėjas, Cukrinių runkelių muziejaus sumanytojas ir kūrėjas. Knygų „Mes matėme karą“ (I d. – 2010, II d. – 2014) sudarytojas. Vilkaviškio literatų klubo „Seklyčia“ 2013 m. surengto trioletų konkurso laureatas.

Nuotrauka iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

[gimė 1933 07 20 Vilkaviškyje] - pedagogė, sportininkė, visuomenės veikėja. 1952 m. baigė Šventojo vardo vid. mokyklą Clevelande, OH. 1956 m. Ohio valstijos universitete Columbuse baigė pedagogiką, įgijo bakalauro laipsnį. 1975 m. Marylando valst. universitete įgijo magistro laipsnį (administravimas). Tinklinio ir lengvosios atletikos trenerė. Reiškėsi kaip lengvaatletė, dalyvavo Pavergtų tautų olimpiadoje Nürnberge, Vokietija (I vieta bėgime, 1948), JAV pirmenybėse (bronzos medalis šuolyje į tolį, 1953). Priklausė sporto klubui „Žaibas“; buvo sporto klubų „Banga“ (1958) „Los Angeles ir Vėjas“ (1972) Vašingtone iniciatorė; organizavo sporto šventes, vadovavo stovykloms. ŠALFASS narė. Dalyvavo JAV LB, ALTo veikloje. 1960 - 1962 Clevelande vadovavo Šv. Kazimiero lituanistinei mokyklai, Vašingtone – moterų klubui, K. Donelaičio mokyklos tėvų komitetui. Ateitininkė; 1966 m. įkūrė ir globojo moksleivių ateitininkų kuopą. Skautė. Tautodailės instituto narė (rengia tautodailės parodas, demonstruoja verpimą ir audimą). 1993 m. buvo BALFo Vašingtono sk. pirmininkė. Bendradarbiauja spaudoje.

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.2: N-Ž. - 2002. - 615, [1] p.

[gimė 1901 m. Kybeikių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1908-1910 mokėsi Kybeikių pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės išėjo.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Andrius Vosylius. Nuotrauka iš https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/12/15/turtingiausi-tarpukario-lietuvos-zmones#7

[gimė 1878 arti Pilviškių, Vilkaviškio r.] – bankininkas. Atėjus metui eiti į kariuomenę, A. Vosylius išvyko į Vokietiją ir pradėjo dirbti darbininku fabrike. Po kelerių metų mirus broliui, jis, kaip vienintelis sūnus, pagal įstatymą buvo atleistas nuo tarnavimo kariuomenėje ir galėjo grįžti į Lietuvą . Taip jis ir padarė, grįžo į tėvų ūkį. Tačiau jo netraukė ūkininkavimas, todėl patraukė į Kauną, įsidarbino fabrike. Po 1905 m. revoliucijos šiek tiek prasilavinęs, A. Vosylius išvyko į Varšuvą, kur tapo švedų separatorių fabriko „Alfa-Laval" agentu-komivojažieriumi. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą A. Vosylius persikėlė į Vilnių. Manoma, kad iš pradžių dirbo P. Vileišiui priklausiusio žemės ūkio mašinų fabriko „Vilija" agentu, prekybos skyriaus vedėju, o vėliau drauge su J. Smilgevičiumi nupirko fabriką ir tapo jo direktoriumi. Literatūroje minimos būtent tokios A. Vosyliaus pareigos. M . Yčas mini, kad 1913 m. A. Vosylius buvo „Vilijos" fabriko direktorius". 1912 m. jis įstojo į Lietuvių mokslo draugiją. Karo metais pradėjo dirbti ir visuomeninį darbą, tapo Lietuvių draugijos nukentėjusiesiems nuo karo šelpti maisto sekcijos vedėju, organizavo valgyklas pabėgė¬liams ir tremtiniams. 1915 m. vasarą A. Vosylius su tremtiniais išsikėlė į Smolenską, kur suorganizavo ir vadovavo geležies apdirbimo dirbtuvėms, mokinių bendrabučiui. Taip lietuvių jaunimui buvo sudarytos sąlygos įsigyti profesiją. Čia jis darbavosi iki 1918 m., kol bolševikai nenacionalizavo dirbtuvių. Gyvendamas Smolenske, A. Vosylius talkino organizuojant tenykštį lietuvių karių pulką. Šį darbą trukdė lėšų stoka, todėl Smolensko lietuvių kolonija sudarė finansų komisiją, kurios uždavinys buvo parūpinti lėšų pulko organizavimo darbams paremti. [ šią komisiją įėjo A. Vosylius ir kiti žymūs asmenys (dailininkas P. Rimša, inžinierius A. Graurokas, P. Narutavičius, J. Kubilius) 3 . Grįžęs į Lietuvą, A. Vosylius ėmėsi įmonių steigimo ir administravimo darbo.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1898 10 14 Sausbalių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1950 07 25 Vila Zelinoje (Brazilija)] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1918 m. baigė Marijampolės g-jos 6 klases. Grįžęs į Lietuvą 1919 01 13 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 07 06 baigė Karo mokyklą, suteiktas karužo laipsnis. 1919 09 13 pagal Lietuvos kariuomenės laipsnių įsatatymą karužo laipsnis pakeistas į leitenanto. 1919 11 dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais prie Mažeikių. 1933 12 22 baigė nuovados viršininkų kursus. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. emigravo į Braziliją, gyveno San Paulo m., turėjo nuosavą fotoateljė. Apdovanotas Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) medaliais, Šaulių žvaigždės ordinu (1940).

Šaltiniai:
1.   Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. Mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės išėjo.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1918 12 18 Žiūrių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės karininkas.
1938 06 14 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją. 1938 07 08 pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1939 09 18 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. Studijavo Prekybos institute Šiauliuose.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Nuotrauka iš Lietuvių enciklopedija. T.34: Vienos kongresas – X spinduliai. - 1966. - 640 p.

[gimė 1895 Senųjų Sausbalių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps.] – fotografas, menininkas. Prieš I Pasaulinį karą baigė 6 klases Marijampolės gimnazijoje. Persikėlė į Vilnių baigė komercijos mokyklą ir dirbo „Žaibo“ spaustuvėj ir ėjo berniukų moksleivių bendrabučio vedėjo pareigas. 1919 m., užėmus Vilnių bolševikams, pabėgo per frontą į Kauną ir įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. 1920 m. buvo krikščionių demokratų sąrašu išrinktas į Steigiamąjį seimą. 1926 m. gavo stipendiją ir įstojo Berlyne į foto – technikos mokyklą, kurią baigė 1929 m. 1930 m. išvyko į P. Ameriką. Brazilijoje 10 metų dirbo švietimo ministerijos meno departamento fotografu. P. Amerikoje. JAV, Europoje yra dalyvavęs fotografijos meno konkursuose ir yra laimėjęs premijų.

Šaltiniai:
1.    Lietuvių enciklopedija. T.34: Vienos kongresas – X spinduliai. - 1966. - 640 p.
2.    Vilkaviškio krašto 1918-1923 metų Lietuvos kariuomenės savanorių vardynas / Vilkaviškio krašto muziejus. - Vilnius : Petro ofsetas, 2009. - 128 p.

Nuotrauka iš Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius : Diemedis, 2004. - 670, [1] p.

[gimė 1868 Jurkšų k.., Alksnėnų vls., Vilkaviškio aps. - 1939 03 03] - knygnešys, visuomenės veikėjas. Baigė 4 Marijampolės g-jos klases. Liet. spaudą pradėjo platinti sulaukęs 16 metų ir platino apie 20 metų (1885 - 1904). Po spaudos draudimo panaikinimo įsitraukė į legalių liet. draugijų veiklą - priklausė Lietuvių mokslo draugijai „Žagrei“, „Šviesai“, „Ūkininkų“ draugijai ir kt. 1937 m. parengė ir savo lėšomis išleido praktiškų patarlių ir priežodžių knygą „Gyvenimo mokykla“. 1897 m. apsigyveno Parausių k. (Vilkaviškio r.).

Šaltiniai:
1.    Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 : [žinynas] / Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. - Vilnius : Diemedis, 2004. - 670, [1] p.
2.    Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. -  Vilnius, 2004.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba