icon-sitemap

Pasirinkite kategorijas
Šis dvaras buvęs keliaujant iš Kybartų į Kudirkos Naumiestį, pravažiavus Vilkupius, kirtus Širvintos upę, į dešinę vedančiu kaimo keleliu. Prie kelelio kairėje pusėje stūkso senas apdaužytas obeliskas su aptrupėjusia vos įskaitoma data – 1887 m.
1837 m. gruodžio 14 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku Pajevonio dvaras buvo pertvarkytas į majoratą, t. y. dvarą, kuris paveldėjimo keliu atiteksiantis vyriausiam giminės atstovui. Caras dvarą dovanojo Rusijos generolui Karoliui Mandenšternui.
Kadaise Karklinių dvaras buvo didžiausias Keturvalakių valsčiaus dvarų, po Valavičių dvaro, buvo Karklinių majoratas. 1918 m. majoratai buvo paskelbti Lietuvos nuosavybe, nes daugelį jų kitataučiai pasitraukdami paliko. Vykdant žemės reformą majoratai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo.
Karalkrėslio dvaro pavadinimas byloja, kad dvare galėjo stovėti neeilinis krėslas. Deja, seniai nėra ne tik krėslo, bet ir dvaro rūmų. Karalkrėslio dvaras neturėjo dirbamų laukų. Valstiečiai buvo laisvi nuo lažo dvaro duoklininkai.
1821 m. dokumente įrašytas dvaro savininkas vokietis M. Šneideris. Taip pat pažymėta, kad dvaro laukuose tuo laikotarpiu buvo kasamos naudingos iškasenos. Dvarui priklausė 409 margai žemės. 1877 m. dvare buvo du kiemai, kuriuose gyveno  23 moterys ir 23 vyrai. 1899 m. dvarą valdė Joana Andržeikovič.
Karalių dvaras kitados buvo įsikūręs  karaliaus žemėje – tenutoje, dar XVIII a. priklausė Vilkaviškio klebonijai. Klebonija iš to turėjo nemažai pajamų ir buvo „viena turtingiausių Užnemunėje“ (L. Truska „Žemėvaldos ir feodalų klasės struktūra Lietuvoje XVIII a. pabaigoje. Užnemunė 1775 – 179 m. LMAD, 1985 m.).
1784 m. dokumentuose įrašyti net 4 Gudkaimio dvarai, kuriuos valdė Hanusovskis, Stravinskis, Oranas ir Valentinavičius. Visi jie buvo vienoje vietoje ir jų žemės ribojosi. Beveik visuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad prūsmečiu dvarus pradėjo valdyti vokiečiai, bet patyrinėjus paaiškėja, kad juos ir toliau valdė žmonės, turėję tokias pačias pavardes, kaip ir LDK laikų lenkų tautybės dvarų savininkai.
Dvaras yra Gižuose, Vilkaviškio rajone. Dvaras Gižuose minimas nuo XVIII a., kai jis priklausė Minsko vaivadai A. M. Chmarai, pastatydinusiam medinę Gižų bažnyčią, kuri po 70 metų sudegė. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Iki mūsų dienų išliko dviaukštis mūrinis dvaro svirnas. Baudžiavos laikais dvare veikė mokykla.
Didvyžių socialinės globos namų istorija prasideda nuo Didvyžių invalidų namų (tuo laiku vadinamų prieglauda,), įkurtų 1928 metais buvusio dvarininko Geištaro rūmuose Vilkaviškio raj. Augalų kaime. Tuomet čia buvo senelių ir vienišų žmonių prieglauda.
Dvaras yra Bartninkuose, Vilkaviškio rajone. Dvaro rūmai apnykę, yra išlikę parko želdinių. Buvusio dvaro sodybos vietoje pastatyta Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla. XVIII a. Bartninkai priklausė Alytaus ekonomijai.
Kaimas žinomas nuo XVIII a. vidurio, tačiau dvaro tuomet dar nebūta. 1827 m. kaime ir dvare stovėjo 20 sodybų, kuriose gyveno 162 gyventojai. 1835 m. mirė ankstesnis dvaro savininkas Dominykas Dylevskis ir dvarą iškart įsigijo broliai Stanislovas ir Simonas Konarskiai.
XVIII a. antroje pusėje dvaras priklausė Eidziatavičiams (šeimininkas buvo Smolensko žemės raštininku) ir oficialiai buvo vadinamas jėzuitų suteiktu vardu - Francijampoliu. 1821 m. dvarą su karčema valdė Vitemanas. 1827 m. mirė dvaro savininkas Frederikas Gustavas Ničmanas. 1864 m. dvare gimė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis, vėliau pats įsigijęs keletą dvarų.
Buvusi dvarvietė yra kelio Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis ruože, Kataučiznos gyvenvietėje. 1784 m. dvaras ir šalia esantis miškelis (gojus) priklausė Antanui Ignui Chrapovickiui. Dvarvietėje stovėjo ir koplyčia. 1796 m. vokiečių sudarytame žemėlapyje dvaras įvardijamas Hoff Katowsziszna vardu.
Pirmosios žinios apie Alvito dvarą mus pasiekia iš XVII a. Dvaro siluetas pažymėtas ir 1808 metų Naujosios Prūsijos žemėlapyje. Šį dvarą XIX a. I pusėje įsigijo grafai Gavronskiai; iš jų vienu pirmuoju minimas Vincentas Gavronskis, o po jo sūnus Viktoras Gavronskis.
Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Už poros kilometrų, prie Širvintos upės, yra senoji Bačinskų sodyba. Karas sunaikino gyvenamąjį namą, tačiau daug kas čia mena S. Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys.
Kultūros paminklas, stovi Paežerių kaime, Vilkaviškio rajone. Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus – XVI-XVII a., kai šis kraštas buvo intensyviai apgyvendinamas.
Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba