icon-sitemap

Pasirinkite kategorijas
Vilkaviškio klebonas Juozapas Zenkovičius savo Vilkabalių dvaro laukuose 1859 m. pastatė mūrinę giminės laidojimo koplyčią. Prieškario metais bažnyčia praplėsta.
Bažnyčia stovi prie kelio, vedančio į Kudirkos Naumiestį. Medinė koplyčia buvo pastatyta 1867 m. 1925 m. koplyčia buvo padidinta ir tapo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
Didžiųjų Šelvių k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. Sodyba – privati nuosavybė, priklauso rašytojo giminėms. Seniausi išlikę sodybos pastatai – klėtis ir tvartas. Mažiausiai pakitusi yra klėtis.
Vienybės g., Vilkaviškis. Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,24 ha.
Kapų g., Vilkaviškis. Veikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 5,43 ha.
Birutės g., Vilkaviškis Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,20 ha.
Kapų g., Vilkaviškis Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 1,54 ha.
S. Daukanto g. Vilkaviškis. Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,438 ha.
Vinkšnupių k., Bartninkų sen. Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,95 ha.
Alvitas garsėja 1918-1920m. savanoriais. Jiems atminti Alvito šaulių būrio vado kpt. V.Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas (1936) ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui.
Alvito civilinės kapinės įkurtos XIX a. II p. Jų plotas yra 4,68 ha. Iš jų 70 proc. yra užimta kapais. Teritorijoje yra Savanorių kapai, kurios 1936–1937 m. buvo įrengtos šaulių vado Vlado Tarasonio rūpesčiu.
1870–1881 m. klebono kun. Antano Lesnevskio ir vikaro kun. Jono Siaurusaičio rūpesčiu Vilkaviškyje pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus bažnyčia. 1884 m. vysk. Juozas Oleka ją konsekravo Švč. Mergelės Marijos Aplankymo titulu.
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia yra Vilkaviškio mieste, prie pagrindinės Vytauto gatvės. Bažnyčia įrengta buvusioje cerkvėje, statytoje pagal tipinį projektą. Carinės Rusijos laikais, 1894 m. buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, skirta čia gyvenusiems kariams, jų šeimų nariams. 1922 m. perduota katalikams.
Paežerių k., LT- 70372 Vilkaviškio raj. 1965 m. Vinco Kudirkos tėviškės sodyboje mokytojas Stasys Ankevičius įkūrė muziejų, kuris 1995 m. tapo Vilkaviškio krašto muziejaus padaliniu.
Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas  1988 m. susibūrusi vilniečių iniciatyvinė grupė kartu su vietinių gyventojų parama (K. Labanauskas, R. Survila, V. Stepulis, V. Čaplikas, A. Kepežėnas, V. Markauskas, R. Krupickas) suprojektavo būsimą Tautos atgimimo ąžuolyną ir organizavo pirmuosius ąžuolų sodinimus.
Dr. Jono Basanavičiaus gimtoji sodyba-muziejus Ožkabalių k.,Bartninkų sen.,Vilkaviškio rajonas. Gyvenamoji J. Basanavičiaus tėviškės troba statyta 1832 m. Sodyboje buvo tvartas, kiaulidė, kluonas, svirnas, aliejinė.
Adresas: Bartninkai, Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav. Palaidojimo vieta įregistruota Kultūros vertybių registre 1993 m. Bendras plotas 729.00 kv. m.
Pasukusieji keliu per Teiberių kaimą negali nepastebėti visais metų laikais tvarkingos ir savitai išpuoštos Danutės Kasulaitienės sodybos, daugelį metų pripažįstamos viena iš gražiausiai tvarkomų rajone.
Didvyžių bažnyčia stovi atokiau pagrindinių kelių, į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio geležinkelio stoties, pasukus per Teiberių kaimą Didvyžių pensionato ir Sūdavos gyvenvietės link.
1892 m. sinagoga buvo perstatyta į kapų koplyčią. 1944 m. medinė Žaliosios bažnyčia sudegė.
Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba