icon-sitemap

[gimė 1901 09 27 Vilkaviškio aps. - 1942] - kunigas. Baigė vietinę pradinę mokyklą, progimnaziją, Vilkaviškio kunigų seminariją. Pilviškių klebonas, Vilkaviškio vyskupijos vicedekanas. 1934 - 1937 vikaras Naumiestyje. 1938 06 29 vysk. A. Karosas pašventino kertinį akmenį naujos, mūrinės bažnyčios statybai, ją ir pradėjo naujasis klebonas. Akmenis, smėlį, žvyrą vežė parapijinių kaimų ūkininkai. P. Žilinskas su reikalais išvyko į Marijampolę ir netikėtai mirė. Bažnyčios statyba sustojo. Palaidotas Pilviškiuose, nebaigtos mūrinės bažnyčios šventoriuje.

Nuotrauka iš Lietuvos kariuomenės karininkai, 1918-1953. T. 8: . - 2008. - 423, [1] p.

[gimė 1891 01 10 Vižaidų k., Gižų vls., Vilkaviškio aps. - 1965 12 15 Kaune] - gydytojas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1911 m. baigė Marijampolės g-ją, studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, Lietuvių studentų draugijos narys. Prasidėjus I pasaul. karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo raudonajame Kryžiuje Pietų - Vakarų fronte. 1916 03 01 baigęs Maskvos universiteto Medicinos fakultetą įgijo gydytojo kvalifikaciją. Po perversmo Rusijoje 1918 07 grįžo į Lietuvą, dirbo Lazdijuose laisvai praktikuojančiu gydytoju. 1920 03 01 suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920 08 28 dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1921 07 12 pakeltas į vyr. leitenantus. 1924 07 24 pavesta eiti Aukštųjų karininkų kursų ir karo mokyklos gydytojo pareigas, 1925 05 15 pakeltas į kapitonus, 1927 02 16 pakeltas į majorus, 1932 02 13 pakeltas į plk. leitenantus. Nuo 1940 09 VDU Ausų, nosies, gerklės katedros vedėjas, docentas (1944). 1944 m. pakviestas į Kauno medicinos institutą profesoriumi.

[gimė 1905 11 28 Vidgirių k., Keturvalakių vls., Vilkaviškio aps. -1964 03 20 Kaune] – rašytojas. Bendradarbiavo „Žemaityje“. 1940–1941 m. – redagavo žurnalą „Šeima“. Parašė romaną „Būdviečių mokykla“ (1938), kn. „Svetima moteris“ (1940), „Atsisakome nuo senojo svieto“ (1958). Nagrinėjo švietimo, lietuvių kalbos, vaikų auklėjimo ir kitus klausimus.

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 583 psl.
2.    Vincas Žilionis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vincas_%C5%BDilionis

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_%C5%BDilius-Jonila

[gimė 1870 10 18 Jurkšų k., Vilkaviškio aps. - 1932 03 02 Klaipėdoje] - poetas, vertėjas. Baigė Marijampolės g-ją. 1893 išvyko į JAV, ten baigė kunigų seminariją. 1910 - 1914 studijavo Züricho ir Berlyno universitetuose. Nuo 1921 m. gyveno Klaipėdoje, atsisakęs kunigystės, tarnavo Klaipėdos krašto gubernatūroje. Išleido poezijos rink. „Dainų pynės iš gyvenimo dabartinės gadynės‘ (1907), „Veikalai, veikalėliai ir vertimai eilėmis“ (1-3, 1912), paskelbė tautosakos motyvais parašytas poemas „Radynos ir Vestuvės“ (~ 1892 - 1896), pratęsusias folklorines liet. poezijos tradicijas. Jo pariotinė lyrika (per 40 eilėraščių) savaip papildė bei paįvairino XIX a. pab. - XX a. pr. liet. poezijos akiratį. Eiliuota drama „Jono vaikai“ (1914), vaizduojanti 1905 m. revoliucijos įvykius Lietuvos kaime, vertintina kaip įdėjų drama. Negausūs kūrinėliai periodikoje įdomūs labiau pažintiniu nei meniniu požiūriu.

[gimė 1909 04 08 Mažučių k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės karininkas. Baigė Kybartų „Žiburio“ aukštesn. komercijos mokyklos 4 klases. Nuo 1928 m. LŠS narys. 1931 10 29 baigė Karo mokyklą jaun. leitenanto laipsniu. Tarnavo Raseinių aps. policijoje, nuo 1933 09 01 vachmistras, nuo 1934 m. Jurbarko policijos vachmistras, nuo 1936 m. Raseinių aps. Raudonės policijos nuovados viršininkas, nuo 1940 01 26 Vilkijos policijos nuovados viršininku. Apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu (1939).

Šaltiniai:
1.    Policija. 1935 m. 13(185) nr., liepos mėn. 1 d. Prieiga internete http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_50651_1&biRecordId=5127

[gimė 1929 03 08 Pilviškiuose, Vilkaviškio aps] - inžinierė, technologė, technikos mokslų daktarė. 1951 m. baigė Kauno Politechnikos institutą, 1952 - 1954 Kauno „Bituko“, Garliavos (Kauno r.) plytinių meistrė, techn. kontrolės skyriaus viršininkė. 1954 - 1961 Statybinių medžiagų ministerijos, Naujų statybinių medžiagų instituto inžinierė. Nuo 1964 m. Chemijos ir chem. technologijos instituto moksl. bendradarbė. Paskelbė mokslinių straipsnių silikatų chemijos ir antikorozinių dangų struktūros klausimais; vieno išradimo autorė.

[gimė 1920 05 17 Vilkaviškyje] - istorikas, žurnalistas. 1937 - 1941 studijavo Kauno universiteto technikos ir technologijos fakultetuose. 1946 m. baigė TSRS užsienio reikalų ministerijos Aukštąją mokyklą. 1946 - 1948 dirbo TSRS Užsienio reikalų ministerijoje, 1948 - 1954 Lietuvos TSRS Užsienio reikalų ministerijoje. 1948 - 1965 VU dėstytojas. 1965 - 1968 laikr. „Moscow News“ („Maskvos naujienos“) korespondentas JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Tyrinėjo Klaipėdos problemą 1919 - 1939, burž. Lietuvos užsienio politikos, JAV vidaus ir užsienio politikos klausimus.

[gimė 1884 12 13 Žiūrių - Gudelių k., Pilviškių vls., Vilkaviškio aps.] - knygnešys. Mokėsi valdinėje pr. mokykloje, 1899 - 1905 - Veiverių pavyzdinėje pr. mokykloje ir mokytojų seminarijoje, baigė 3 kursus. Iš seminarijos buvo pašalintas už revoliucinę veiklą, liet. spaudos platinimą. Dar piemenaudamas tėviškėje liet. spaudos gaudavo iš pusbrolio Motiejaus Baltūsio. Mokydamasis seminarijoje grįždamas atostogų parsiveždavo spaudos iš Pilviškių. Vėliau susipažino su knygnešiu Jonu Griniumi, kuris spaudą atvežęs palikdavo Skriaudžiuose pas Petrą Šeštoką (paslėpdavo aviliuose) arba pas Veiverių vargonininką Pijų Bukšnaitį (paslėpdavo bažnyčios vargonuose). V. Žiūrys pasiėmęs atvežtą spaudą, paslėpdavo Veiverių kapinėse po antkapiniais paminklais. Iš slėptuvių pasiimdavo nedidelius kiekius, daugiausia platindavo tarp savo bendramokslių, slaptos mokinių kuopelės narių. Palaikė ryšius su Marijampolės gimnazistais. Dalyvavo 1905 m. revoliucijoje, seminaristų streike. Buvo įtariamas ir sekamas. 1906 m., vengdamas persekiojimo ir arešto, emigravo į Daniją (ten gyveno 1906 - 1920), dirbo vairuotoju. Vėliau persikėlė į JAV, po kiek laiko į Argentiną.

Nuotrauka iš http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=2390&Itemid=214

Gimė 1898 06 10 Keturvalakių k., Vilkaviškio aps. - 1989 11 03 Toronte (Kanada)] - prozininkas, poetas. Studijavo teisę 1924 - 1927 Montpellier ir 1928 - 1929 Paryžiaus universitetuose. 1937 - 1940 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Londone, 1962 m. paskirtas Lietuvos konsulu Kanadoje. Nuo 1920 m. rašė „Lietuvoje“, „Ryte“, „Lietuvos aide“, „Gaisuose“ ir kitur. Išleido apsakymų rink. „Ryto kraujas“ (1929), poemą „Pajūrio himnas“ (1931), apybraižų kn. „Runcė ir Dandierinas“ (1969).

http://etnomuzeum.pl/o-muzeum/maria-znamierowska-prufferowa/

[gimė 1898 05 13 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1990] - etnologė. 1915 m. Liepojoj baigė g-ją ir nuo 1921 m. studijavo VU zoologiją, vėliau perėjo į etnologiją. 1932 m. gavo etnologijos magistrės, o 1939 m. daktarės laipsnius. Nuo 1927 m. VU asistentė, 1936 - 1939 m. adjutantė, vėliau Lietuvos mokslų akademijos Etnologijos skyriaus muziejininkė. Nuo 1945 m. Torunės (Lenkija) universiteto adjutantė, 1958 m. profesorė; drauge 1946 - 1958 Torunės sritinio muziejaus etnografijos sk. vedėja, nuo 1959 m. etnografinio muziejaus direktorė. Daugiausia ji domėjosi žvejyba, ypač jos pirmykščiais būdais, ji pirmoji bandė skirstyti Lietuvos ir Lenkijos bei kaimyninių kraštų žeberklus pagal tipus. Išspausdino daug straipsnių „Gimtajame krašte“ ir kituose etnografiniuose leidiniuose.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba