icon-sitemap

Birutė Žadvydienė (Juknevičiūtė)

[gimė 1951 04 27 Klampučių k., Vilkaviškio r.] – choreografijos mokytoja metodininkė, vaikų ir suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų vadovė. 1957 – 1965 mokėsi S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1965-1968 – Vilniaus kultūros mokykloje, 1973 m. baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą. 1998 m. subūrė Vilkaviškio pagyvenusiųjų klubą “Rudenėlis“, jame dirba ir jam vadovauja. 2001 m. subūrė dirbančio jaunimo šokių grupę „Juventa“. Su šokių kolektyvais dalyvavo respublikinėse šokių kolektyvų apžiūrose, koncertuose, dainų šventėse, konkursuose, festivaliuose, ne kartą laimėjo prizines vietas. Su šokių kolektyvais buvo išvykusi ir į Lenkiją. 1995 m. B. Žadvydienei suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija; 1997 m. ji išrinkta Vilkaviškio choreografų ir šokių mokytojų metodinio ratelio pirmininke. „Aušros“ vidurinei mokyklai paruošė vaizdinį – informacinį stendą „Šokių grupių veikla 1995-2006“. Už aktyvią veiklą apdovanota įvairių institucijų padėkomis, garbės raštais ir diplomais. Už aktyvią veiklą vystant meno saviveiklą buvo apdovanota Meno saviveiklos ženklu (1978).

[gimė 1900 03 18 Keturvalakių k., Vilkaviškio aps. - 1938 Smolenske] - poetas. Mokėsi Marijampolėje. 1920 m. įstojo į komjaunimą, už priešvalstybinę veiklą 1923 - 1924 kelis kartus pateko į kalėjimą. 1924 m. pasitraukė į Rusiją. Nuo 1929 m. gyveno Minske, dirbo radijo komitete lietuviškų laidų vedėju, redaktoriumi. 1938 m. pateko į stalininę mėsmalę - rugsėjo mėnesį buvo Smolenske sušaudytas. Eilėraščių paskelbė „Naujojoje gadynėje“, „Kibirkštyje“. 1934 m. išleistame almanache „Po raudonąja vėliava“ yra ir jo kūrinių.

Šaltiniai:
1.    ŽALDARIS Liudvikas. Prieiga internete http://www.oldradio.lt/lt/Liudvikas_%C5%BDaldaris

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1902 03 28 Žaliosios k. ir vls., Vilkaviškio aps. - 1970 08 04 Vilniuje] - mokytojas, Lietuvos kariuomenės karininkas. Kilus I pasaul. karui gyveno Saratove (Rusija). 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1920 03 baigė pašto, telefono, telegrafo kursus Kaune. 1924 06 15 baigė Vilkaviškio g-ją. Nuo 1924 m. LŠS narys. 1927 02 16 baigė Karo mokyklą leitenanto laipsniu, 1927 10 15 baigė Aukštesn. policijos mokyklą. 1928 01 10 baigė metinius pedagogų kursus Marijampolėje, mokytojavo Žaliosios prad. mokykloje, 1930 - 1933 - Alvito prad. mokykloje. Grąžinus Vilniaus kraštą mokytojavo Riešės prad. mokykloje, Vilniaus m. 44 prad. mokykloje, nuo 1940 09 01 Vilniaus m. 22 prad. mokyklos vedėjas. Studijavo VPI.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.
2.    Ažubalis Algirdas. Matematikos taikymas Lietuvos kariuomenėje 1918-1940 m. – Vilnius, 2015.

[gimė 1896 Raupiškių k., Raupiškių vls., Vilkaviškio aps. - 1973] - Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 03 16 pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

[gimė 1939 08 20 Daugėlaičių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] – žurnalistė. Mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje, Kybartų vidurinėje mokykloje, Kapsuko O. Sukackienės pedagoginėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universitete žurnalistiką. Nuo 1966 m. Plungės rajono laikraščio „Kibirkštis“ redakcijos mašininkė, literatūrinė darbuotoja, vyresnioji literatūrinė darbuotoja, skyriaus vedėja, laiškų ir masinio darbo skyriaus vedėja. Nuo 1976 m. Šakių rajono laikraščio „Draugas“ redaktoriaus pavaduotoja, 1990–2006 m. – redaktorė. Daugiausia rašė kraštotyros, kultūros, žemės ūkio, pedagogikos temomis. Ji yra dokumentinių apybraižų, skirtų daugeliui rajoninių literatūrinių ir publicistinių konkursų autorė ir laimėtoja.

[gimė 1899 Kybartuose, Vilkaviškio aps.] – savanoris kūrėjas. 1907-1911 mokėsi Kybartų pradinėje mokykloje. 1918 m. savanoriu stojo į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1921 m. pasibaigus Nepriklausomybės karui, iš kariuomenės pasitraukė.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

[gimė 1908 05 15 Vilkaviškyje] - visuomenės veikėjas. 18 metų amžiaus pradėjo organizacinę veiklą ir bendradarbiauti spaudoje. Veikė šauliuose. Režisavo ir vaidino scenos veikalus. Bendradarbiavo spaudoje. Rašė į „Jaunimą“, „Karį“, „Lietuvos ūkininką“, „Trimitą“ ir kt. Tremtyje rašė į „Draugą“, „Naujienas“, „Šaltinį“ ir kt. Nuo 1930 m. pasirašinėjo Viktoro Vyteniečio slapyvardžiu. Nuo 1947 m. persikėlė gyventi į Angliją, kur Londone dalyvavo liet. kultūriniame - visuomeniniame darbe.

Nuotrauka iš http://www.santaka.info/?sidx=20442

[gimė 1921 02 24 Gražiškių k., Vilkaviškio aps. - 2010 03 29] - pedagogas, aktorius. Mokėsi Marijampolės g-joje, 1940 m. baigė mokytojų seminariją. Baigęs mokytojavo Graužiniuose prie Vokietijos sienos, vėliau Gražiškiuose. Sovietų kalintas Marijampolės kalėjime. Prasidėjus karui, išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Hanau liet. pabėgėlių stovykloje, vienus metus studijavo Frankfurto prie Maino universiteto Filosofijos fakultete. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke, NY. Čia įsijungė į V. Žukausko ir A .Škėmos dramos sambūrio veiklą; vaidino spektakliuose: V. Keturakio „Amerika pirtyje“, A. Škėmos „Žvakidė“ ir kt. 1952 m. persikėlė į Detroitą, MI. Iki 1983 m. dirbo bendrovėje „General Motors“ mechaninių įrankių skyriuje. 1952 - 1977 dalyvavo Z. Arlauskaitės - Mikšienės dramos mėgėjų sambūryje: buvo sambūrio pirmininkas, atliko pagr. vaidmenis apie 120 spektaklių. Talkino J. Pusdešrio dramos kolektyvui. Veikė LSS (turi puskautininkio laipsnį), BALFe.

Nuotrauka iš http://www.savastis.lt/author/elvyra/

[gimė 1932 01 17 Bartninkų k., Vilkaviškio aps.] - lietuvių teatro ir kino aktorė.
1956 m. baigė Lietuvos konservatoriją, 1956 -  1960 dirbo Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre. Nuo 1961 m. dėstė Vilniaus Kultūros - švietimo technikume, dirbo diktore radijuje. 1965 m. pradėjo dirbti Jaunimo teatre. Vaidmenys teatre - Žana (Ž. Anujaus „Vyturys“, 1967), Helina (Dž. Osborno „Atsigręžk rūstybėje“ (1967), „Moteris“ (Ž. Kokto „Žmogaus balsas“, 1977), Petronėlė (Žemaitės „Trys mylimos“, 1980) ir kt. Kine „Vienos dienos kronika“ (rež. V. Žalakevičius,1963), „Beprotybė“ (rež. K. Kiisk, 1968), „Birželis, vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969), „Smokas ir Mažylis“ (rež. R. Vabalas, 1975), „Nesėtų rugių žydėjimas“ (rež. M. Giedrys, 1978), „Barbora Radvilaitė“ (rež. V. Bačiulis, 1982), „Susidūrimas“ (rež. I. Fridbergas, 1984), „Nauji Robino Hudo nuotykiai“ (rež. Z. Vaintraubas, 1997), „Paskutiniai žaislai“ (rež. G. Bendoriūtė), „Žiurkės“ (rež. J. Luhdorff, 2004), „Nekviesta meilė“ ( rež. A. Šlepikas, 2007), „Gėlė“ (rež. D. Jarašiūnas, 2009) ir kt.

[gimė 1899 Vidgirių k., Gražiškių vls., Vilkaviškio aps.] – Vyties Kryžiaus kavalierius. 1919 03 19 Vilkaviškio komendantūros pašauktas įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Apdovanotas 1 laipsnio Vyties Kryžiumi (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba