icon-sitemap

Nuotrauka iš http://lsveikata.lt/is-gyvenimo/aptiekoriaus-kronikos-2-vkudirkos-bendrazygis-juozas-bagdonas-1229

[gimė 1873 Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps., gyveno ten pat] – ūkininkas, knygnešys. Gabeno liet. spaudą iš M. Lietuvos. Parnešdavo liet. spaudos Antanui Baltrušaičiui į Kudirkos Naumiestį, taip pat gydytojui Petrui Matulaičiui ir savo broliui Juozui Bagdonui. Į Jurgio Bagdonavičiaus namus rinkdavosi kaimo žmonės paklausyti, ką rašo parnešti nauji liet. laikraščiai, apsvarstyti naujienų. 1893 m. pasienio sargybinis jį sulaikė pereinantį sieną ties Sakalupio k. ir atėmė sąrašėlį, surašytą brolio Juozo, kuriame buvo išvardyti leidiniai, kuriuos turėjo įsigyti M. Lietuvoje, taip pat rado keletą laikraščių ir atsišaukimų ,,Mieli broliai, kurie brangioje tėvynėje gyvendami, turite neszti sunkų jungą svetimtauczių“. Taikytas kardomasis areštas Kalvarijos kalėjime. Paleistas už 100 rb užstatą, kurį sumokėjo brolis Juozas. 1894 m. caro paliepimu kalėjo 3 mėn. Kalvarijos kalėjimo vienutėje ir 1 mėn. ištremtas iš pasienio zonos į Žiežmarius (Kaišiadorių r.). Vėliau persikėlė į Marijampolę. 1895 m. pašauktas į kariuomenę. Namuose jį pavadavo sesuo Agota, kuri taip pat gabeno, slėpė ir platino liet. spaudą.

[gimė 1876 12 28 Slibinų k., Kybartų vls., Vilkaviškio aps., gyveno ten pat.] – valstietė, knygnešė. Lietuviškai skaityti ir rašyti parvažiavęs atostogų mokė brolis Juozas Bagdonas. Padėdavo broliams Jurgiui ir Juozui platinti ir slėpti liet. spaudą. Ūkyje būdavo kratų, bet sugebėdavo taip paslėpti, kad žandarai niekada nėra radę liet. spaudos. Kai brolis Jurgis tarnavo kariuomenėje, pati 1896 – 1898 gabendavo spaudą iš M. Lietuvos. Kitos sienos pusėje, M. Lietuvoje, priešais Slibinų k. buvo Kazokviečio k. Iš čia gyvenusio lietuvio Vornikaičio pasiimdavo liet. spaudos ir grįždavo atgal. Nunešdavo spaudos broliui Juozui į Vilkaviškį, kuriame jis tuo metu dirbo gydytoju. Nuveždavo liet. spaudos ir daktarui K. Griniui į Naumiestį. Spaudą platino apie 7 metus. Dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose, tuo metu jau gyveno Naumiestyje ir turėjo restoraną. Namuose slėpdavo ginklus ir nelegalią spaudą, pati lipindavo atsišaukimus. Nuo 1936 05 01 paskirta 20 Lt valstybinė knygnešio pensija, nuo 1938 08 01 padidinta iki 35 Lt.

[gimė 1924 04 12 Dugnų k., Vilkaviškio r.] – profesorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja epidemiologė. 1946 m. baigė Kauno universitetą. Buvo Kauno medicinos instituto „Žinijos“ draugijos pirmininkė.  1946-1949 – Odos ir venerinių ligų dispanserio darbuotoja, 1949-1959 – Infekcinių ligų klinikos gydytoja ordinatorė, 1949-1966 – Infekcinių ligų klinikos docentė, 1959-1960 – Infekcinių ligų klinikos asistentė, nuo 1980 m. – Infekcinių ligų klinikos profesorė, šiuo metu pensininkė.

Šaltiniai:
1.    Vitalija Bagdonienė. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vitalija_Bagdonien%C4%97

P.Bagušas. 1920 m. Nuotr. iš V.Kavaliausko knygos Vilkaviškio krašto karžygiai. – V., 2012.

[gimė 1897 Pilviškių mstl., Vilkaviškio aps.] - Lietuvos kariuomenės veikėjas, pagal profesiją žemdirbys. 1919 m. pašauktas įstojo į Lietuvos kariuomenę. Buvo 1-ojo pėstitinkų Gedimino pulko trečios kuopos viršila. Pasižymėjo kovose su bermontininkais. Apdovanotas Vyties Kryžiaus 1 laipsnio medaliu (1920). 1923-24 metais turėjo problemų su Kariuomenės teismu. Nuteistas 8 m. sunkiųjų darbų kalėjimo, vėliau bausmė padidinta iki 15 m. 1925 metais Respublikos Prezidentas atmetė P.Bagušo malonės prašymą. Tolimesnis likimas ir mirties data nežinoma.

Šaltiniai:
1.    Kavaliauskas, Vilius (1951-). Vilkaviškio krašto karžygiai: (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918-1940 m.)/ Vilius Kavaliauskas. - Vilnius: Lodvila, 2012. - 276 p.: iliustr., nuotr., portr., faksim.
2.    Surgailis G. Pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulkas. – Vilnius, 2011.

Vladas Bakūnas

[gimė 1911 10 14 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1996 03 20 Pembroke (Kanada)] - lengvaatletis (bėgikas), sporto veikėjas. 1933 m. baigė „Aušros“ g-ją Kaune, 1933 - 1936 VDU studijavo ekonomiką, o 1941 - 1943 fizinį lavinimą. 1934 - 1943 dirbo Kūno kultūros rūmuose, dalyvaudamas įvairiose sportinėse organizacijose. 1938 - 1940 „Grandies“ sporto klubo pirmininkas, 1941 m. „ Perkūno“ sporto klubo steigėjas. 1938 m. Tautinėje Olimpiadoje laimėjo daugiausia medalių. Bendradarbiavo „Sveikatoje“, „Fiziniame auklėjime“, „Nepriklausomojoje Lietuvoje“ sportiniais klausimais. Lietuvoje buvo parengęs sportinės terminologijos žodyną. Vokietijoje parengė „Lietuvių tremtinių fizinio auklėjimo ir sporto statutą“, „Lietuvių sporto klubo įstatus“ (abu 1945). Nuo 1949 m. priklausė Toronto „Vyčio“ klubui, buvo sporto rėmėjas.

Eduardas Balbachas

[gimė 1889 Kybartuose, Vilkaviškio aps. - 1943 08 01 Kaune] - teisininkas, Lietuvos kariuomenės veikėjas. 1919 03 02 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas krašto apsaugos viceministro adjutantu.1919 10 08 suteiktas majoro laipsnis. 1920 08 27 perkeltas į Armijos teismą, ėjo III nuovados tardytojo pareigas. 1923 05 22 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. 1923 10 19 paskirtas ypač svarbių bylų tardytoju. 1923 05 22 suteiktas plk. leitenanto laipsnis. 1929 11 06 pačiam prašant paleistas į atsargą. 1936 - 1940 Apeliacinių rūmų teisėjas. Tragiškai žuvo.

[gimė 1906 04 13 Rėčiūnų k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps. - 1980 Clevlende, OH] - gydytojas, visuomenės veikėjas.1925 m. baigė Biržų g-ją ir iki 1933 m. studijavo mediciną VDU. Korp. „Gaja“ vienas steigėjų ir aktyvus narys, kurį laiką - pirmininkas. Po studijų iki 1944 m. vertėsi gydytojo praktika Kaune, buvo Čiobiškio vaikų  prieglaudos ir Strėvininkų invalidų namų gydytojas, dirbo Kauno miesto savivaldybėje. Įsteigė akcinę bendrovę „Tauras“. Kelerius metus vyskupų buvo skiriamas į Katalikų veikimo centro vyriausią valdybą. 1949 - 1950 Vokietijos LB Krašto valdybos pirmininkas. Regensburge, vėliau Scheinfelde suorganizavo Lietuvos Raudonojo kryžiaus skyrius ir jiems vadovavo. 1950 m. persikėlė į JAV. Įgijo praktikos teisę Ohio valstijose. Vienas ALGD Ohio skyriaus steigėjų. 1975 - 1977 PLGS pirmininkas.

[gimė 1901 01 04 Rėčiūnų k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps.] -teisėjas, visuomenės veikėjas.Mokėsi Biržų g-joje. Tačiau gimnazijos nebaigė ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.1927 m. įstojo į Lietuvos  universiteto  Teisių f-to teisių skyrių laisvu  klausytoju. Kartu dirbo policijoje,  nes prieš tai buvo baigęs policijos mokyklą. Studijuodamas buvo „Vytauto“ klubo narys. 1940 05 24  buvo paskirtas Varėnos saugumo policijos rajono viršininku. Kalintas Marijampolės kalėjime. 1941 -1944  gyveno  Kaune.  Tarnavo miesto aprūpinimo įstaigoje. Kartu įsigijo teisininko diplomą, dirbo Kauno apygardos teisme. 1949 m. kartu su kitais lietuviais išvyko į JAV.

[gimė 1902 03 29 Rėčiūnų k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps. - 1997 01 30 Clevlende, OH] - pedagogas, visuomenės veikėjas. 1925 m. baigęs Biržų g-ją, studijavo lituanistiką VDU. 1925 - 1926 redagavo leidinį „Jėga ir grožis“. Aktyviai reiškėsi studentų ateitininkų (Vytauto klubo steigėjas), pavasarininkų , skautų, šaulių veikloje. Bendradarbiavo „Skautų aide“, „Trimite“, Pavasaryje“, parašė humareskų. Bolševikų 1940 - 1941 kalintas.1941 m. laikr. „Išlaisvintas panevėžietis“ redaktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. persikėlė į JAV.  Parašė atsiminimų (išsp. knygoje „Kražiai“, 1983).

Šaltiniai:
1.    Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 50 psl.

[gimė 1910 11 21 Rėčiūnų k., Vištyčio vls., Vilkaviškio aps. - 2003 05 28 Putname (JAV)] - kunigas, prelatas,teologijos daktaras, LKMA narys.Mokėsi Biržų g-joje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1933 m. įšventintas į kunigus. Studijavo teologiją VDU.1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945 m. nuvyko į Italiją. 17 metų buvo Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. Kartu studijavo Popiežiniame Grigaliaus universitete Romoje, apgynė daktaro disertaciją. 1963 m. persikėlė į JAV. Popiežiaus pakeltas monsinjoru (1963). Buvo ateitininkų kultūros savaičių Kennebunkporte, ME, kapelionas. 1972 m. įsijungė į chrizmatinio atsinaujinimo sąjūdį, 1978 m. - į Marijos kunigų sąjūdį. Nuo 1973 m. LKMA v-bos sekretorius, „Alkos“ tarybos narys. Svarbus darbas - veikalų serijos „Krikščionis gyvenime“ (28 t.) redagavimas ir leidimas. Suredagavo, parengė spaudai kn. „Šventoji Dvasia - Bažnyčios atnaujintoja“ (1976), Švento rašto (Senojo Testamento) vertimą. Išvertė L.M.G. de Montforto kn. „Marijos paslaptis“ (1979). Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą Naująjį Testamentą. Bendradarbiavo liet. spaudoje.

Šaltiniai:
1.    Vytautas Balčiūnas (1910). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.  - 769 psl.
2.    Bažnyčios žinios. 2003 birželio 14, Nr. 11.

Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba