icon-sitemap

Kazys (Kostas) Žolynas Konstantinas

[gimė 1913 08 11 Žvirgždaičių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 2004 02 02 Denveryje (Kolorado vlst.)] - teisininkas. Lietuvos kariuomenės karininkas. 1931 08 27 baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, studijavo VDU teisių fakulteto Teisių skyriuje. 1938 09 27 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1939 06 23 baigė VDU Teisių fakulteto Teisių skyrių, nuo 1939 11 dirbo Vyriausiojo tribunolo teismo kandidatu. Organizuojant VR 1944 m. buvo gen. Plechavičiaus adjutantas. 1944 m. pasitraukė į Austriją, vėliau gyveno Vokietijoje. 1948 m. emigravo į Australiją, dirbo geležinkelių bendrovėje. 1959 m. persikėlė į JAV. Nuo 1973 m. gyveno Ormand Byče, Floridoje, buvo LB Čikagos ir Floridos valdybų narys.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Ričardas (Rišardas) Žolynas

[gimė 1915 04 03 Žvirgždaičių k., Gižų vls., Vilkaviškio aps.] - statybos inžinierius, Lietuvos kariuomenės karininkas. 1932 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono g-ją, 1933 09 14 įstojo į VDU Technikos fakulteto Statybos skyrių. 1937 09 15 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. 1941 12 15 baigė VDU įgydamas statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1944 10 15 Kauno valst. Technikumo architektūros specialybės mokytojas.

Šaltiniai:
1.    Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

Nuotrauka iš Naujokaitienė, Regina  Garsino Lietuvą, nes ją mylėjo / Regina Naujokaitienė // Santaka. – 1998, p. 3.

[gimė 1920 09 29 Bobių k., Žaliosios vls., Vilkaviškio aps. - 1997 Australijoje] - žurnalistas, rašytojas. 1944 m. neakivaizdžiai baigė g-ją Kaune. tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją. 1945 - 1949 Freiburgo universitete studijavo filosofiją, istoriją ir psichologiją. 1949 m. persikėlė į Australiją. Melburno universitete studijavo germanistiką ir istoriją. Dirbo Australų televizijoje, bendradarbiavo Australijos lietuvių laikraščiuose, redagavo Sidnyje „Mūsų pastogę“, Melburne kartu su kunigu Vaseriu - „Švyturį“. Redagavo ir „Tėviškės aidus“. Už 1956 m. išleistą knygą „Gyvenimo keliu“ laimėjo tų pačių metų jaunimo premiją. Parašė ir išleido kn. „Kalėdų varpai“ (1957), „Dabarties sutemose“ (1967), „Vilniaus kraštas faktų ir atsiminimų šviesoje“ (1967), „Sakykim, vyrai, taip nebuvo“ (1970), „Tarp mokslo ir duonelės“ (1985), „Satyriniai apmąstymai snobų alėjoje“ (1985), „Tylinti tauta“ (1985), „Gijų raštai“ (1986), „Mažoji Lietuva rusiškojo imperializmo tinkle“ (1989), „Laisvei dienojant“ (1991), monografiją „Juozapas Skvireckas“ (1953). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, rėmė iš Sibiro grįžusias šeimas, dovanojo knygas bei archyvinę medžiagą Vilniaus universiteto bei Mažvydo bibliotekoms.

Šaltiniai:
1.    Naujokaitienė, Regina  Garsino Lietuvą, nes ją mylėjo / Regina Naujokaitienė // Santaka. – 1998, p. 3.
2.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 575 psl.

[gimė 1913 01 28 Vaičlaukio k., Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 2003 04 10 ] - liaudies meistras. Tris žiemas lankė Paežerių pradžios mokyklą, o vasaromis ganė gyvulius. Būdamas 15 metų pradėjo mokytis siuvėjo amato pas vietinį meistrą, vėliau 3 metus tobulinosi Marijampolėje. 1937 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Grįžęs apsigyveno Kaune, vedė, persikėlė gyventi į Bartninkus (Vilkaviškio r.), ten nusipirko parduotuvę. Per II pasaul. karą išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją, vėliau mobilizuotas į Raudonąją armiją. Nuo 1948 m. gyveno Vilkaviškyje, dirbo siuvėju. 1962 m. išėjo į pensiją ir pradėjo drožinėti. Pirmą kartą parodoje dalyvavo 1976 m. Vilkaviškyje. Respublikinės liaudies dailės parodos 1977 m. dalyvis. Tais metais jam pirmajam Vilkaviškio krašte buvo suteiktas liaudies meistro vardas. 1979 m. priimtas į liaudies meno draugiją. Dalyvavo daugelyje parodų. Sukūrė keletą koplytstulpių, antkapinių paminklų, kryžių, pastatytų kaimo kryžkelėse, siužetinių skulptūrų.

[gimė 1870 Matuliškių k.,Vilkaviškio aps. - 1955 12 29 Jewett City, Conn] - visuomenės veikėjas. 1891 m. atvyko į JAV ir po kiek laiko įkūrė spaustuvę Lawrence, Mass., kurią vėliau perkėlė į Bostoną. Čia jis 1905 m. pradėjo leisti savaitraštį „Keleivį“, kurį 1908 m. rudenį perleido St. Michelsonui su J. Gegužiu.

Šaltiniai:
1.    Greičiausias pamokintojas angliškos kalbos / [sudarė Antanas Žvingilas]. - 3-ioji laida. - 1910. - 78 p. Prieiga internete http://www.europeana.eu/portal/lt/record/2021803/recordDescription_LNB_C1R0000038126.html
2.    Keleivis (laikraštis). Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Keleivis_(laikra%C5%A1tis)
3.    Raguotis B. Amerikos lietuviškos spaustuvės ir spaustuvininkai (1874-1919)// Žurnalistikos tyrimai. 2015. Nr. 9, p. 122-148. Prieiga internete http://www.zurnalai.vu.lt/zurnalistikos-tyrimai/article/download/8799/6540

Nuotrauka iš http://www.media.leu.lt/displayimage.php?pid=3908

[gimė 1928 03 04 Keturkaimio k. Vilkaviškio aps.] - pedagogas. 1951 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą ir jame dėstė; docentas (1974), 1978 - 1983 fizikos metodikos katedros vedėjas. Paskelbė mokslinių straipsnių mokymo proceso technizavimo, fizikos mokymo metodikos klausimais. Parašė mokomųjų priemonių „Mokomasis kinas“ (1975), kn. „Techninės mokymo priemonės“ (1985)

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
2.    LEU matematikos, informatikos ir fizikos katedra. Istorija. Prieiga internete https://leu.lt/lt/gmtf_mif_katedra/mk_apie_mus/mk_istorija.html

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba