[gimė 1967 05 26 Alvito k., Vilkaviškio r.] - tautodailininkas.
Savamokslis medžio drožėjas. Pirmieji darbai sukurti dar vaikystėje. Medį drožia nuo 1989 m. Tai įvairūs dirbinėliai - rūpintojėliai, statulėlės. Nuo 1999 m., dalyvauja drožėjų stovyklose - simpoziumuose, parodose. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1999 m.
2017 m. sausio 6 d. kryždirbys R.Blažaitis pasipuošė „Aukso kryžiumi“. Kaip sako pats tautodailininkas: „Kryžius turi būti toks, kad pro jį praėjus norėtųsi kepurę nusiimti. Kryžius turi būti papuoštas, turi būti skulptūra ant jo, o šiaip stališką kryžių gali ir bet koks diedukas padaryti. Aš stengiuosi, kad kryžius turėtų savo svorį“.
Kryždirbys ir stalius.
„Gimiau 1930 m. spalio 7 d. Bijotų kaime, Kybartų valsčiuje. Šeimoje buvome aštuoni žmonės: tėvai Jonas ir motina Ona, broliai Vladas, Juozas ir Jonas, seserys Joana ir Onutė. Aš buvau vyriausias. Jau nėra Joanos ir Vlado.
Pradinę mokyklą baigiau Šiaudiniškių dvare. O pirmąją gimnazijos klasę - Kybartų progimnazijoje. ( Dabar tame name - parduotuvė „Vilionė“) . Buvo 1944 – ieji. Rudenį šeimą ištrėmė į Vokietiją, tad mokslai nutrūko. Grįžom Lietuvon 1945 m. balandžio mėn. Mokslų netęsiau , nes buvo badas ir reikėjo ieškotis darbo. Man buvo 14 metų. Pas mus gyveno tėčio tėvai, tad buvo daug burnų. Senelis Jonas gražiai darė šliures, grėblius, kotus – viską, ko reikėjo buityje. Bet grįžus iš evakuacijos seneliui buvo 85 metai, tad medžio darbais jis jau neužsiėmė, buvo per daug nusilpęs.