icon-sitemap

Pasirinkite kategorijas
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 28x11 m dydžio, aukštesne rytine dalimi. Šiaurės vakarų aikštelės krašte buvo pylimas, dabar čia yra 5 m pločio terasa 1,5 m statesniu šiaurės vakarų šlaitu.
Piliakalnis dar vadinamas Virbalgirio piliakalniu, arba Paskendusiu dvaru. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Paviršupės upelio dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu.
Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, Brideikio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 34 m ilgio, 37 m pločio.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Jevonio kairiajame krante. Aikštelė apvali, 26 m skersmens, 1 m aukštesniu pietvakariniu galu.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 23 m ilgio, 10 m pločio vakariniame gale, 3 m žemesniu rytiniu kraštu.
Maždaug 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnio arba dar kitaip rašytiniuose šaltiniuose minimo Pilies kalno, stūkso Juodkalniu arba Aspertavu vadinamas Ragaišių piliakalnis.
Piliakalnis buvo įrengtas atskiroje kalvoje, Višakio kairiajame krante, netoli santakos su Šešupe.
Piliakalnis yra per 3 km nuo Pilviškių, kairėje pusėje kelio į Piliūnus, prie Rausvės tilto. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe.
Piliakalnis yra Vilkaviškio rajone, į pietvakarius nuo Piliakalnių kaimo, kairiajame Aistos krante. Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte.
Antrasis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 1 km į P nuo pirmojo piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga V-R kryptimi, 28x19 m dydžio, per 1,5 m iškiliu viduriu.
Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota ŠR-PV kryptimi, 30 m ilgio, 34 m pločio ŠR dalyje, 2 m aukštesne P-PV dalimi
Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dar šis piliakalnis yra vadinamas Pilies kalnu.
Misviečių piliakalnis (Kapkiemis) įrengtas aukštumos kyšulyje, 2,4 km į pietvakarius nuo Obelupio ir Širvintos (Senaširvintos) santakos, 1,1 km į šiaurės rytus nuo Šukių piliakalnio ir 0,65 km į pietryčius nuo Kaukakalnio kaimo kapinių, Brideikio dešiniajame krante.
Piliakalnis, kuris dar vadinamas Napoleono kalnu yra  Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietvakarius Kudirkos Naumiesčio, Širvintos dešiniajame krante, prie santakos su buvusiu Juodupės upeliu.
Piliakalnis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Kaupiškių, Vištyčio seniūnija. Pasiekiamas  važiuojant plentu Kybartai – Vištytis.
Piliakalnis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dabravolės, Pajevonio seniūnija.
Istorikas J. Totoraitis, teigia, kad neįvardintame 1660 m. mokesčių sąraše šalia keleto tenutų minimas ir Vilkaviškio tenutas, t.y. didžiajam kunigaikščiui priklausantis dvaras (čia terminas „dvaras” nepavartotas). Tai seniausia data, kurioje užfiksuotas Vilkaviškio dvaro vardas.
Praeityje Vinkšnupiai garsėjo čia gyvenusiais totoriais, turėjusiais net ir savo mečetę (totorių kapinės su išlikusiais originaliais antkapiais – visai netoli dvaro). Teigiama, kad kitados Vinkšnupiai buvo padovanoti vienam totorių karo vadui Temir-Tuhan-bejui, kuris lietuvių pusėje kovėsi Žalgirio mūšyje.
Kelyje Kybartai - Kudirkos Naumiestis, maždaug aštuntame kilometre, yra Vilkupių gyvenvietė. Senovėje buvo rašoma, kad ją nuo Vilkaviškio skiria 15 varstų (beveik 17 km).
Dvaras, tikėtina, buvo įkurtas XIX a. pradžioje, prūsmečiu, ir tada priklausė totorių kilmės generolui Baranauskui. Apie 1827 m.  Vilkabalio dvarą valdė totorius V. Samuelis Muchas. 1829 m. pavasarį valstybė pradėjo dvaro licitaciją.
Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba