icon-sitemap

Pasirinkite kategorijas
3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje piliavietėje.
XX a. pradžioje Šukių dvarolaukai užėmė 753 margus. Dvarą valdė beveik vieni žydai, gyvenę ne jame, o aplinkiniuose miesteliuose. 1910 m. jo savininku buvo Icho Bliazeris. Vėliau savininkais buvo Leibus, Makabulvis. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, dvarą valdė vokiečiai.
Dvaras stovėjo prie kelio Kybartai – Kudirkos Naumiestis, netoli nuo rodyklės, nukreipiančios į Šiaudiniškius. 1784 m. duomenimis, Šikšnių dvaras priklausė Terebešų giminei.  Juos pakeitė ir iki sovietmečiu dvarą puoselėjo net ir Europoje garsi lenkų kilmės Gromadskių  giminė.
Vietovė minima ir pirmaisiais kryžiuočių invazijos metais. Manoma, kad čia, būsimo dvaro teritorijoje, 1380 m. gegužės 31 d. tarp LDK kunigaikščio Jogailos ir Vokiečių ordino didžiojo magistro Vinricho fon Kniprodės buvo sudaryta garsioji Dovydiškių sutartis.
Dvaras buvo ant Šešupės kranto, prie kelio Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis, 1 km iki Slabadų. Paskutiniuoju dvaro savininku buvo Marcelijus Gugis (1886 – 1966). M. Gugis 1924 m. dvarą pirko nuo lenkės Žaliniauskienės. Iki tol, kaip ir kiti aplinkiniai dvarai, Šapalai vadinosi Lesnistvos vardu.
Sūdavos kaime, apie 400 metrų nuo Šešupės, prieš pat Žemės reformą (1922) stovėjo Skomskavolės palivarkas su 41 ha žemės. Palivarkas dar buvo vadinamas Grigaičių centru. B. Kvuklys knygoje „Mūsų Lietuva“  (T. 3) dvaro apylinkes aprašo su nebūdingu lygiakraštei Suvalkijai pasigėrėjimu: ...Pro Grigaičių dvarą teka Šešupė.
Visai netoli Šešupės, du kilometrai į rytus nuo Grigaičių miško , iki 8-tojo dešimtmečio pradžios dar stovėjo Skliausčių dvaro pastatai. Medinis, vieno aukšto, dengtas vietoje pagamintomis čerpėmis, gyvenamasis namas buvo statytas 1941 m. ant ką tik sudegusio senojo namo pamatų.
Dvaras stovi ant kalvos, Skardupių gyvenvietės pietvakarinėje dalyje. Išlikęs parkas ir keletas tvenkinių. Ūkiniai pastatai „sukolchozinti”. 1744 m. Skardupėnai paminimi bažnytinėse knygose. Iš šio dokumento negalima suprasti, ar čia jau egzistavo dvaras.
Tikriausiai dvarui prigijo kažkurio jo savininko Simano vardas. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo Simonas Zabiela, jau 1784 m. valdęs šį dvarą (kaip ir kaimyninį Paežerių). Tuo metu prie tvenkinio stovėjo ir vandens malūnas. 1860 m. dvarininku buvo Šeligovskis, prisidėjęs prie 1863 m. sukilimo ruošimo.
Rutkiškių dvaras stovėjo apie 1,5 km į šiaurę nuo Unijos dvaro, 11 km nuo Vilkaviškio, šiaurinėje kelio Alvitas - Virbalis pusėje (nuo kelio buvo sunkiai matomas). 1784 m. dvaras priklausė Pilichovskiui. 1826 m. mirė Friderikas Vilhelmas Knobben, valdęs 38 400 zlotų turtą Rutkiškių dvare;
Archeologai išžvalgė Rementiškių piliakalnį, esantį dvarvietėje ir ariamos žemės lygyje aptiko keletą stambių senovinių plytų, čerpių nuolaužų ir kelis smulkios žiestos keramikos fragmentus. Iš radinių buvo nuspręsta, kad jau XVI - XVII a. čia būta dvaro.
Du kilometrai į vakarus nuo Vinkšnupių dvaro komplekso kažkada stovėjo Rasių dvaras. Dabar jo vietoje rasime buvusį akmenų - plytų mūro dviejų aukštų svirną ir kelis akmeninius vieno aukšto ūkinius pastatus.
Dvaras galėjo atsirasti XVI a. 7 dešimtmetyje. 1593 m. jame gyveno girininkas, o viename iš pastatų veikė girininkijos raštinė. XVII - XIX a. I p. čia buvo valstybinio Lesnistvos (dar Didžiadvario, Didždvario) dvaras.
Buvusio kolūkio sandėlių teritorijoje, netoli kelio, prieš daug metų stovėjo dviejų aukštų, raudonų plytų, 36 metrų ilgio ir 25 metrų pločio namas. Šiame name gyveno Pūstapėdžių dvaro savininkai.
Nova Volios dvaras minimas XVI a. vidurio dokumentuose, tačiau nėra aišku, kurioje vietoje jis buvo, Vieni tvirtina, kad dvaro reikia ieškoti Mažučiuose, o kiti - į pietryčius nuo Raudondvario dvaro. Nėra jokių įrodymų, kad šiuos Nova Volios ir Raudondvario dvarus reikėtų sieti.
XIX a. pradžioje totorių generolas Baranovskis valdė keletą Vilkaviškio krašto dvarų, tame tarpe ir Piliakalnių dvarą. Paskutinį kartą šis dvarininkas minimas 1824 m.
Patilčių kaimas pirmą kartą paminimas 1637 m. Jame senais laikais gyventa totorių. Atrodo, kad vienas iš jų - Baranovskis - dvare karaliaus vardu šeimininkavo jau 1693 m. A. Polujanskis tvirtina, kad vėliau dvarą perpirko kiti totoriai.
Šis dvaras buvęs keliaujant iš Kybartų į Kudirkos Naumiestį, pravažiavus Vilkupius, kirtus Širvintos upę, į dešinę vedančiu kaimo keleliu. Prie kelelio kairėje pusėje stūkso senas apdaužytas obeliskas su aptrupėjusia vos įskaitoma data – 1887 m.
1837 m. gruodžio 14 d. Rusijos caro Nikolajaus I įsaku Pajevonio dvaras buvo pertvarkytas į majoratą, t. y. dvarą, kuris paveldėjimo keliu atiteksiantis vyriausiam giminės atstovui. Caras dvarą dovanojo Rusijos generolui Karoliui Mandenšternui.
Kadaise Karklinių dvaras buvo didžiausias Keturvalakių valsčiaus dvarų, po Valavičių dvaro, buvo Karklinių majoratas. 1918 m. majoratai buvo paskelbti Lietuvos nuosavybe, nes daugelį jų kitataučiai pasitraukdami paliko. Vykdant žemės reformą majoratai buvo konfiskuoti be jokio atlyginimo.
Vilkaviškio r. sav. viešoji biblioteka Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba