icon-sitemap

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_draugija_nukent%C4%97jusiems_d%C4%97l_karo_%C5%A1elpti

[gimė 1894 m. Pilviškiuose].  Mokėsi Sankt Peterburge, kur  įgijo mokytojos cenzą ir nuo 1911 m. pradėjo mokytojauti.  Švietimo sistemoje dirbo 49-erius metus iki 1960-ųjų.  Pilviškių progimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1933 m.  dėstė rusų kalbą, nors iki karo buvo lituanistė. Be mokytojavimo buvo mokyklos inspektorė, o nuo 1949-ųjų – mokymo dalies vedėja.  1955 m. jai buvo suteiktas LTSR nusipelniusios mokytojos vardas. O. Žebrauskaitė dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo šios organizacijos centro komiteto, kuriam vadovavo Jonas Basanavičius, narė (nuo 1926 m. organizacija pavadinta Lietuvių labdarybės draugija), ją rinko iždininke. Amžino poilsio mokytoja O. Žebrauskaitė atgulė 1972-ųjų liepą Pilviškių kapinėse greta savo sesers pedagogės Magdalenos.

Šaltiniai:
1.    Tumosa, Vincas. Kad mokytoja neliktų už mūsų atminties ribų / Vincas Tumosa. - Iliustr. - Rubrika: Valstybė buvo, yra ir bus // Santaka. - ISSN 1648-1895. - 2017, rugpj. 26, p. 5-6.
2.     Klimka, L. Pirmoji lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazija įžengė į antrąjį šimtmetį. 2016. Prieiga internete http://mokslolietuva.lt/2016/02/pirmoji-lietuviu-vytauto-didziojo-gimnazija-izenge-i-antraji-simtmeti/
3.    Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Prieiga internete http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-draugija/14-Basanavicius.html
4.    Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti. Prieiga internete  https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_draugija_nukent%C4%97jusiems_d%C4%97l_karo_%C5%A1elpti

[gimė 1900 09 26 Parausių k., Paežerių vls., Vilkaviškio aps. - 1962 09 07 JAV] - poetas, prozininkas. Pradinę mokyklą baigė Paežeriuose, mokėsi Marijampolės g-joje, VDU humanitarinių mokslų fakultetą. Baigęs buhalterijos ir stenografijos kursus, dirbo seime stenografu, vėliau vidaus reikalų ministerijoje buhalteriu. Lietuvoje buvo vienas iš pirmųjų dailiojo čiuožimo meistrų. Dalyvavo kelis kartus užsienyje dailiojo čiuožimo varžybose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, o vėliau persikėlė į JAV.  JAV parašė ir išleido poemą iš lietuvių mitologijos „Minijanas“ (1952), romaną „Laiptai į tolumas“ (1954).

Šaltiniai:
1.    Vilkaviškio rajono savivaldybės kultūros paveldo  bei kalbos ir  literatūros paveldo objektai. Prieiga internete http://www.nemunas.info/kalba/Vilkaviskis.htm

Nuotrauka iš https://www.tv3.lt/naujiena/naujienos/959163/kaunieciu-seimos-tragedija-is-pasalu-smogusi-liga-pakirto-triju-vaiku-teti

[gimė 1976 09 22 Kybartuose, Vilkaviškio r. – 2018 05 14, Kaune] – aktorius. Studijavo Vilniaus konservatorijoje, Kauno aktorinio meno mokykloje, VDU teologijos fakultete. Nuo 1998 m. dirbo Kauno valstybiniame akademiniame dramos teatre, vėliau vaidino Kauno mažajame teatre ir Kauno kameriniame teatre, yra Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ mokyklos vienas iš meno vadovų, vadovauja ir dramos studijai. Gausybės renginių įvairiuose Lietuvos miestuose organizatorius ir vedėjas: tarp jų ir „Grok, Jurgeli“ vedėjas ir režisierius, 2013 m. Lietuvos jaunimo dienų Kaune režisierius. Daugiau kaip 25 metus dalyvauja įvairiosejaunimo stovyklose, veda seminarus pedagogams, ne kartą dirbęs jaunimo psichologinėse pagalbos linijose. Apdovanotas Lietuvos teatro sąjungos diplomu už aktorinį duetą M. Valiuko pjesės „Septyniolika“ pastatyme Kauno Mažajame teatre.

[gimė 1890 02 01 Šukių k., Vilkaviškio aps. - 1971 04 09 Čikagoje, IL] - tautosakininkė, visuomenės veikėja. Nuo 1914 m. gyveno JAV. Aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių gyvenime. Dr. J. Baliui ir kt. padainavo apie 300 dainų, pateikė daug kitos tautosakos. Daugiau kaip 50 jos dainų J. Balys paskelbė kn. „Lietuvių dainos Amerikoje“ (1958). Su J. Balio pagalba „Drauge“ (1952) išspausdino pasakojimą apie Užnemunės gyvenimą prieš I pasaul. karą. Atskira knygele išleistas jos pasakojimas „Suvalkiečių vestuvės“ (1953), „Aiduose“ išspausdintas pasakojimas „Lino istorija“ (1962, parengė J. Balys).

Šaltiniai:
1.    Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai : biografijų žinynas / grupės vadovė: Vilija Kneitienė ; redaktoriai: Antanas Balašaitis…[et. al.]. - Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998-. - 2 t. : iliustr. - (Pasaulio lietuviai). - ISBN 5-420-01415-7 (įr.), T.2 : N-Ž. - 2002. - 615,[1] p. : iliustr., p. 530.
2.    Rupeikienė E. Tarptautines moters dienos minėjimui Lietuvoje – 100 metų. Įžymios Vilkaviškio krašto moterys. 2014. Prieiga internete http://suduvis.lt/2014/03/08/tarptautines-moters-dienos-minejimui-lietuvoje-100-met-izymios-vilkaviskio-krasto-moterys/

Nuotrauka iš http://illinoistimes.com/article-10244-lithuanians-in-springfield.html

[gimė 1936 m. Vilkaviškyje] per Antrąjį pasaulinį karą su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. šeima emigravo į JAV ir apsigyveno Čikagoje. Studijavo vadybos mokslus Ilinojaus universitete. Juos baigęs ir atitarnavęs savanoriu JAV kariuomenėje, dirbo audito ir vadybos srityse. Nuo 1969 m. įsidarbino Ilinojaus valstijos mokesčių ministerijos Vidaus audito skyriuje, kurio vadybą perėmė 1971 metais. Siekė kvalifikacijos aukštumų, įgijo viešo auditoriaus (CPA) ir vidaus auditoriaus (CIA) profesines designacijas. Aktyviai dalyvavo Pasaulio vidaus audito institute (The IIA). Jame užėmė begalę pareigų, įskaitant Konferencijų komiteto vadovo, Vyriausiosios tarybos ir Profesinių standartų komisijos nario. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užmezgė ryšius su audito profesionalais Lietuvoje. 1992–1999 m. organizavo ar dalyvavo apmokymo seminaruose lietuvių audito specialistams Anglijoje ir Lietuvoje. Rašė straipsnius savaitraštyje „Apskaita ir kontrolė“.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1918 12 23 Serdokų k., Vilkaviškio vls. ir aps.] - Lietuvos kariuomenės karininkas. 1938 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1938 07 08 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, pasiųstas į į Karo mokyklą, 1939 09 18 ją baigė jaun. leitenanto laipsniu. Studijavo Veterinarijos akademijoje.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1878 04 14 Serdokų k., Vilkaviškio vls. ir aps. – 1928 Ūdrijoje] – kunigas. Mokėsi savo kaimo pradžios mokykloje, Vilkaviškio gimnazijoje. Nuo 1896 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje. Paskirtas vikaru į Pilviškius. 1906 m. – Sintautuose, nuo 1909 m. – Seinų katedros vikaras ir seminarijos ekonomas. 1912 m. – Teolino klebonas. Baigiantis I Pasauliniam karui sugrįžo į Lietuvą. Vikaravo Šunskuose, nuo 1921 m. klebonavo Ūdrijoje, čia išgelbėjo bažnyčios turtą nuo gaisro, pastatė bažnyčią, sutvarkė iširusius parapijos reikalus. Kunigas – S. Nėries dėdė, ji pas jį vasaromis atostogaudavo.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės. – Vilnius, 2017.

[gimė 1968 08 14 Gudkaimio k., Kybartų vls., Vilkaviškio r.] – visuomenininkas, Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas. Studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. 2008 m. Gudkaimio kaime, kuriame gyvena beveik 400 žmonių, buvusioje kolūkio valgykloje įkūrė Gudkaimio bendruomenės sporto ir sveikatingumo centrą, įrengė vaikų žaidimo aikštelę, sutvarkė poilsio zoną, už savo lėšas nusipirko Prapuolenių dvarą ir apleistą, nuniokotą senovinį pastatą tikisi prikelti naujam gyvenimui.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2013/10/08/mus-krastieciai-vincas-zemaitis/

[gimė 1896 11 21 Andriškių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1983 02 15 Čikagoje, IL.] - miškininkas, etnologas, visuomenės veikėjas. 1907 - 1915 mokėsi Marijampolės g-joje, 1917 m. baigė lietuvišką M. Yčo g-ją Voroneže (Rusija), 1917 - 1918 studijavo Charkovo vet. institute. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1918 - 1920 Vilkaviškio aps. valdybos narys ir Karo intendantūros Suėmimo komiteto vienas steigėjų ir vicepirmininkas. II liet. konferencijos (1919 Kaune) prezidiumo sekretorius, spaudos biuro narys. 1920 - 1921 dirbo „Laisvės“ dienraščio redakcijoje. 1921 - 1922 studijavo Berlyno ž.ū. aukštojoje mokykloje, 1922 - 1925 - Tharandto (netoli Drezdeno) aukštojoje miškų mokykloje, kurią baigė, įgydamas miškų inžinieriaus specialybę. Studijų metais Tharandto liet. studentų miškininkų sambūrio „Silva“ pirmininkas. 1929 - 1940 Miškų departamento tarybos narys. Vienas Lietuvos miškininkų sąjungos įkūrimo (1929) iniciatorių, 1930 - 1934 jos pirmininkas.

Nuotrauka iš http://suduvis.lt/2014/07/25/liepos-26-diena-delcia/

. [gimė 1923 07 26 Vilkaviškyje – 2009 05 18] - menotyrininkė, dailėtyrininkė. 1944 m. baigė Vilkaviškio g-ją. 1950 m. VU Istorijos ir filologijos fakulteto Muzeologijos skyriuje įgijo meno istorikės specialybę. Baigusi studijas, kurį laiką dirbo įvairiose įstaigose, o 1959 m. įsidarbino Kultūros ministerijoje. 1975 - 1980 ėjo Mokslinės - metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkės pareigas. Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje įkūrus Kultūros paminklų sąvado redakciją, 1980 - 1982 ji dirbo šios redakcijos vedėja, rūpinosi „Kultūros paminklų sąvado“ tomų rengimu, taip pat išleido vadovą „300 kultūros paminklų“ (1980), į kurį sudėjo reikšmingiausius dailės objektus. Ji yra daugelio dailėtyros straipsnių autorė: „Domicelė Tarabildienė“ (Vilnius, 1973), „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ serijos albumas „Jadvyga Mozūraitė - Klemkienė“ (Vilnius, 1979). Už 1984 m. „Vagos“ leidyklos išleistą monografiją „Paulius Galaunė“ ir profesoriui dedikuotą ne mažiau reikšmingą, gausiai iliustruotą studiją „Lionginas Šepka“ apie iškilaus šiuolaikinio dievdirbio kūrybą 1990 m. Z. Žemaitytei paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba