icon-sitemap

Pasirinkite kategorijas

Karalkrėslio dvaras

Karalkrėslio dvaro pavadinimas byloja, kad dvare galėjo stovėti neeilinis krėslas. Deja, seniai nėra ne tik krėslo, bet ir dvaro rūmų. Karalkrėslio dvaras neturėjo dirbamų laukų. Valstiečiai buvo laisvi nuo lažo dvaro duoklininkai. Už skirtos žemės sklypus, priklausomai nuo jų dirvožemio kokybės, dvarui mokėjo žemės rentos mokestį pinigais ir natūra. Lažiniai valstiečiai už vieną valaką (21,37 ha) žemės mokėjo nuo 7 iki 9 kapų (60 lietuviškų grašių) pinigais, įskaitant žąsį, dvi vištas ir 20 kiaušinių, činšininkai (laisvieji žemdirbiai) – 5–9 kapų. Natūrinę duoklę sudarė dėkla (nustatyto dydžio grūdų duoklė dvarui, kaip sudėtinė žemės rentos mokesčio dalis rugiais ir miežiais). Pavyzdžiui, 1649 m. Bartininkų kaimo valstiečiai už vieną valaką žemės Karalkrėslio dvarui duodavo vieną saiką (solianką – 0,25 Vilniaus statinės) rugių ir 8 kapas (480 lietuviškų grašių) pinigais. Dvaro administracija kartą per metus valstiečius išsiųsdavo su pastote į Vilnių, Kauną arba Karaliaučių (dabartinį Kaliningradą). Valsčius iš miško parveždavo dvarui 4 vežimus malkų ir kas savaitę nakties sargybai atsiųsdavo po du valstiečius. Dvaro aprūpinimas kuru ir nakties sargybiniais buvo paskirstytas tarp dvarui pavaldžių kaimų. Apie tai rašoma J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ (I t., Kaunas, 1938 m., psl. 302, 556).  Be minėtų mokesčių ir prievolių, valstiečiai mokėjo hibernos mokestį krašto apsaugos ir kariuomenės išlaikymo reikalams.

Šaltiniai:
1.    Sūduvos suvalkijos istorija D. 1 / Jonas Totoraitis. – Marijampolė, 2003, p. 555
2.    Karalkrėslis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Karalkr%C4%97slis
3.    Karalkrėslio bendruomenė http://www.vbs.lt/11756/sajungos-nariai/pajevonio-sen/karalkreslio-bendruomene.html
4.    Pavlovienė, Birutė. Karalkrėslio kaimas nepradingo. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=1720