icon-sitemap

Nuotrauka iš http://www.menufaktura.lt/?m=55337&s=64552

[gimė 1957 05 07 Patilčių k., Vilkaviškio r.] - scenografas, dailininkas keramikas. 1972–1976 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko dailės technikume, 1980–1985 studijavo LTSR valstybinės dailės  akademijos Keramikos katedroje. Dirba teatre, režisuoja, rašo libretus, kuria dekoracijas, kostiumus, grimą, plakatus teatro spektakliams ir kinui, iliustruoja knygas. Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanojimai: 1996 m. ir 2000 m. už geriausią metų scenografiją ir kostiumus įteikta Lietuvos teatralų Šv. Kristoforo premija, Kauno teatralų „Fortūnos“ premija, 1997 – 1998 paskirta aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija, 1999 m. XI Gmundeno keramikos mugės parodoje – konkurse „Vaza gėlėms“ (Austrija“) apdovanotas 3 – uoju prizu, 2001 m. – 2003 m., 2007 m. ir 2014 m. pakirtos individualios valstybės stipendijos meno ir kultūros kūrėjams, 2007 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008 m. už R. Gaidamavičiūtės knygos „Vidmantas Bartulis. Tarp tylos ir garso“ apipavidalinimą 10-joje Vilniaus knygų mugėje apdovanotas diplomu, 2010 m. laimėjo McKnight rezidenciją (Mineapolis, Minesota, JAV), 2013 m. už geriausią metų scenografiją ir kostiumus apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

[gimė 1919 12 26 Ožkabalių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. – 2008 09 02] – kunigas, teologijos licenciatas. Baigė pradžios mokyklą, gimnaziją. Ruošdamasis kunigystei gyveno vokiečių Kolegijoje Romoje. Čia 1944 10 28 įšventintas kunigu. Studijavo Seinų kunigų seminarijoje, Friburo universitete, Švč. Širdies universitete baigė filosofijos ir teologijos licenciato studijas. 50 metų gyveno ir dirbo Lugano m. (Šveicarija). Nuo 1981 m. ėjo bažnytinio teismo teisėjo pareigas Liugano m. Čia dirbo iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio. 6O metų paskyrė ligonių sielovadai. Albinas – Aleksandro (prel., mons., poeto Venancijaus Ališo) brolis. Kunigas labai didžiavosi savo broliu. Mirė Lugano m. 

Šaltiniai:
1.    Poniškaitis, Arūnas. In memoriam kun. Albinui Arminui (1919-2008). Prieiga internete http://vk.lcn.lt/naujienos/,404

Nuotrauka iš: https://suduvis.lt/2013/12/01/gruodzio-2-diena-delcia/

[gimė 1908 12 02 Ožkabalių k., Vilkaviškio vls., Vilkaviškio aps. - 1975 06 06 Brazilijoje] - kunigas, poetas, redaktorius. Baigė vietos pradžios mokyklą, Vilkaviškio gimnaziją ir 1931 m. Vilkaviškio kunigų seminariją. Neužilgo išvyko į Braziliją ir tapo San Paulo lietuvių parapijos kapelionas. Redagavo ten laikraštį „Šviesa“. Gyvendamas Brazilijoje pradėjo rašyti eiles ir spausdinti „Židinyje“, „Dienovidy“, „Drauge“, „Studentų žody“ ir kt. Išleido poezijos rinkinius „Sao Bento varpai“, „Anapus marių“, „Cascata Cristalina“, „Pietų kryžius“ ir kt. Brazilai jo vardu pavadino San Paulo miesto gatvę.

Antanas Arminas

[gimė 1896 01 14 Moliuškių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. (tiesa, viename jo ranka pildytame dokumente įrašyta kita gimimo data ir vieta – 1896 02 14, Lankeliškiai] –mokytojas, finansininkas, tautininkas. Baigęs Lankeliškių pradinę mokyklą, mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose. 1914 m. įstojo į Maskvos universitetą, kur studijavo Istorijos – filosofijos fakultete. 1915 m. vasarą gyveno Vilniuje ir darbavosi Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti. Mokytojavo Marijampolės, Kauno gimnazijose. 1921 -1922 m. tarnavo Lietuvos prekybos ir pramonės banke. Išvyko studijuoti Paryžiaus aukštojoje komercijos mokykloje, kur įgijo retą finansų matematikos specialybę. Dirbo Kybartų gimnazijos specialiųjų dalykų mokytoju, vėliau tapo Tauragės aukštesniosios komercinės mokyklos direktoriumi, vadovavo Šiaulių berniukų gimnazijai. 1927 m. buvo Centralinio ūkininkų banko valdybos narys, nors išdėstyta A.Armino biografija kelia dėl to nemažai abejonių. 1933 – 1936 m. būdamas bedarbiu, parašė mokomąsias priemones „Finansų matematika“, „Gyvybės draudimas“, „Prekybos skaičiavimai“.

J.Arminas. 1924 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1898 07 25 Šelmių k., Alvito vls., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Lugos mieste, netoli Petrogrado. Rusijoje baigė dvi g-jos klases. Grįžo į Lietuvą 1918 m. Įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 08 per Vilkaviškio komendantūrą pateko į Kauno etapo skirstymo punktą. 1919 10 17 pervestas į inžinerijos bataliono judėjimo tarnybos eksploatavimo biurą.

[gimė 1853 06 16 Deksniškių k., Vilkaviškio r. - 1885 03 18 Marijampolėje] - poetas, vertėjas.
1871 m. baigęs Veiverių ped. kursus, mokytojavo Alvito, Naumiesčio mokyklose. 1877 - 1883 Marijampolės g-joje. Platino draudžiamą liet. spaudą. Parašė eilėraščių, ist. straipsnį „Nusidavimai  Lydos pilies“ (1884), sudarė „Lietuvišką chrestomatiją“ (apie 1881 - 1882, rankraštis dingęs).Išvertė V. Sirokomlės poemas „Kaimo mokykloje“ ir „Piastų duktė“, A. Puškino baladę „Skenduolis“ ir kt.

V.Asevičius. 1926 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1896 07 27 Viščiakaimyje, Alvito vls., Vilkaviškio aps. - 1942 03 05 Kaune] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, 1918 m. ją baigė evakuacijoje Voroneže. Grįžęs į Lietuvą 1919 07 stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 08 01 pasiųstas į Karo mokyklą. Ją baigus 1919 12 16 suteiktas leitenanto laipsnis. 1920 07 13 išvyko į frontą. Dalyvavo kautynėse su lenkais Vievio apyl., Suvalkų kr. 1923 12 01 pakeltas į vyr. leitenantus.

Pulko viršila V.Astrauskas. 1919 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1887 01 24 Aleksotų k., Dabrovolės vls., Vilkaviškio aps. (kitais duomenimis Aukštutinėje Fredoje, Kaune)] - Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 03 29 savanoriu stojo į Kauno komendantūros sargybos kuopą. Tais pačiais metais buvo pervestas į 1-ąjį pėstininkų Gedimino pulką, buvo devintos kuopos būrininkas. Pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 08 25 ties Zarasais. Paleistas atsargon viršilos laipsniu 1923 01 26. Apdovanotas Vyties Kryžiaus 1 laipsnio medaliu (1919).

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.

Stasys and Ursule Astrauskai Newlywed in Germany 1946. Nuotrauka iš https://balzekasmuseum.org/displacedpersons/astras-family

[gimė 1912 10 16 Sausininkų k., Bartninkų vls., Vilkaviškio aps. - 2008 01 28] - tautodailininkė.
1932 m. baigė Valakų žiemos žemės ūkio mokyklą ir mezgimo kursus. Pavasarininkė. Dirbo Paežerių žemės ūkio mokykloje. Nuo 1949 m. gyveno JAV, Grand Rapidse, MI. Lietuvoje iš savo motinos išmoko pinti iš šiaudų, kurti karpinius, marginti margučius. Nuo 1949 m. kasmet savo darbus eksponavo Grand Rapidso Šv. Petro ir Povilo parapijos liet. renginiuose, nuo 1967 m. rengė kasmetinius margučių marginimo kursus Balzeko lit. kultūros muziejuje. Surengė individualines parodas Čikagoje M.K. Čiurlionio galerijoje (1971, 1979), Balzeko muziejuje (1989, 1992, 1994), Clevelande, OH, Šv. Jurgio parapijoje (1971, 1972) ir Lietuvių namuose (1980). Nuo 1955 m. jos darbai  iš šiaudų (prakartėlės, snaigės, paveikslai) rodomi įvairiose tarpt. parodose, televizijos laidose, skelbiami liet. ir amer. periodiniuose leidiniuose.

Nuotrauka iš Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas. - Vilnius: Homo liber, 2017

[gimė 1897 02 05 Mažučių k., Vilkaviškio vls., Vilkaviškio aps. - 1978 12 Miunchene (Vokietija) - inžinierius statybininkas, visuomenės veikėjas. 1925 m. baigė Berlyno aukštąją  technikos mokyklą. Dirbo Geležinkelių valdyboje (1926 -1927, 1930-1940, nuo 1935 m. direktoriaus padėjėjas), 1927 - 1930 - Susisiekimo, Krašto apsaugos Ministerijose. Nuo 1940 m. ir 1941  - 1942 geležinkelių vyr. direktorius. 1940 07 pasitraukė į Vokietiją. 1941 m., po Birželio sukilimo, grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos laikinosios vyriausybės Susisiekimo ministerijoje. Persekiotas gestapo. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno JAV. Bendradarbiavo spaudoje, 1927 m. įsteigė (ir iki 1928 m. redagavo) susisiekimo darbuotojų metraštį „Sąsieka“. 1931 m. su kitais įkūrė Lietuvos diplomuotų inžinierių ir architektų draugiją, 1931 - 1936 jos valdybos pirmininkas.

Šaltiniai:
1.    Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys / sudarė Violeta Mickevičienė, Albinas Vaitkevičius. - Vilnius: Homo liber, 2017. - 207, [1] p.
2.    Kazimieras Tamašauskas. Jonas Augustaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 206 psl.
3.    Jonas Augustaitis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Augustaitis

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba